Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas E. L. 2016-09-07 teismo posėdyje parodė, kad vertino ieškovės transporto priemonės remonto išlaidas. Palaiko savo vertinimo išvadą. Gavęs paklausimą išsiuntė Audito, paskaitos, turto, vertinimo ir nemokumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) pranešimą į užduotus klausimus. Teigė, jog Tarnybos nustatyti pažeidimai neturi įtakos jo išvadai. Nurodė, jog atlikdamas vertinimo ataskaitą nesirėmė Draudimo sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Dalis civilinės bylos nutrauktina.

Sumažinti ieškinio reikalavimai netenkintini.

Ieškovas turi teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl, įvertinus tai, kad pirminiai ieškinio reikalavimai sumažinti (atsisakyta dalies pirminių ieškinio reikalavimų) dėl to, kad atsakovas juos patenkino, išmokėdamas papildomą 775,01 EUR dydžio draudimo išmoką, šioje dalyje byla nutrauktina (293 str. 1 d. 4 p.).

Sprendžiant dėl sumažintų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nustatyta, kad ieškovė R. Š. ir atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) sudarė automobilio SEAT Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimo sutartį (1t., e. b. l. 8-9), pagal kurią transporto priemonė buvo apdrausta nuo autoavarijų, gamtinių jėgų, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veiklos, vagystės ir plėšimo. Draudiminė apsauga galiojo nuo 2015-11-26 iki 2016-11-26. Draudimo sutartyje nustatytos draudimo sutarties ribos / apsauga: visų rizikų draudimas, atsistatanti draudimo suma, draudimas rinkos verte, skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas, remontas draudiko pasirinkimu, stiklų draudimas bei transportavimo išlaidų draudimas. Taip pat numatyta besąlyginė išskaita (franšizė) esant autoavarijai, gamtinėms jėgoms, gaisrui ir sprogimui, trečiųjų asmenų veiklai – 57,92 EUR, vagystei ir plėšimui 10 proc., bet ne mažiau kaip 57,92 EUR. Draudimo sutarties sąlygos detalizuotos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 049 (1t., e. b. l. 74-83). 2015-12-11 Ieškovė kreipėsi į Policiją dėl iš chuliganiškų paskatų apgadintos jos transporto priemonės, tačiau kalti asmenys nustatyti nebuvo (1t., e. b. l. 130, 50-51). 2015-12-15 Pranešimu apie įvykį (1t., e. b. l. 64) ieškovė informavo atsakovą, jog 2015-12-11 adresu (duomenys neskelbtini), rado apgadintą Draudimo sutartimi apdraustą transporto priemonę. 2015-12-15 atlikus minėtos transporto priemonės apžiūrą surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas prie įvykio administravimo bylos Nr. 315102 (1t., e. b. l. 68), kuriame nurodoma, jog apgadinti, ieškovei priklausančios transporto priemonės stogas bei variklio dangtis. Sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (1t., e. b. l. 65-67). Įvertinus užfiksuotus transporto priemonės apgadinimus, 2015-12-23 buvo sudaryta apgadintos transporto priemonės Žalos sąmata (1t., e. b. l. 69-72) 600,39 EUR sumai ir persiųsta ieškovei, tačiau 2015-12-29 gautas ieškovės elektroninis laiškas (1t., e. b. l. 12), kuriuo ji atsakovą informavo, jog paskaičiuota suma jos netenkina, jog ji teiravosi dėl automobilio remonto ir buvo informuota, jog suma yra daug didesnė. 2016-01-04 bei 2016-01-05 ieškovė buvo informuota (1t. e. b. l. 11-14), jog jeigu apskaičiuota suma ieškovės netenkina, jai siūlytina kreiptis į remonto įmonę, kuri suderins sąmatą prieš remontą su atsakovu ir atlikus darbus išrašys sąskaitą, kurią atsakovas apmokės kartu atkreipdamas dėmesį, jog pagal nepriklausomo vertintojo ataskaitą žala atlyginta nebus. 2016-01-13 Pranešimu dėl žalos atlyginimo (1t., e. b. l. 17) atsakovas informavo ieškovę apie išmokėtiną draudimo išmoką – 542,47 EUR, kuri paskaičiuota iš 600,39 EUR nustatytos žalos sumos išskaičiavus 57,92 EUR Draudimo sutartyje nustatytą išskaitą. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kuris 2016-01-26 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. N160105 (1t., e. b. l. 18-39) pateikė išvadą, jog transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 2 299,56 EUR. 2016-01-27 ieškovė atsakovui pateikė Paaiškinimus (1t., e. b. l. 15), kuriuose nurodė, jog jos netenkina atsakovo nuspręsta išmokėti draudimo išmoka. 2016-02-05 atsakovo pateiktame rašte (1t., e. b. l. 16) nurodė, jog dėl 2015-12-11 įvykio žalos reguliavimo procedūros yra baigtos, paaiškino, jog žala suskaičiuota ir išmokėta pagal atsakovo nustatytus dalių bei remonto įkainius, laiko normatyvus, Draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių sąlygas bei nuostatas, todėl ieškovės 2016-01-26 vertinimo ataskaita Nr. N160105 nebus vadovaujamasi.

