- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Bylos Nr.
- II-265-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07022-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- P. Ū.
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. Ū., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. Ū. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo panaikinti 2015-09-16 institucijos priimtą nutarimą Nr.20N-38231690-15, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidimo nustatymo vietoje Hipodromo g.19, prie Kauno Respublikinės ligoninės 2015-04-16 15 val. jam buvo būtinybė pastatyti automobilį draudžiamojoje vietoje, nes į gydymo įstaigą atvežė mamą O. Ū., kurios sveikatos būklė sudėtinga. Ligoninės prieigose yra nesutvarkyta automobilių statymo ir laikymo tvarka, daug automobilių stovi neleistinoje vietoje. Šias aplinkybes pripažįsta ir Kelių policijos valdybos pareigūnai, tačiau spręsdami jo administracinio teisės pažeidimo bylą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Policija neprisiėmė sau atsakomybės, kad ji neorganizuoja eismo. Dėl to bauda yra neteisingai skirta ir ji turi panaikinta. Prašo institucijos atsiliepimą laikyti nepaduotu, nes atsiliepimas surašytas dėl kito asmens.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2015-09-16 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu P. Ū. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 4 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracine nuobauda - 28 eurų dydžio piniginė bauda už tai, kad 2015-04-16 15.00 val. Kaune, Hipodromo g. 19, vairuodamas automobilį BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ¹ str. 4 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti 2015-09-16 Kauno apskr. VPK KPV policijos pareigūno nutarimą. Savo skundą grindžia tuo, kad automobilį pastatė nesant kito pasirinkimo dėl susiklosčiusios situacijos, o būtent, kad neradus automobilių stovėjimo aikštelėje laisvos vietos pastatyti automobiliui, pastatė jį ant šaligatvio. Pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Akivaizdu, kad fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi vietoje, kur kurioje nėra kelio ženklų, numatančių tokį stovėjimo būdą. Aplinkybės, kad automobilį pastatė pažeisdamas KET reikalavimus neneigia ir pats pareiškėjas. Paaiškinime jis nurodo tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisei priešingą elgesį. Tačiau KET 150.5. įtvirtinta imperatyvi norma draudžianti stovėti ant vejos, šaligatvio išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, o kiekvieno eismo dalyvio ir vairuotojo pareiga yra išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, gerbti kitus eismo dalyvius. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti pareigūno atliekant tyrimą bei nagrinėjant bylą. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo neteisėtą elgesį, o būtent, kad jis veikė vedinas žmogiško susirūpinimo savo motinos sveikata, mano yra nepagrįsti. Duomenų apie tai, kad P. Ū. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kas atleistų jį nuo atsakomybės, byloje nėra. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas LR ATPK ar kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (LR ATPK 17 str.). Situacija, kai teisėtai padaroma žala įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta, neatitinka nagrinėjamo P. Ū. atvejo, todėl pagal aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką pareiškėjo veiksmai neatitinka ir situacijos kai susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Faktas, kad pareiškėjo motinai buvo reikalinga atlikti medicinines procedūras, neatleidžia jo nuo vairuotojų pareigų ir atsakomybės pagal LR ATPK. Mano, kad P. Ū. subjektyvus susidariusios pažeidimo padarymo dieną situacijos vertinimas galimai perdėtas. Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir individualizuojant nuobaudą pareiškėjui paskyrė minimalią, sankcijoje numatytą piniginę baudą. Skundo argumentas, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo vertintinos jo, kaip asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepagrįstas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas įstatymo leidėjo yra baigtinis. LR ATPK 31 str. 2 d. numatyta, jog kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Tačiau P. Ū. atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios kitų įstatymų būtų įvardijamos kaip asmens administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai eina pasitikėjimo pareigas visos bendruomenės labui ir naudojasi valdžia, suteikta teisėtos institucijos, įstatymo. Valdžia jie naudojasi tinkamam tikslui, kaip nurodyta įstatyme, elgiasi kompetentingai (demonstruodami reikalingus įgūdžius) ir atsakingai (gerai apgalvoję savo veiksmų pasekmes), sprendimus priima principingai vertindami situacijas vadovaujantis įstatymu. Pareigūnai veikia visuomenės interesų vardu, t.y. bendram bendruomenės labui, nėra asmeniškai suinteresuoti, asmeninių interesų naudai veikti priešingai visuomenės interesams. Mano, kad pareiškėjas privalėjo įvertinti esamą situaciją ir priimti aplinkybes atitinkantį, įstatymams neprieštaraujantį sprendimą, t.y. vairuojamą automobilį pastatyti ten, kur tą daryti nedraudžia ar reguliuoja kelio ženklai ar ženklinimas. Atsižvelgiant į aptartą mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2015-09-16 Kauno apskr. VPK KVP pareigūno priimtą nutarimą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
KET 150.5. punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose; ATPK 124 ¹ str.4 d. nurodyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas 2015-04-16 15.00 val. Kaune, Hipodromo g. 19, vairuodamas automobilį BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tai pripažįsta ir P. Ū., tai įrodo ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, tarnybinio pranešimo duomenys (institucijos pateiktos bylos 2,6 lapai).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nurodo, kad šio pažeidimo padarymo atveju jo atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK 17 straipsnis, t.y. jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje. Su šiais argumentais teismas nesutinka, visiškai pritaria institucijos atsiliepime išdėstytais motyvais. ATPK 17 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Teismas neabejoja, kad pareiškėjo motinai dėl sveikatos būklės buvo būtina patekti į gydymo įstaigą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja O. Ū.. Teismas sutinka ir su kita pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad prie gydymo įstaigos nėra vietos pastatyti automobilį. Šią aplinkybę įrodo ir byloje pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos (institucijos pateiktos bylos 23-39 lapai, bylos lapas 47). Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pareiškėjo veiksmų atžvilgiu konstatuoti būtinojo reikalingumo būklę. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N-575-9-13). Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę pasirinkti kitą veikimo būdą, t. y. pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis ar išsikviesti greitosios medicinos pagalbos automobilį. Vadovaujantis tokia logika, kiekvienu atveju pareiškėjas, atvažiavęs ir neradęs laisvos vietos, galėtų nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir automobilį statyti vietoje, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. Ū. nebuvo būtinybės pažeisti KET reikalavimų ir jo padaryta veika padaryta ne dėl būtinojo reikalingumo, todėl institucijos priimtas nutarimas paliktinas nepakeistu.
Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytais institucijos pateikto atsiliepimo trūkumais, t.y. neteisingai nurodyta pavardė, gyvenamoji vieta. Tačiau tai vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, o visos esminės aplinkybės dėl padaryto pažeidimo nurodytos teisingai. Todėl teismas, vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, institucijos pateiktą atsiliepimą priėmė ir jį vertino.
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
2015-09-16 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-38231690-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo P. Ū. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.