Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1462-254/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-18
Bylos Nr.: 2A-1462-254/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-00421-2009-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Dmitrijus Korsakovas
Ieškovas: A. K., R. K.
Atsakovas: J. D.
Advokatai: Paulius Čerka

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1462-254/2011Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00421-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 32.1; 121.15; 121.18

Pirmosios instancijos teismo teisėjaTatjana Butkienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Ernestai Zigmantavičiūtei, Indrei Jonauskytei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Pauliui Čerkai, atsakovei J. D. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo ir 2011 m. balandžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-720/2011 pagal ieškovų A. K. ir R. K. ieškinį atsakovei J. D. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčio sutikimo pripažinimo, dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei atsakovės J. D. priešieškinį ieškovams A. K. bei R. K. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai A. K. ir R. K. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (1 t. b. l. 1-3; 2 t. b. l. 1-12), prašydami:

1) nustatyti ieškovams teisę naudotis 565 kv.m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „B1“, „B2“, „B3“; atsakovei suteikti teisę naudotis 551 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „C1“, „C2“, o 151 kv.m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą raidėmis „A1“, „A2“, paskirti naudotis bendrai. Taip pat nustatyti žemės ribas po pastatais ir žemę prie pastatų, tai yra, ieškovams suteikti naudotis 48 kv. m. žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „D1“, „D2“, atsakovei suteikti naudotis 48 kv.m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „E1“, „E2“, o 116 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą raidėmis „F“, priskirti bendro naudojimo žemės sklypo plotu po gyvenamuoju namu, nustatyti servitutus, bendrą žemę aplink gyvenamąjį namą, 17 kv.m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raide „A1“, pagal 2010-04-08 UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą;

2) pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus, įsirengti atskirą nuotekų sistemą, renovuoti ūkinį pastatą, atlikti kapitalinį remontą dvejiems lauko laiptams į gyvenamąsias patalpas, neesant bendraturčio sutikimo;

3) atidalinti iš bendrosios nuosavybės ieškovams bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias patalpas R-1/3,37 kv.m., R-2/19,31 kv.m., R-3/5,42 kv.m., 1-1/4,11 kv.m., 1-2/3,93 kv.m., 1-3/11,12 kv.m., 1-4/16,83 kv.m., 1-5/5,33 kv.m., 1-6/11,83 kv.m., 1-/10,49 kv.m., esančias gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudaro 38/100 pastato dalis, esančias (duomenys neskelbtini);

4) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovei bendra daline nuosavybe priklauso turtas - pastatas - gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1494 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškovams bendra jungtine nuosavybe, priklauso 747/1494 dalys žemės sklypo bei 38/100 dalys namų valdos, o priklauso 747/1494 dalys žemės sklypo bei 62/100 dalys namų valdos. Atsakovė be jokio pagrindo yra atsitvėrusi sklypo dalį, nepalikdama galimybės jiems apeiti aplink namą, ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje laiko metalinį voljerą, kuriame kaupia metalo laužą, neduoda sutikimo įsirengti atskirą kanalizaciją, kuria negalėjo naudotis ir buvusi jų namo dalies savininkė A. G., kas užkerta kelią naudotis miesto kanalizacija ir turėti tinkamas sąlygas gyventi ir auginti vaikus. Nurodė, kad jiems priklausantis ūkinis pastatas, kuris yra sujungtas su atsakovės garažu, yra avarinės būklės, jį būtina renovuoti, tačiau atsakovė kategoriškai pareiškė, kad neleis vykdyti jokių renovacijos darbų. Be to, būtina atlikti laiptų renovaciją. Atsakovė reikalauja, kad ieškovai pasirašytų žemės ribų nustatymo planą, sakydama, kad tik tada ji duos leidimą įsirengti kanalizaciją ir renovuoti ūkinį pastatą. Tarp jų ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nurodė, kad atsakovė bendro naudojimo sklypą yra užgriozdinusi metalo laužu, šiukšlėmis, senais automobiliais, ieškovai, būdami žemės sklypo bendraturčiais, visiškai negali juo naudotis. Atsisakydama duoti leidimus, atsakovė reikalauja vis naujų dokumentų, kuriems parengti būtinas bendrasavininkės sutikimas.

