Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone įgaliotai atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone ieškinį atsakovams J. G. ir A. B. dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo, tretieji asmenys byloje R. M. ir M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės J. G. šeima nuo 2014 metų įrašyta į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. J. G. šeimai atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas ir vykdomas tris kartus. J. G. socialinės paslaugos buvo skiriamos ne tik dėl socialinių įgūdžių stokos, tačiau ir dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu bei nuolatinai jos namuose besilankančių pašalinių asmenų. Situacija J. G. šeimoje pablogėjo nuo 2021 metų gegužės mėnesio, kada Skyriuje buvo gautas pranešimas, jog pas J. G. nuolatos lankosi vyriškiai, su kuriais ji galimai girtauja, namuose tuo metu būna trys nepilnamečiai vaikai, pranešimą pateikęs asmuo išreiškė susirūpinimą dėl vaikų, ar jais tinkamai pasirūpinama. Nepilnametė A. G. Skyriaus specialistams patvirtino, jog jų namuose anksčiau lankydavosi vyrai, bet pastaruoju metu lankosi tik mamos draugas S., su kuriuo mama užsidariusi sesės E. kambaryje beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, o naktį išeina, mama negrįžta per naktį ir ji su sese E. bei K. vienos pačios būna namuose. Pasak A., ji su sesėmis pačios pasigamina sau valgyti ir pasirūpina mažiausia sesute K.. A. tuo metu specialistams išsakė, jog nenori grįžti gyventi pas mamą, ji nori likti gyventi pas močiutę M. M.. Apie J. G. alkoholio vartojimo ir nuolatinį svetimų vyrų parsivedimus į namus patvirtino ir J. G. motina M. M., kuri teigė, jog jos anūkės E. ir A. pas ją atvažiuoja labai dažnai ir būna pas ją ištisus savaitgalius, nes J. išeina savo reikalais ir vaikais nelabai rūpinasi. Anūkę K. dažniausiai pasiima jos tėtis S. V..

Pasak ieškovo, atsakovai savo neveikimu nesistengia pakeisti esamos situacijos, nededa jokių pastangų, kad vaikai gyventų su savo biologiniais tėvais, atsakovus tenkina dabartinė situacija ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Ieškovai J. G. ir A. B. bei trečiasis asmuo M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taip pat nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. su ieškiniu sutiko visiškai. Patvirtino aplinkybes nurodytas ieškinyje. Ji E. prižiūri ir E. ją vadina mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. G. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra nepilnamečių E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina. Nepilnametei E. G. tėvystė nėra nustatyta. A. B. yra nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, kuris yra išvykęs dirbti į užsienį, visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, auklėjimo bei atsisakė užtikrinti savo dukrai saugią gyvenimo aplinką bei atsisakė specialistų siūlomos pagalbos. Atsakovės J. G. šeima nuo 2014 metų įrašyta į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. G. šeimai atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas ir vykdomas tris kartus: nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Mažeikių rajono savivaldybėje, nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. spalio 29 d. Telšių rajono savivaldybėje, ir nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. liepos 22 d. Mažeikių rajono savivaldybėje. J. G. socialinės paslaugos buvo skiriamos ne tik dėl socialinių įgūdžių stokos, tačiau ir dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu bei nuolatinai jos namuose besilankančių pašalinių asmenų.

Ieškovės specialistas, įvertinęs surinktą informaciją bei vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nustatė A. G., gim. (duomenys neskelbtini), rizikos veiksnius: vaikas išreiškia pageidavimų likti gyventi su močiute, nes ten jam saugu (Aprašo 30.9. punktas) ir vaiko atstovai pagal įstatymų galimai turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, kurios turi neigiamų poveikį vaikui/šeimai, motinai trūksta socialinių įgūdžių, vaikai yra paliekami vieni namuose per naktį (Aprašo 29.3.3. punktas) bei nustatė vaiko apsaugos poreikį. Vaiko atstovui J. G. sutikus su vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymu ir nurodžius asmenį, pas kurį gali būti organizuojama vaiko laikinoji priežiūra ir priimtas sprendimas taikyti vaiko A. G. laikinosios priežiūros priemonę.

Mobilioji komanda, atlikusi rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimus, teikdama intensyvią pagalbą J. G. šeimai, identifikavo šias problemas: žalingos alkoholio vartojimo problemos, galimos psichologinės problemos, motinystės ir socialinių įgūdžių stoka, nesutarimai su socialine aplinka, konfliktai su vaikais, dažna partnerių kaita, skolos. Nustatyti rizikos veiksniai: turi įsiskolinimų, kuriuose atsakovė pati nesusigaudo, neturi aiškaus plano, kaip keisti susidariusią situaciją šeimoje, įtempti J. ir jos buvusio sugyventinio santykiai, įtakojantys atsakovės sprendimus dėl dukros K.. Šeimos saugumo veiksniai: priėmė mobiliosios komandos ir atvejo vadybos pagalbą, turi palaikymą iš mamos ir sulaukia nuolatinės pagalbos. Dėl susidariusių ir esamų problemų šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuoti, pastebėtos J. G. alkoholio vartojimo problemos, ką išsakė atsakovės dukra ir J. mama. Atsakovės šeimoje tėvų ir vaikų vaidmenų pasiskirstymas kintantis. Kai mama vartoja alkoholį, vaikų priežiūrą perima kiti artimi asmenys – A. ir valgyti gamina, ir kitaip ja pasirūpina vyresniosios seserys (labiausiai sutaria su D.).