Iškėlus civilinę bylą teisme, atsakovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į konkrečias remonto įmones, kad šios pateiktų konkrečias remonto darbų sąmatas ieškovės sugadintai transporto priemonei suremontuoti. Atitinkamai, gavo UAB „Autofortas“ remonto sąmatą (1t., e. b. l. 120-123) 1 098,24 EUR (be PVM) sumai bei UAB „Automašinų dažymas“ remonto sąmatą (1t., e. b. l. 124-128) 1 375,40 EUR (be PVM) sumai. Atsakovas, įvertinęs gautus remonto sąmatų pasiūlymus, sutiko kompensuoti ieškovės nuostolius, remdamasis didesne UAB „Automašinų dažymas“ sąmata bei išmokėjo papildomą 775,01 EUR draudimo išmokos sumą (1 375,40 EUR (be PVM) - 542,47 EUR išmokėta dalis - 57,92 EUR frančizė) (1t., e. b. l. 129). Atsižvelgiant į tai, ieškovė atitinkamai šia dalimi sumažino ieškinio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad transporto priemonės apgadinimas yra draudiminis įvykis ir draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką byloje nekilo. Tačiau atsakovas atsisako atlyginti ieškovės reikalaujamą nuostolių dydį nesuremontavus apgadintos transporto priemonės nei atsakovo nurodytose remonto įmonėse, nei kitose įmonėse. Ieškovė remiasi VšĮ „Nepriklausomų ekspertų draudimo grupė“ atlikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. N160105 (1t., e. b. l. 18-39) bei UAB „Mautoras“ sudaryta Remonto sąmata (2t., e. b. l. 135-137), teigdama, jog jai priklauso didesnė nei išmokėta draudimo išmoka, t. y. jos patirti nuostoliai didesni nei įvertino ir išmokėjo draudimo išmoką atsakovas.

Draudimo sutartys įprastai sąžiningai sudaromos siekiant apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimų turtinių nuostolių, kad įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigotų sumokėti draudėjui draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, tačiau draudimo polise (liudijime, sutartyje) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys, pateikiamos individualiai aptartos draudimo sutarties sąlygos. Transporto priemonės draudimo (kasko) sutartis yra savanoriška sutartis, sudaryta remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 str. 1 d. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, draudimo sutarties šalys turi teisę laisvai susitarti dėl įvairių draudimo sutarties sąlygų, taip pat ir draudimo išmokos apskaičiavimo principų. Jos gali susitarti, pagal kokius įkainius bus skaičiuojama draudimo išmoka: vidutinius, minimalius ar draudimo rekomenduotų remonto įmonių, naujų originalių, naujų neoriginalių ar naudotų dalių bei detalių kainas ir pan. Reikalaujant iš kitos šalies sutartinės civilinės atsakomybės, pirmiausia pati reikalaujančioji šalis turi remtis sutarties sąlygomis, laikytis ir gerbti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Iš neteisėto, t. y. neatitinkančio sutarties sąlygų, elgesio negali teisėtai atsirasti reikalavimo teisė. Turto draudime draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Draudimo įstatymo 105 str.).