A. J. D. pareiškė byloje priešieškinį (1 t. b. l. 106-111) prašydama nustatyti ieškovams ir jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo padalijimo planą, pridėtą prie priešieškinio, t. y. kad ieškovams būtų suteikta teisė naudotis 544 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raide „B“, o atsakovei būtų suteikta teisė naudotis 544 kv. m. ploto žemės sklypu, pažymėtu raide „A“, o 203 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą raide „C“ paskirti naudotis bendrai ir kad būtų nustatyti servitutai, t. y. 1 m pločio bendrai naudojama žemė aplink gyvenamąjį namą bei apie kitus atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius – garažą ir tvorą, motyvuodama tuo, kad šalia garažo vienos sienos yra ieškovams bendraturčiams priklausanti žemė sklypo dalis, bei servitutą ieškovų žemės sklypo „B“ dalyje prie abiems bendraturčiams pažymėto statinio tualeto. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, kad ieškovams naudojimuisi būtų paskirta žemės sklypo dalis, pažymėta raide B2, tačiau nesutinka su dabartiniu B2 dalies padidintu plotu ir pakitusia konfigūracija, kad būtų nustatyta bendro naudojimosi žemė prie namo Al ir A2 dalys, pažymėtos žemės sklype, būtų naudojamos bendrai, taip pat sutinka, kad ji ir toliau naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide Cl, tik nesutinka su šios dalies mažesniu plotu. Be to, sutinka, kad ieškovams būtų paskirta teisė naudotis 48 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu Dl ir D2, esančia po jų pastatais bei jai teisė naudotis žemės sklypo dalimis, esančiomis po pastatais, pažymėtais raidėmis E1 ir E2. Prašo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu (2 t., b. l. 133-145) priešieškinį atmetė, patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, nustatė ieškovams A. K. ir R. K. teisę naudotis 565 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtomis raidėmis „B1“, „B2“, „B3“; atsakovei J. D. suteikė naudotis 551 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „C1“, „C2“, o 151 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtomis raidėmis „A1“, „A2“, priskyrė naudotis bendrai. Nustatė žemės ribas po pastatais ir žemę prie pastatų, tai yra, ieškovams A. K. ir R. K. suteikė naudotis 48 kv. m. žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „E1“, „E2“, o 116 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtu raidėmis „F“ priskyrė bendro naudojimo žemės sklypo plotui po gyvenamuoju namu, aplink gyvenamąjį namą, 17 kv. m. ploto žemės sklypui, plane pažymėtam raide „A1“, pagal 2010-04-08 UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą. Teismas pripažino ieškovams A. K. ir R. K. teisę atlikti statybos darbus: įsirengti atskirą nuotekų sistemą, renovuoti ūkinį pastatą, atlikti kapitalinį remontą dviem lauko laiptams į gyvenamąsias patalpas nesant bendraturčio sutikimo. Atidalino iš bendrosios nuosavybės ieškovams R. K. ir A. K. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias patalpas R-1/3,37 kv. m., R-2/19,31 kv. m., R-3/5,42 kv. m., 1-1/4,11 kv. m., 1-2/3,93 kv. m., 1-3/11,12 kv. m., 1-4/16,83 kv. m., 1-5/5,33 kv. m., 1-6/11,83 kv. m., 1-/10,49 kv. m., esančias gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudaro 38/100 pastato dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo ir priteisė iš atsakovės J. D. 1 500 Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu ir 384 Lt žyminio mokesčio ieškovų naudai, priteisė iš atsakovės 56,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Dėl servitutų nustatymo. Teismas pažymėjo, kad tinkamo naudojimosi užtikrinimui nagrinėjamo ginčo atveju servituto nustatymas negalimas, kadangi servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu. Kadangi servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Todėl, buvus išvardintoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas nustatyti servitutus, bendrą žemę aplink gyvenamąjį namą, 17 kv. m. ploto žemės sklypu, plane pažymėtu raide „A1“, pagal 2010-04-08 UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą bei atsakovės priešieškinio reikalavimas nustatyti servitutus 1 m pločio bendrai naudojamai žemei aplink gyvenamąjį namą bei apie kitus atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius – garažą ir tvorą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

2. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovų A. K., R. K., ir atsakovės J. D. nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovė remiasi tokia sklypo naudojimosi tvarka, kuria, anot pačios atsakovės, buvo nustatyta bendru buvusių bendrasavininkų sutarimu dar 1995-09-30, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp buvusių savininkų susitarimus, pagal kuruos buvo nustatyta žemės naudojimosi tvarka. Atsakovė nepateikė įrodymo, kad susitarimas dėl bendros valdos naudojimo tvarkos buvo patvirtintas notaro. Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų pateiktas UAB „Architektų pastogė“ 2010-04-08 parengtas planas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, o atsakovė nepagrįstai prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, todėl tokius veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą savo teise.

3. Dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant bendraturčio sutikimo. Teismas nustatė, kad bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Statytojas turi pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą, o statinio projektui ir statinio projektavimo sąlygoms rengti privalo pateikti žemės sklypo ir statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. 2010-10-29 išvažiuojamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 66-69) buvo nustatyta, kad ieškovai be atsakovės sutikimo negali susitvarkyti laiptų, rekonstruoti ūkinio pastato, kurie šiuo metu yra avarinės būklės. Atsakovė dėl laiptų rekonstrukcijos neprieštaravo. Atsakovė, pateikdama nesutikimą dėl teisės atlikti statybos darbus, nenurodė jokio ieškovų statybos darbų negatyvaus poveikio kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai negalėjo inicijuoti numatomų statybos darbų, nes atsakovė atsisakė duoti sutikimą. Atsižvelgęs į ištirtas ir nustatytas bylos aplinkybes, į ieškovų, atsakovės, liudytojų parodymus, įvertinus byloje pateiktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsisakymo duoti ieškovams sutikimą argumentuotų motyvų atsakovė nepateikė ir neįrodė, kad ieškovai, atlikę statybos darbus pažeis jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus, nenurodė faktų, kodėl šie statybos darbai pažeis jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad statybos darbai pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki tol. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovams atlikti statybos darbus yra nepagrįstas ir pripažintinas nemotyvuotu, t. y. protingais motyvais nepagrįstu ir kitam bendraturčiui trukdančiu įgyvendinti teisę į statybą, į teisėtą siekimą pagerinti savo ir savo šeimos buities ir gyvenimo sąlygas todėl ieškovų patikslintas ieškinys dalyje dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant bendraturčio sutikimo, tenkintinas visiškai.

4. Dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Teismas nustatė, kad remiantis CK 4.80 str. ir teismų praktika, kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Ieškovai prašė atidalinti iš bendrosios nuosavybės jiems bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias patalpas. Atsakovė su šia ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo dalimi sutiko, prieštaravimų nereiškė, todėl teismas nustatė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo variantas atsakovei buvo priimtinas, fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitiko bendraturčių dalis, nedarė neproporcingos žalos daiktui ir nepažeidė atsakovės teisių.

