- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1-1075-630/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- Ž. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. M. 2019 m. birželio 17 d. apie 23.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su nepilnamečiu sūnėnu D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatytą kiekį kartų lovoje gulinčiam sūnėnui į galvą, šiam iškritus iš lovos, suėmė kaklą ir smaugė, padarydamas D. M. kairės pusės veido pusės sumušimus, odos nubrozdinimus krūtinėje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.
Tokiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ž. M. pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 18 val. jis automobiliu nuvažiavo pas savo mamą D. M. adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas pas mamą vartojo alkoholį, tai yra vienas išgėrė tris skardines 5 laipsnių alaus. Mamos namuose gyvena trys anūkai E. R., D. M., R. M. Visi trys vaikai yra jo mirusios sesers I., mamai paskirta šių vaikų globa. E. ir R. yra geri vaikai, tačiau su D. mama turi problemų – jos neklauso, nieko nepadeda, reikia jį visada versti, ne kartą yra pabėgęs iš namų, grįžo tik naktį. Apie 23 val. jis sėdėjo kieme automobilyje, kai iš kažkur parėjo D. M. D. matė, kad jis (įtariamasis) sėdi automobilyje, nieko nesakęs D. M. nuėjo į kambarį. Jis (įtariamasis) buvo truputį apsvaigęs nuo išgerto alaus, buvo labai supykęs ant D. M. už jo pridarytas nesąmones – prieš kokią savaitę jis parėjo į namus girtas, mokykloje išdaužė langą, dar prieš kiek laiko (duomenys neskelbtini) miestelyje šokinėjo ant pravažiuojančių automobilių, dėl ko jam buvo iškviesta policija ir medikai, D. M. iškeikė pareigūnus ir medikus necenzūriniais žodžiais. Jo (įtariamojo) mama D. M. kreipėsi į medikus, kad D. būtų paskirtas psichiatrinis gydymas, Vaikų globos centras paskyrė psichologę, kuri dabar su juo dirba, taip pat padeda vaiko teisių specialistai. Kaip minėjo, D. M. nuėjo į kambarį, ir jis nutarė su juo pasikalbėti apie jo netinkamą elgesį – nuėjo į D. M. kambarį, jis sėdėjo ant lovos, klausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl neklauso močiutės, D. M. tylėjo. Jis net nežino, kaip viskas vyko, labai susinervino ir priėjęs prie lovos pradėjo D. M. mušti – mušė jį dešiniu kumščiu, nežiūrėjo kur suduoda smūgius, kiek pamena daugiausia smūgių sudavė į galvą. D. M. dengėsi rankomis galvą. Kiek smūgių sudavė nežino, bet ne mažiau du. Po to D. M. atsistojo ir puolė jį, tačiau smūgių nesudavė, pabėgo į kiemą. Jis (įtariamasis) bandė D. M. vytis, bet jis išbėgo iš kiemo, dar bandė vytis dviračiu, tačiau nepavijo. Grįžo į mamos namus, netrukus atvyko policija. Po kurio laiko į kiemą grįžo D. M. su savo tėvu R. Jam (įtariamajam) pareigūnai nustatė 1,67 promilių girtumą. Po įvykio mamos namuose nebuvo, nežino kur šiuo metu yra D. M. (b. l. 55–57, 58, 61, 63–65, 66).
Ž. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2019 m. birželio 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad tyrimas pradėtas pagal gautą R. R. pranešimą, jog 2019 m. birželio 17 d. apie 23.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) metų sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), suspardė dėdė Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 18 d. 00.13 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK–0120“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. M. nustatytas 1,67 promilės girtumas, tuo pačiu alkoholio matavimo prietaisu 2019 m. birželio 18 d. 01.17 val. D. M. nustatytas 0,62 promilės girtumas. Konflikto metu namuose buvo D. M., E. R., gimusi (duomenys neskelbtini), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantys tuo adresu (b. l. 1–4, 5, 6–9);
2019 m. birželio 19 d. viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ informacija, kurioje nurodoma, jog D. M. 2019 m. birželio 18 d. priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje nustatytos diagnozės: galvos plaukuotosios dalies, nosies, kairio skruosto ir kairės krūtinės ląstos sumušimai (b. l. 13);
2019 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D. M. nustatyta pakaušio, kairės veido pusės sumušimai, odos nubrozdinimai krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.; smūgiai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17);
2019 m. birželio 21 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad D. M. nuolatinė globėja paskirta D. M. D. M. nuo mažens turi elgesio ir emocinių sutrikimų, mokydamasis (duomenys neskelbtini) mokykloje–daugiafunkciniame centre dažnai konfliktuodavo su kitais mokiniais, pykčio metu tampa nevaldomas. Šiais mokslo metais D. mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, tačiau pamokų beveik nelankė. Dėl netinkamo jo elgesio buvo teikiama socialinio pedagogo pagalba; nuo 2019 m. kovo 4 d. paskirta globos koordinatorė, sudarytas pagalbos planas, 2019 m. birželio 12 d. rūpintojos šeimai inicijuota atvejo vadyba (b. 1. 21);
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimu D. M. pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 22–23);
nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. apklausos, dalyvaujant psichologei Aušrai Jakavičienei, vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjai Rūtai Lebedžinskienei, globėjai D. M., protokolu ir apklausos įrašu prie protokolo, kuriame jis paliudijo, jog įvykis buvo močiutės namuose, kuriuose gyvena jo brolis, sesė, močiutė. Kiek pamena, buvo atvažiavęs jo dėdė Ž. Buvo vakaras, jis gulėjo lovoje kambaryje, telefonu kalbėjo su drauge. Prieš nueidamas į savo kambarį, kieme matė savo dėdę Ž., kuris buvo neblaivus. Po to dėdė atėjo į jo kambarį ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis nieko nedirba, tinginiauja, ar dėdė jį keikė nepamena, ar jis dėdei kažką pasakė nepamena. Dėdė priėjo prie lovos ir jam du kartus spyrė į galvą, taip pat kumščiais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Jis galvą dengėsi rankomis, atsidūrė ant grindų, tada dėdė jį pradėjo „vaikiškai“ smaugti. Į kambarį atėjo močiutė su broliu R. ir dėdę atitraukė. Jis iš kambario išėjo, neatsimena kur nuėjo, nežino, kas iškvietė policiją. Kai dėdė jį mušė jam skaudėjo. Dėdei Ž. jis pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš, dėdei atleis ir jie susitaikys (b. 1. 31, 32, 33);
liudytojos D. M. apklausos protokolu, kuriame ji paliudijo, jog D. M. yra jos anūkas, ji teismo nutartimi yra paskirta jo globėja nuo 2009 m. vasario 20 d., taip pat yra D. sesers ir brolio globėja. Visi vaikai gyvena jos namuose (duomenys neskelbtini). Su D. M. ji nuo pat mažens turėjo bėdų: jį išmetė iš kelių vidurinių mokyklų; jam medikų nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini); buvo paskirta psichologų konsultacija, jis jų nelankė. D. M. negalėjo vartoti paskirtų vaistų dėl psichikos sutrikimų, nes jis vartoja alkoholinius gėrimus, o tai labai pavojinga. Labai sunku su vaiku susitarti, jis yra agresyvus, dažnai mušdavo savo jaunesnį brolį. Minėtą įvykį ji matė. Matė, kaip jos sūnus Ž. M., kuris buvo atvažiavęs pas ją į namus aplankyti, nuėjo į D. M. kambarį. Išgirdo triukšmą, atėjusi į kambarį pamatė abu ant kilimo – jie ėmėsi, mušėsi. Ji bijodama, kad nesusižalotų, atitraukė Ž. M., D. M. iš kambario išbėgo. Kiek jai žinoma D. pasiskambino tėvui R. R. ir tėvas iškvietė policiją. Ji nori atsisakyti D. M. globos, ji su juo visiškai nesusikalba, jis dažnai visko iškrečia, su policija ne kartą turėjo reikalų, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Dėl tokio jo elgesio ir jos sūnus Ž. M. nesusilaikė, bandė tokiu būdu paauklėti. Ž. M. fizinį smurtą prieš D. M. panaudojo pirmą kartą (b. 1. 36–37, 38–39);
liudytojos E. R. apklausos protokolu, kuriame ji paliudijo, jog 2019 m. birželio 17 d. ji matė močiutės namuose Ž. M., sėdintį automobilyje. Ji pastebėjo, kad vyras išgėręs. Ž. M. jai papriekaištavo, kad ji nieko nedirba. Apie 20 val. į namus grįžo brolis D. M. Ji buvo nuėjusi miegoti, kai ją pažadino triukšmas, šūkavimai. Girdėjo, kaip Ž. M. šaukia ant jos brolio D. M., kad jis nedirba, valkatauja ir kelia problemas. Ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti į brolio kambarį, pamatė jį gulintį lovoje, o Ž. M. spyrė kelis kartus į galvą. Brolis iš lovos iškrito, dėdė D. M. suėmė už kaklo ir ėmė smaugti. Tada ji su močiute ir jaunesniuoju broliu R. juos išskyrė. D. M. atsisėdo ant lovos ir verkė. Po to visi išėjo į lauką, o D. M. kažkur iš namų pabėgo, nes bijojo, kad Ž. M. jo daugiau nemuštų. D. M. susisiekė su tėvu R. R., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 41–44).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų
Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal įstatymą Ž. M. nėra D. M. šeimos narys, todėl Ž. M. veiksmai, kuriais sukėlė fizinį skausmą D. M. turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. M. nusikalstama veika, nenustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, nes smurtą patyrusį asmenį ir smurtautoją sieja kiti artimi ryšiai – šoninės linijos trečio laipsnio giminystė (sūnėnas ir dėdė) bei gyvenimas atskirai nusikalstamos veikos padarymo metu, pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis tyčia smūgiuodamas atskirai gyvenančiam sūnėnui D. M. nežymiai sutrikdė jam sveikatą.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam Ž. M.
Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 dalis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam Ž. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 8 mėnesių laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų (20 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant naudoti alkoholinius gėrimus; taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 8 mėnesių laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų (20 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant naudoti alkoholinius gėrimus.
Kaltinamasis Ž. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, papildomai prašo teismo sutrumpinti laisvės apribojimo bausmės laiką (b. l. 73–75).
Skiriant kaltinamajam Ž. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, teistumai išnykę (b. l. 69, 70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 67–68); duomenų apie Ž. M. psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimas vieneriems metams, yra pagrįsta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sutinka ir su prokurorės siūlomu bausmės dydžiu ir įpareigojimu 8 mėnesių laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždraudimu naudoti alkoholinius gėrimus. Teismo nuomone kaltinamajam skirti įpareigojimą dirbti neatlygintinus darbus yra netikslinga, nes kaltinamasis yra dirbantis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. M. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos.
Kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį 8 mėnesių laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį 8 mėnesių laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.