Šalys Draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai individualiai susitarė, jog remontas atliekamas draudiko pasirinkimu ir skaičiuojant detalių nusidėvėjimą. Draudimo taisyklėse šios sąlygos tik detalizuojamos: Draudimo taisyklių 11.1.2 p. numatyta, jog transporto priemonė turi būti remontuojama vienoje iš draudiko nurodytų remonto įmonių, o nuostolių suma už keičiamas detales mažinama taikant nusidėvėjimo koeficientą pagal lentelę Nr. 1. Ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo galimybę rinktis ir „Remontas Jūsų pasirinkimu“, kas be kita ko būtų įtakoję draudimo įmokos pokyčius. Įvertinus tai, kad ieškovė atsisakė remontuoti transporto priemonę draudiko nurodytose remonto įmonėse, tai pagal Draudimo taisyklių 11.1.6 p., tokiais atvejais nuostolis apskaičiuojamas pagal draudiko nurodytų remonto dirbtuvių nustatytus detalių bei remonto įkainius ir laiko normatyvus.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas, pats užklausęs savo įgaliotas remonto įmones ir gavęs iš jų remonto darbų sąmatas (nors transporto priemonę šios įmonėms remontuoti turėjo pateikti ieškovė), iš esmės pripažino, kad galimi ieškovės patirti nuostoliai pagal UAB Automašinų dažymas“ paskaičiavimą sudaro 1 375,40 EUR ir atitinkamai išmokėjo papildomai 775,01 EUR dydžio draudimo išmoką. Gi ieškovė laikosi pozicijos, kad, nepaisant susitartų draudimo sutarties sąlygų, jos patirti nuostoliai didesni ir grindžia reikalavimus 2016-01-26 VšĮ „Nepriklausomų ekspertų draudimo grupė“ atlikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. N160105 (1t., e. b. l. 18-39), kurioje nurodoma, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės SEAT Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina su PVM sudaro 2 299,56 EUR (be PVM 1 900,46 EUR). Visų pirma, net pagal nurodytą ataskaitą sumažinto ieškinio reikalavimų dydis yra žymiai didesnis nei priklausytų ieškovei pagal draudimo sutartį (suma be PVM 1900,46 EUR - draudiko jau išmokėtos išmokos 542,47+775,01). Antra, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktoje išvadoje (2t., e. b. l. 119-123) dėl turto vertintojo E. L. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ vardu parengtos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. N160105 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams nurodė, jog nepriklausomo eksperto pateikta vertinimo ataskaita neatitinka minėto įstatymo 22 str. 4 d. 7 p., 13 p., 22 p. bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 8p., 29 p., 71.4 p. Šio sprendimo neįmanoma nuginčyti paties vertintojo parodymais. Trečia, nepriklausomas turto vertintojas, apskaičiuodamas ieškovės automobiliui padarytos žalos dydį, nesivadovavo Draudimo sutarties sąlygomis, kurios nustato, kokiais kriterijais vadovaujantis apskaičiuojama draudimo išmoka (jog turi būti remiamasi draudiko nustatytais (atsižvelgiant į sutartinių remonto įmonių) dalių bei remonto įkainiais, laiko normatyvais). Ketvirta, netgi pačioje vertinimo ataskaitoje aiškinamajame rašte 5 punkte nurodyta, kad vertintojo nustatyti transporto priemonės (remonto) kaštai yra preliminarūs ir gali skirtis nuo faktinių remonto kaštų, kurie būtų paskaičiuoti konkrečioje remonto įmonėje. Taip pat ieškovė, teigdama, jog jai priklauso didesnė draudimo išmoka, remiasi ir UAB „Mautoras“ sudaryta sąmata, tačiau ši įmonė taipogi nėra draudiko nurodyta remonto įmonė ir, kaip teisingai nurodo atsakovas savo rašytiniuose 2016-11-04 paaiškinimuose, sąmatoje pateikti darbų, detalių įkainiai neatitinka šalių sutarties sąlygų, be to, šios įmonės vidutinis darbų įkainis didesnis netgi už pačios ieškovės iniciatyva vertintojo rinkoje nustatytus vidutinius analogiškų darbų įkainius (žr. ataskaitos aiškinamojo rašto 4 punktą). Ieškovės pageidavimai apskaičiuoti draudimo išmoką kitaip nei susitarta draudimo sutartyje nėra tinkamas teisėtas mokėtinos draudimo išmokos paskaičiavimas, ką atsakovas aiškiai ieškovei buvo raštu nurodęs atsakymuose iki ginčo pateikimo teismui.