Šalies argumentai

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. priėmė papildomą sprendimą (2 t. b. l. 157-158), priteisė iš atsakovės 952 Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, ieškovo A. K. naudai. Nurodė, kad priimant 2011-03-28 sprendimą teismas neišsprendė ieškovo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nors toks prašymas ir išlaidas patvirtinantis kvitas buvo pateikti dar 2010-03-10, todėl vadovaujantis CPK 277 straipsniu ieškovo prašymą laikė pagrįstu ir jį tenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą ir 2011-03-15 papildomą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, atsakovės priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 160-163). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, 1991-01-09 susitarimas tarp buvusių namo bendraturčių, kuriame šalys buvo susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Susitarimo parašų tikrumas buvo patvirtintas notaro, tačiau teismas sprendime šio įrodymo visiškai nevertino, dėl jo nepasisakė ir argumentų, dėl kurių atmetė įrodymą, nenurodė. Atsakovės manymu, tai yra CPK 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimas, kuris turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, originalus 1995-09-21 tarp buvusių namo savininkų sudarytas namų valdos žemės klypo ribų planas, patvirtinantis, kad tarp ankstesnių namo savininkų buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, ir kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro valstybinėje įmonėje Kauno filiale. Teismas, aprašomojoje dalyje nurodęs, kad patvirtintame plane nėra ankstesnių savininkų parašų, rašytinio įrodymo nevertino ir nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė šį įrodymą, atsakovės manymu, yra CPK 202, 203 ir 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimai, kurie turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaudamasi tuo, kad pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registro kadastre, atsakovė teigia, kad pateiktas 1995-09-21 namų valdos žemės sklypo ribų planas yra teisingas, išsamus ir nenuginčytinas. Be to, teismas apklausė liudytojus, vienas iš liudytojų patvirtino, kad asmeniškai yra matęs žemės sklypo naudojimosi planą su savininkų parašais. Tačiau teismas nepasisakė, dėl kokių motyvų šių liudytojų parodymus atmeta. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nemažino atsakovei priklausančios žemės ploto dydžio, remdamasi CP 4.81 str., kas turėjo įtakos sprendimo teisėtumui. Ieškovams ir atsakovei priklausančios žemės sklypo dalys yra lygios, kas yra patvirtinama ieškovų ir atsakovės turimais nuosavybės teisės liudijimais. Teismas taip pat patvirtino, kad šalių žemės sklypo dalys yra lygios, tačiau patenkino ieškovų prašymą leisti jiems naudotis 565 kv. m. žemės sklypu, o atsakovei 551 kv. m. žemės sklypu. Ieškovai pateikė teismui parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriuo remdamiesi prašo nustatyti jiems naudotis 565 kv. m. žemės sklypu, o atsakovei – 551 kv. m., tačiau plane nurodyti kadastriniai matavimai yra padidinti, neatitinka tikrų sklypo išmatavimų, o ieškovų siūloma tvarka neatitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, kadangi ieškovams tenkantis žemės plotas yra didesnis nei atsakovei. Teismo sprendimu nepagrįstai 14 kv. m. sumažintas atsakovei priklausančio žemės ploto dydis. Atsakovės nuomone, ankstesnių namo bendraturčių sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra privaloma ir tiems bendrasavininkiams, kurie tokiais tapo vėliau. 1991 m. buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri buvo patvirtinta notaro, įregistruota registre. Ieškovai patikslintame ieškinio pareiškimu prašė suteikti atsakovei teisę naudotis 48 kv. m. sklypu, plane pažymėtu raidėmis „E1“ ir „E2“. Tačiau teismas sprendime nurodytą žemės sklypą paskyrė naudotis ne atsakovei, bet ieškovams. Tokiu būdu teismas neteisingai išsprendė ieškovų prašymą, priskirdamas ieškovams nurodytą žemės sklypo dalį, kurios jie neprašė, padidino jiems tenkančią žemės sklypo dalį, o atsakovei sumažino žemės dalį ir apsunkino atsakovei galimybę naudotis šią žemės dalimi, kuri yra po atsakovei priklausančiu ūkiniu pastatu ir namo dalimi. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu priskirti ieškovams 116 kv. m. žemės plotą pažymėtą raide „F“, bendro naudojimo žemės sklypo po gyvenamuoju namu, kadangi vykdant namo rekonstrukciją, naujai pastatyta atsakovės namo dalies laiptinė buvo statoma ant jai priklausančios žemės dalies. Teismo sprendimas padidino ieškovams žemės dalį, o atsakovei atitinkamai sumažino žemės dalį. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu sumažino atsakovei priklausančio žemės dalį, pažeisdamas teisinius principus. Atsakovei liko neaišku, kokiais motyvais remdamasis teismas paskyrė žemės sklypą pažymėtą „B2“ naudotis ieškovams. Atsakovė laiko nepagrįstu teismo sprendimą atidalinti ieškovams iš bendroms nuosavybės patalpas R-1, R-2, R-3, 1-1/4,11 kv. m., 1-2/3,93 kv. m., 1-3/11,12 kv. m., 1-4/16,83 kv. m, 1-5/5,33 kv. m., 1-6/11,83 kv. m., 1-7/10,49 kv. m., kadangi nurodytos patalpos ieškovams atiteko kaip patalpos, kurios anksčiau priklausė buvusiam savininkui ir buvo perleistos vykdant mainų sutartį. Teismas neišaiškino motyvų, dėl kurių buvo nepatenkintas priešieškinis dėl servituto.Teismas nepagrįstai suteikė ieškovams teisę nesant atsakovės sutikimui atlikti statybos darbus: įsirengti nuotekų sistemą, atlikti kapitalinį dviejų lauko laiptų remontą, nors teismui buvo pranešta apie Kauno rajono apylinkės teisme valstybinės statybos inspekcijos iškeltą ieškinį ieškovams dėl savavališkos nuotekų sistemos panaikinimo. Atsakovė nesutinka su papildomu 2011-04-15 sprendimu, kadangi, atsakovės nuomone, nustatyta suma yra per didelė. Ieškinio pareiškimas buvo ruoštas ieškovų turimų dokumentų pagrindu, nebuvo atlikti jokie skaičiavimai ar analizės. Ieškovai keletą kartų tikslino savo ieškininius reikalavimus, prašė atidėti teismo posėdžius. Bylos nagrinėjimas užtruko ilgesnį laiką dėl ieškovų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. K. ir R. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus 2011-03-28 pirmos instancijos teismo sprendimą ir 2011-03-15 pirmos instancijos teismo papildomą sprendimą, pataisyti 2011-03-28 teismo sprendimą, kad žemės plotas pažymėtas raidėmis „D1“ ir „D2“, kuris bendroje sumoje apima 48 kv. m. žemės ploto, būtų priskirtas ieškovams, o 48 kv. m. sklypas, plane pažymėtas raidėmis „E1“ ir E2“ atsakovei (2 t. b. l. 168-173). Nurodo šiuos argumentus:

