- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-473-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- R. B., R. S.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms R. B. ir R. S. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1649,64 Lt žalai regreso teise atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Alytuje 2004-06-02 dėl R. S., vairavusios R. B. priklausančią transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta stovinti, M. J. priklausanti transporto priemonė FORD SKORPIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu R. S. civiline atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl padarytos žalos atlyginimo M. J. kreipėsi į ieškovą ir jam, nustačius padarytos žalos dydį, buvo išmokėta 1649,64 Lt žalai atlyginti. Remiantis CK 6.280 straipsniu ir jau minėtu civilinės atsakomybės įstatymu, biuras išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš R. S. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1649,64 Lt žalai regreso tvarka atlyginti, 50,00 Lt žyminį mokestį ir 126,97 Lt už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, iš viso: 1826,61 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1649,64 Lt sumos nuo 2007-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinį atsakovės R. B. atžvilgiu atmetė, priteisė iš ieškovo R. B. 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad 2004-06-02 įvyko autoavarija dėl atsakovės R. S. kaltės, M. J. priklausančią transporto priemonę atsakovė R. S. apgadino vairuodama automobilį, kuris nebuvo draustas civiline atsakomybe ir kuris nebuvo jos nuosavybė, ieškovas 2004-07-30 mokėjimo nurodymu Nr. 473 (b.l.17) atlygino nukentėjusiajam 1649,64 Lt žalą. Kadangi CK 6.280 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, todėl draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Dėl R. B. solidarios atsakomybės teismas nurodė, jog automobilį R. B. pagal 2003-09-26 įgaliojimą perdavė A. U., suteikdama jam teisę iki automobilio pardavimo šiuo automobiliu naudotis. Teismas sprendė, kad žalos padarymo metu, automobilio savininke buvo atsakovė R. B., tačiau automobilio teisėtu valdytoju pagal įgaliojimą ir R. B. suteiktą teisę transporto priemone naudotis iki jos pardavimo (įgaliojimo laikas dar nepasibaigęs), buvo A. U.. Kadangi R. B. nėra transporto priemonės valdytoja ir neturi prievolės atsakyti už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, todėl teismas jos atžvilgiu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą - priteisti iš bendraatsakovių 1649,64 Lt žalos atlyginimo regreso teise solidariai, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys R. B. atžvilgiu. Mano, jog ji yra atsakinga už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, nes ieškovas, išmokėjęs išmoką, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti drausimo sutartį, o asmeniu, neįvykdžiusiu pareigos sudaryti sutartį, TPVCAPDĮ prasme yra laikomas transporto priemonės savininkas (4 straipsnio 2 dalis). R. B. perduodama jai priklausančią transporto priemonę naudoti kitam asmeniui – A. U., išliko jos savininke bei atsakinga už draudimo apsaugos tokiai transporto priemonei užtikrinimą iki tol, kol ji registruota jos vardu (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Todėl dėl žalos padarymo ieškovui neapdrausta transporto priemone yra ir R. B. kaltės, kuri pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis ne tik CK, bet specialiuoju įstatymu, reglamentuojančiu privalomojo draudimo santykius - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kurio 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, t.y. šie bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą. Darytina išvada, kad pareiga grąžinti pardarytos žalos išmokėtą sumą solidari, todėl apeliantas teigia, jog ieškovas teisėtai reikalauja grąžinti išmokėtą sumą iš eismo įvykio kaltininkės – R. S. ir transporto priemonės savininkės - R. B. solidariai. Taip pat apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 150 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2004-06-02 Alytaus mieste (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko autoįvykis, kurio dalyvis R. Š., vairavusi R. B. vardu VĮ “Regitra” registruotą transporto priemonę VW PASSAT valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus, dėl ko buvo apgadinta M. J. priklausanti transporto priemonė FORD SCORPIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu R. Š. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl žalos atlyginimo transporto priemonės FORD SCORPIO savininkas kreipėsi į ieškovą. UADB „Baltikums draudimas“, sudarytos su ieškovu 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų tiekimo sutarties pagrindu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl FORD SCORPIO, valstybinis Nr. 784, sugadinimo ir atlygino M. J. padarytą žalą, išmokėdama 1694,64 Lt dydžio draudimo išmoką.
Byloje kilęs ginčas tik dėl transporto priemonės savininko atsakomybės. Nustatyta, kad ieškovas, atlyginęs eismo įvykio metu padarytą žalą, atgręžtinio reikalavimo teisę pareiškė tiek transporto priemonės savininkui, tiek autoįvykio metu ją vairavusiam asmeniui, ieškinį grįsdamas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kuriame nurodė, jog ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. iš transporto priemonės savininko (minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį transporto priemonės savininkės atžvilgiu, nurodė, kad automobilį, kurį vairavo avarijos kaltininkė R. S., R. B. pagal įgaliojimą suteikė naudotis A. U.. Teismas nurodė, kad ši byloje nustatyta aplinkybė įgalina spręsti, jog R. B. neturi prievolės atsakyti už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.
LR Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarimu byloje Nr.26/07 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" konstatavo, kad „bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Byloje nustatyta, kad Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Klaipėdos apygardų teismai jau yra pasisakę, jog, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu asmuo, VĮ „Regitra" duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas (privalantis sudaryti draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės), ir asmuo, atsakingas už žalos padarymą, ieškovui atsako solidariai, todėl, atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo išvadą bei apygardos teismų nutartis, spręstina, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, turėjo vadovautis sukurta teismų praktika analogiškose bylose.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2-3 dalys). Transporto priemonės VW PASSAT savininkė R. B. neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę - eismo įvykio metu transporto priemonė buvo nedrausta - todėl ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo R. S. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju R. B., atlygintų žalą - grąžintų išmokėtą sumą.
Sistemiškai aiškinant LR CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad solidariąją prievolę gali nustatyti tik įstatymas, bei LR CK 6.6 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą yra solidari. Pripažintina, kad atsakovės R. B. veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus ir tai sudaro pagrindą civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp R. B. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių: ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, jeigu transporto priemonės savininkė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, būtų apdraudusi transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiradimą ir taikymą (CK 6.270 straipsnis), taip pat teisės normų, nustatančių pareigą drausti transporto priemones Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei asmens atsakomybės apimtį ir ribas, pažeidus šią prievolę (TPVCAPDĮ 4.2 straipsnis, 22.1 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš kalto už eismą įvykį asmens bei transporto priemonės savininkės.
Teismo nustatyta aplinkybė, jog transporto priemonė buvo perduota įgaliojimo pagrindu naudotis A. U., nesudaro pagrindo spręsti, jog šis asmuo tapo atsakingas už civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kadangi anksčiau minėto TPVCAPDĮ 4 straipsnis pareigą drausti transporto priemonę nustato tik savininkui ar asmeniui, naudojančiam transporto priemonę pagal lizingo, išperkamosios nuomos sutartis.
Patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei ieškovui iš atsakovės R. B. priteistinos jo turėtos 57 Lt išlaidos (b.l. 126) apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys R. B. atžvilgiu atmestas bei priteistos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro R. B. bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos iš R. S. pakeisti.
Ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš R. S. ir R. B. 1649,64 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1649,64 Lt sumos nuo 2007-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš R. S. ir R. B. po 25 Lt žyminio mokesčio bei po 63,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu.
Priteisti valstybei iš R. B. ir R. S. po 7,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš R. B. 57 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.