Ieškovė netiesiogiai ieškinio pagrindu nurodo galimai nesąžiningumą iš atsakovo pusės, tačiau konkrečiai neįvardija, kurios gi draudimo sutarties sąlygos, ypač individualiai aptartos, ir kokiu aspektu laikytinos nesąžiningomis. Pagal CK 6.228-4 str. 2 dalį nesąžiningomis gali būti laikomos tik tos sutarties sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos. Ginčo nagrinėjimui aktualios Draudimo sutarties bendrosios sąlygos bei nuostatos yra aiškios, nedviprasmiškos bei aiškiai apibrėžtos. Ieškovė, pasirašydama draudimo liudijimą ir sumokėdama draudimo įmoką (kainą), patvirtino, kad ji susipažino ir sutinka su Draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis, jokių pastabų neturi, buvo supažindinta su Draudimo taisyklėmis, todėl vidutiniam vartotojui turėjo būti suprantama, kad už mažesnę draudimo įmoką apdrausti turtiniai nuostoliai bus paskaičiuojami pritaikius nusidėvėjimą bei transporto priemonė remontuojama draudiko nurodomose remonto įmonėse, o kitu atveju nuostolių dydis bus skaičiuojamas pagal draudiko taisyklėse patvirtintus įkainius.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, nustatyta, kad atsakovas nusprendęs iš viso išmokėti ieškovei 1 375,40 EUR dydžio draudimo išmoką (pripažinęs šią sumą ieškovės nuostoliais), iš jos išskaitė anksčiau išmokėtą draudimo išmoką – 542,47 EUR, 57,92 EUR franšizę ir išmokėjo 775,01 EUR likusią sumą. Didesnių nuostolių, apskaičiuotų pagal sutartas draudimo sutarties sąlygas, ieškovė neįrodė, dėl to sumažinti ieškinio reikalavimai dėl 982,09 EUR draudimo išmokos priteisimo atmestini, draudikui nekylant pareigos mokėti draudimo išmoką už nuostolius, paskaičiuotus ne pagal draudimo sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė pervarstęs savo poziciją dėl ieškovės patirto nuostolio dydžio pagal didesnę iš remonto įmonių gautų sąmatų. Kiti neesminiai šalių argumentai nesudaro pagrindo kitokiam sprendimui.

Nors ir atmesti sumažinti ieškinio reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai atlygino ieškovei 775,01 EUR dydžio nuostolius, išmokėdamas šio dydžio draudimo išmoką, dėl ko ir buvo sumažinti pirminiai ieškinio reikalavimai, - vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., 94 str., bylinėjimosi išlaidos visgi priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (775,01/1757,09; 44,11 proc.). Ieškovės byloje pateikti dokumentai apie 350 EUR dydžio atstovavimo byloje išlaidas, 51,71 EUR dydžio žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (1t., e. b. l. 6-7, 10) bei 100 EUR už transporto priemonės vertinimą (1t., b.l. 40). Pastarųjų išlaidų teismas nepripažįsta bylinėjimosi išlaidomis, kadangi jos nesusijusios su bylos nagrinėjimu, ieškovei buvo išaiškinta, kad pagal jos sudarytos draudimo sutarties sąlygas tokios išlaidos nebūtinos ir nėra atlyginamos, šalims sutarus dėl kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo mechanizmo. Materialinio pobūdžio ieškinio reikalavimas dėl šių išlaidų pripažinimo ieškovės nuostoliais nebuvo pareikštas. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ADB „Gjensidige“ priteistinos 177,20 EUR dydžio ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 250, 259, 263, 268, 270, 274, 279 straipsniais,, 293 straipsnio 1 dalies 4 p., teismas

nusprendžia:

nutraukti bylos dalį dėl 775,01 EUR dydžio draudimo išmokos priteisimo.

atmesti sumažintus ieškinio reikalavimus.

Priteisti iš atsakovo ADB ,,Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovei R. Š., a. k. 177,20 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt septynis EUR 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.