Ieškovai patikino, kad atsakovės J. D. apeliaciniame skunde minimas jos sūnaus Ž. D. ir mirusio R. V. susitarimo dėl žemės naudojimosi tvarkos, kuris, atsakovės teigimu, buvo patvirtintas notaro, teismui atsakovės nebuvo pateiktas, ieškovams apie tokį susitarimą nėra žinoma, jie tokio rašytinio susitarimo nematė, jo nematė ir prieš tai buvę ieškovų žemės ir namo dalių savininkės, kurios tai patvirtino duodamos parodymus. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas rašytinis įrodymas, 1995-09-21 namų valdos žemės sklypo ribų planas, nėra originalus dokumentas, o atsakovė nuslepia faktą, kad teismo posėdžio metu buvusi savininkė E. M. (buvusi E. V.) paneigė tokį planą ir nurodė, kad jame yra ne jos parašas. Atsakovės teiginys, kad ribų planas 1995-12-27 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro valstybinėje įmonėje Kauno filiale, bei kad jo originalo teismas neišreikalavo iš VĮ Registrų centro Kauno filialo, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokios sutarties, kuri būtų patvirtinta notaro ir jokio VĮ Registrų centro išduoto pažymėjimo, kad žemės sklypo naudojimosi ribos būtų nustatytos konkrečiomis dalimis, kurios atitiktų atsakovės nurodytą planą. Ieškovai teigė teismui pateikę 2010-11-30 VĮ Registrų centro Kauno filialo raštą Nr. (3.4.5) S-6013, kuriame pateikta informacija, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise: 747/1494 dalys A. K. ir R. K. ir 747/1494 dalys J. D. ir kad Nekilnojamo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota duomenų apie naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymą.