Telšių apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-3895-715/2021, nutarė leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką A. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų J. G. ir A. B.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A1-1695 nustatyta be tėvų globos likusiai A. G. laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta vaiko močiutė M. M..

Telšių apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-4215-853/2021, nutarė išduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo leidimą paimti E. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos J. G.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A1-1792 nustatyta be tėvų globos likusiai E. G. laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta krikšto mama R. M..

2021 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio pervertinimas, kurio metu išryškėjo šios rizikos: šeima gyvena 1-o kambario bute. Mama būdama neblaivi naudoja emocinį smurtą, nekontroliuoja savo elgesio, emocijų. Dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui šeimos nariai patiria ilgalaikį stresą. Neigiamos patirtys vaikų ir šeimos atžvilgiu kartojasi, tačiau mama buvo motyvuota spręsti įsisenėjusias šeimos problemas ir užtikrinti vaikams augimui ir vystymuisi saugią emocinę aplinką. Mama yra bedarbė. Šeimai trūksta socialinių įgūdžių, reikalinga socialinio darbuotojo pagalba sprendžiant įsisenėjusias problemas.

Remiantis atvejo vadybininkės pateiktais duomenimis, J. G. nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. yra išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nėra grįžusi. Su dukromis teigia bendraujanti. Globos centro specialistės teigė, kad mama nesidomi vaikų ugdymu ir jų laisvalaikiu, bet su mergaitėmis pradeda bendrauti tik prieš numatomą posėdį. J. G. nededa pakankama pastangų, kad stiprintų ryšį su vaikais, negrįžta jų aplankyti, neišnaudoja visų galimybių bendrauti. Praėjus beveik metams, mama nei karto nesistengė vaikų susigrąžinti motyvuodama, kad nori užsidirbti pinigų ir grąžinti skolas.

Ieškovės specialistai 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi į A. B. su paklausimu, kokius ryšius jis palaiko su savo nepilnamete dukra A., taip pat kokius jis turi ketinimus ir galimybes pasirūpinti savo nepilnamete dukra. 2021 m. liepos 24 d. iš A. B. buvo gautas atsakymas, jog jis jokių ryšių su dukra nepalaiko ir nėra Lietuvoje. A. B. atsisakė priimti specialistų pagalbą, kad jam būtų sudaromas pagalbos planas, vyrui siūlyta atvejo vadybos posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau iš A. B. buvo sulauktas atsakymas, jog jis atsisako specialistų pagalbos.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog nuo nutarčių, kuriais leisti paimti nepilnamečius vaikus A. ir E. G. iš jų tėvų, situacija atsakovų šeimoje iš esmės nėra pasikeitusi. Pažymėtina, jog atsakovai nesiėmė ir šiuo metu realiai nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą. Nors abiem atsakovams ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas.

Kad atsakovai nevykdė įstatyme įtvirtintų motinos ir tėvo pareigų, nesirūpino nepilnamečių vaikų priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jiems vystytis sudarymu, nustatyta byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, atsakovai atsisakė auginti vaikus, pagalbos nepriima, pastangų jokių nededa auginti vaikus. Atsakovas visiškai, o atsakovė beveik nesidomi savo nepilnamečiais vaikais, juos paliko ir išvyko į užsienį ir nėra aišku kada jie grįš.

Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai dėl savo elgesio – abejingo požiūrio į vaikus, jų auklėjimą ir ugdymą, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams griežčiausias sankcijas – neterminuotą motinos ir tėvo valdžios apribojimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas aukščiau paminėtais motyvais bei jį priimant atsižvelgiama į vaikų amžių bei atsakovų nenorą bei pastangų nebuvimą bendrauti su vaikais ir vertintinas, kaip pagrindas daryti išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, todėl atsakovams motinos ir tėvo valdžia apribotina neterminuotam laikui.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, net ir būdami informuoti apie pradėtą procesą dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo, žinodami apie iškeltą civilinę bylą, nei su socialine darbuotoja, nei su ieškovo specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaikus neišreiškė, į teismo posėdį neatvyko.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų netinkamą motinos ir tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovai nesirūpino dukrų priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija šeimoje nepasikeitė ir po laikinosios globos įsteigimo, t. y. atsakovai vengė atlikti savo pareigas rūpintis vaikais, visiškai nesidomėjo vaikų poreikiais, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti motinos ir tėvo valdžios ribojimą.

Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvo ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, vaiko perdavimas globai turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, tačiau jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones ryšiams išlaikyti.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas nepilnametėms dukroms, nevykdo savo prigimtinės pareigos jomis rūpintis, atsakovų ryšiai su vaikais yra beveik nutrūkę, neskaitant to, jog motina kartais pasiskambina savo dukroms, atsakovai nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaikus, yra visiškai nusišalinę nuo motinos ir tėvų pareigų vykdymo dukrų atžvilgiu, socialinis darbas su atsakovės šeima nedavė teigiamų rezultatų, atsakovės elgesys, tiek jos gyvenimo būdas, tiek dukrų atžvilgiu nesikeičia, o atsakovas visiškai atsisakė pagalbos, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, todėl atsakovės motinos valdžia dukrų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai, bei atsakovo tėvo valdžia dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A1-1695 nustatyta be tėvų globos likusiai A. G. laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta vaiko močiutė M. M., o pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A1-1792 nustatyta be tėvų globos likusiai E. G. laikinoji globa, laikinąją globėja paskirta R. M.. Minėtos laikinosios globėjos yra sudariusios gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jų dabartinių laikinųjų globėjų gyvenamosiose vietose (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir pakeitimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Telšių apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-553-721/2018, patvirtino ieškovės J. G. ir atsakovo A. B. taikos sutartį, kurioje, be kita ko, nuspręsta, jog nepilnametės dukros A. G. išlaikymui jos tėvas A. B. įsipareigoja mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo priteisto išlaikymo yra praėję beveik penkeri metai, nepilnametė mergaitė ūgtelėjo, dėl ko jos poreikiai pasikeitė (padidėjo), atsižvelgiant į šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, pakilusią kainų infliaciją, teismo formuojamą praktiką ir nepilnamečio vaiko pagrindinius poreikius, 2018 metais priteista 100 Eur išlaikymo suma yra keistina. Bylos medžiaga nustatyta, jog A. B. turi tris nepilnamečius išlaikytinus asmenis. Sodros duomenimis yra dirbantis nuo 2019 m. gruodžio 13 d. ir gaunantis pastovų darbo užmokestį (už birželio mėn. išmokėtas 3606,61 Eur, neatskaičius mokesčių darbo užmokestis). Atsižvelgiant į tai, jog išaugo vaiko poreikiai, atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, todėl iš atsakovo priteista išlaikymo suma keistina, išlaikymo dydį padidinat iki 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Pagal turimus duomenis atsakovė J. G. turi 4 nepilnamečius išlaikytinus asmenis. Sodros duomenimis atsakovė nedirbanti ir Užimtumo tarnybos duomenimis užimtumo tarnyboje neregistruota. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukrų poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra darbinga, būdama rūpestinga mama, turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Atsakovė daugiau nei vienerius metus yra išvykusi į užsienį, kaip teigia ieškovo specialistams yra dirbanti, bet jos darbo užmokesčio dydis nėra nežinomas. Atsižvelgiant į nepilnamečių A. G. ir E. G. amžių, sveikatą ir jų poreikius: aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, pakitusią šalies ekonominę situaciją, į atsakovės darbingą amžių, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės J. G. po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos, nepilnametės A. G. atžvilgiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., o E. G. atžvilgiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis).

Priteistas išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Tačiau dėl išlaikymo priteisimo šalys nėra atleistos, todėl iš atsakovo priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (100 Eur x 12 mėn. 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai), o iš atsakovės priteistinas 108,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio priteisimą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai, CPK 80 straipsnio 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos inicijavimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui <...> duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Kadangi teismas sprendimu neterminuotai apribojo J. G. motinos valdžią jos dukrų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., nepilnametės dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, todėl inicijuotina byla dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl E. G. globos nustatymo įsiteisėjimo, su dabartine laikinąją globėja R. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl A. G. globos nustatymo įsiteisėjimo, su dabartine laikinąją globėja M. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnamečių dukrų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu po 200,00 eurų (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisiant nuo laikinųjų globos (rūpybos) nustatymų dienos, t. y. A. G. atžvilgiu nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d., o E. G. atžvilgiu nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-553-721/2018, dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo ir priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomomis po 200,00 eurų (du šimtus eurų) nepilnametei A. G. išlaikymą, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, tai yra 2022 m. rugpjūčio 1 d., iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų laikinąsias globėjas.

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo E. G. ir A. G..

Sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą:

– bylinėjimosi išlaidas: 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Išieškoti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą:

– bylinėjimosi išlaidas: 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei, mokamos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir pašto išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.