Atsakovė be teisinio pagrindo ir abipusio susitarimo apsitvėrė dalį žemės, nepaliko servituto ar bendros žemės prie bendro gyvenamojo namo. Atsakovų pasiūlytame plane, bendro sklypo dalyje, pažymėta raide „Al“, buvo prašoma nustatyti l m. bendros žemės aplink gyvenamąjį namą, kurios ribos siekia tik tas vietas, kurios būtinos norint eksploatuoti priklausančio pirmojo aukšto dalį, pvz. išvalyti pirmojo aukšto langus. Atsakovė varžo ieškovų kaip bendrasavininkų teises, užkirsdama kelią turėti bent mažą dalį atskiros žemės ploto nuo pagrindinio kelio, dėl ko atsiranda atsakovei galimybė piktnaudžiauti namų valdos bendrasavininkės teise neduodant ieškovams sutikimo įsirengti atskirą kanalizaciją, susikurti būtiniausias sąlygas gyventi bendrame gyvenamajame name. Teismo priimtas sprendimas nustatyti bendro su atsakove žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, nustatyti servitutus, bendrą žemę aplink gyvenamąjį namą yra teisėtas, visiškai pagrįstas ir užkertantis kelią atsakovės piktnaudžiavimui prieš ieškovus. Pagal teismui pateiktą planą atsakovė įgyja teisę naudotis 614 kv. m. visiškai atskira žemės ploto dalimi, o ieškovai įgyja teisę naudotis 613 kv. m. visiškai atskira žemės ploto dalimi, todėl atsakovės teiginiai, kad jai priteista žemės dalis yra sumažinta yra niekiniai ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovės pareiškimas, kad atsakovės sklypo planas buvo įregistruotas registre yra nepagrįstas, nes niekur tokio įrašo nėra. Atsakovė taip pat nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad planas buvo patvirtintas notaro. Atsakovės pakviesti liudytojai, duodami parodymus dėl 1995 m. žemės sklypo plano su savininkų parašais negalėjo netgi teismui atsakyti, kokioje vietoje jis buvo pasirašytas, kuri tiksliai iš buvusių savininkių pasirašė, kaip toliau juridiškai buvo tvarkomi dokumentai ir, ar jie buvo įregistruoti. Atsakovės teiginys, kad ieškovų teismui pateiktas žemės planas neatitinka reikalavimų, yra taip pat nepagrįstas. Geodezininkei skaičiuojant ir dalinant žemės sklypą lygiomis dalimis, paaiškėjo, kad lieka 1 kv. m. žemės ploto dalis, kuri turėtų būti priskirta vienam iš bendraturčių. Ieškovai nusprendė ir 1 kv. m. žemės plotą paliko atsakovei J. D., tai yra jai atiteko 566 kv. m. atskiro ir pastatais neužstatyto žemės ploto, o ieškovams 565 kv. m. žemės ploto. Todėl būtent ieškovų savanorišku sprendimu, pagal ieškovų pateiktą žemės ribų nustatymo planą, ieškovams priteista 1 kv. m. mažesnė žemės ploto dalis ir tam ieškovai neturi jokių pretenzijų. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo atsakovei suteikti teisę naudotis 48 kv. m. sklypu, plane pažymėtu raidėmis „EI“ ir E2“, tačiau priimtame sprendime nurodytą žemės sklypą paskyrė naudotis ne atsakovei bet ieškovams. Ieškovai pastebėjo, kad teismo sprendime vardinant žemės dalis raidėmis, nėra iš viso žemės ploto pažymėto raidėmis „Dl“ ir „D2“, kuris taip pat bendroje sumoje apima 48 kv. m. žemės ploto ir pagal ieškovų ieškinį turėtų atitekti ieškovams, o 48 kv. m. sklypas, plane pažymėtas raidėmis „EI“ ir E2“ atsakovei J. D.. Ieškovai teigia, kad teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kadangi tuo pačiu sprendime akcentuota, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma pagal ieškovų 2010-04-08 UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą, o minėtos gramatinės klaidos yra ištaisomos. Ieškovai neprieštarauja, kad teismas paminėtą klaidą ištaisytų, o atsakovės teiginiai, kad jai sumažinta žemės dalis yra nepagrįsti.Atsakovė apeliaciniame skunde prieštarauja, kad 116 kv. m. žemės plotas pažymėtas raide „F“ būtų priskirtas bendro naudojimo žeme, kadangi jos teigimu 1991 m. sausį buvo gautas pirminio namo savininko sutikimas įrengti atskirą namo laiptinę, kuri tariamai buvo pastatyta ant jai priklausančio žemes dalies. Ieškovų teigimu, 1991 m. bendros žemės naudojimosi ribos buvo nustatytos teisminio nagrinėjimo metu, liudininkų parodymais buvo paneigtos, todėl konkretaus žemės ploto dalies atsakovė ar jos sūnus negalėjo turėti ir atsakovės pretenzija yra nepagrįsta. Iki 2011-03-28 teismo sprendimo bendras ieškovų ir atsakovės sklypas niekaip nebuvo padalintas. Taip pat, ieškovų teigimu, jiems yra žinoma, kad atsakovė su šeima minėtą laiptinę ir antrą bei trečią aukštą vietoje anksčiau buvusios palėpės pasistatė vykdant savavališką statybą, kuri vėliau buvo įteisinta tuo metu dar nepilnamečio atsakovės sūnaus vardu. Ieškovai prieštarauja atsakovės teiginiui, kad teismas savo sprendimu apsunkina jai galimybę dideliu automobiliu atvežti malkas pasinaudojant sklypo dalimi. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad tokio kaip bendro naudojimo kiemo iš viso nėra juridiškai, kadangi bendras žemės sklypas iki 2011-03-28 teismo sprendimo niekaip nebuvo padalintas. Pagal ieškovų ieškinį teismas nustatė naudojimosi tvarką, palikdamas žemės dalį, kuri yra pagrindinis įvažiavimas iš pagrindinės gatvės naudotis bendrai. Atsakovė apeliuodama į tokį padalinimą siekia laisvai judėti su dideliais automobiliais per visas paminėtas dalis, taip ieškovams sukeliant nepatogumų ir tuo duoda suprasti, kad ieškovai neturi teisės turėti pastovią vietą, kur galėtų laikyti savo šeimos automobilius, kadangi ji pageidauja šį plotą užversti malkomis, tiestis kabelius ir drenažus ir eksploatuoti jau anksčiau savavališkai prasitiestus tinklus, apie kuriuos ieškovams nebuvo žinoma ir jokie esantys dokumentai to nerodo. Tokiais veiksmais atsakovė, parodo, kad siekia ieškovams varžyti laisvai ir lygiaverčiai naudotis bendrai priklausančia žeme. Ieškovai nesutinka su atsakovės prieštaravimu teismo sprendimui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovams priklausančias gyvenamojo namo dalis. Ieškovai teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovė būtent dėl šio ieškovų prašymo neturėjo visiškai jokių pretenzijų ir su tuo sutiko, tai buvo užfiksuota teismo posėdžio protokoluose.

Atsakovė, nesutinka su teismo sprendimu dėl servitutų, kadangi iš savanaudiškų paskatų siekia servituto ties ūkiniu pastatu toje žemės sklypo vietoje, kurioje stovi ieškovų statinys- malkinė, kuri turi unikalų inventorinį numerį ir yra legalus statinys. Ieškovai nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu, prieštarauja teismo sprendimui leidžiančiam ieškovams atlikti statybos darbus nesant bendraturčių sutikimo. Atsakovė neduodama sutikimų ir reikalaudama jai pirma pateikti valstybinių institucijų leidimus, toliau piktnaudžiauja jai suteiktomis bendrasavininkės teisėmis. Ieškovai nori susiremontuoti jiems priklausantį avarinės būklės ūkinį pastatą ir dvejus suskilusius laiptus, vedančius į ieškovams priklausančias gyvenamojo namo dalis, bet atsakovė kategoriškai atsisako duoti sutikimą visiškai nepagrįstais motyvais. Teismas priimdamas ieškovams palankų sprendimą, užkirto kelią atsakovės piktybiškiems veiksmams. Atsakovė savo apeliaciniame skunde ginčija 2011-04-15 papildomą teismo sprendimą, kuriuo ieškovų naudai priteista 952 Lt išlaidų suma advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovai savo prašyme, kurį teismas patenkino, nurodė, kad 952 Lt suma buvo sumokėta advokatui už civilinio ieškinio surašymą. 1 500 Lt suma ieškovų buvo sumokėta advokatei už atstovavimą teismo posėdžiuose. Taip pat teismas ieškovų naudai priteisė 384 Lt sumokėtą žyminio mokesčio sumą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šios sumos už advokatų paslaugas ieškovai sumokėjo dėl to, kad keletą kartų tikslino ieškinį ir dėl ieškovų veiksmų bylos nagrinėjimas užtruko. Ieškovai teigia, kad jų civilinis ieškinys buvo tikslinamas dėl to, kad iš pradžių ieškovai norėjo atsidalinti žemės naudojimosi ribas taip, kad neliktų nei trupučio bendros žemės su atsakove, tai yra turėti atskirus įvažiavimus, kad ties vienu gyvenamuoju namo šonu būtų ieškovų atskiras žemės plotas, o ties kitu namo šonų atsakovės žemės plotas ir tam buvo parengti keli žemės ribų nustatymo planai. Tačiau tokiam padalijimui atsakovė priešinosi, todėl ieškovai nusileido atsakovės naudai ir parengė planą labiausiai atitinkantį atsakovės norus. Atsakovė ir toliau prieštaravo, nesutiko nei su vienu kompromisiniu ieškovų pasiūlytu planu. Ieškinius ieškovai tikslino savo pastangomis ir už tai papildomai advokato paslaugų nepirko, todėl atsakovės pretenzijos nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje NTR Centrinio duomenų banko 2009-01-27 išrašo pagrindu nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendra daline nuosavybe priklauso turtas - pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (lauko tualetas, šulinys, tvora) ir 0,1494 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškovams bendra jungtine nuosavybe, priklauso 747/1494 dalys žemės sklypo bei 38/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, bei tvartas ir malkinė, o atsakovei 747/1494 dalys žemės sklypo bei 62/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių bei garažas.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad ieškovų atidalinimo variatas visiškai atitinka bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje ir kompensacijos klausimas šioje byloje nekyla. Pareikšdama atsiliepimą į papildomą ieškinį atsakovė pateikė teismui 2002-12-18 sutartį tarp pirminių bendraturčių dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo (II t., b.l. 50-51). Šalys paaiškino, kad ieškovai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis nepažeisdami šio susitarimo, kuris įtvirtintas 2007-11-27 Mainų sutartyje (reg. Nr. 2-7492). Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymas atima iš bendraturčio teisę reikalauti atidalinti iš bendrosios nuosavybės, todėl nesant kitų argumentų apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ieškovams pripažinimo teisės be bendraturtės J. D. sutikimo atlikti statybos darbus įrengiant nuotekų tinklus namų valdoje (duomenys neskelbtini) bendraturčių bendrai naudojamoje žemėje bei atlikti kapitalinį remontą dvejiems laiptams į gyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad sutiko todėl, kad remontuojant laiptus neturi būti jie didinami bei tuo užimamas didesnis bendro žemės sklypo plotas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Tokio reikalavimo ieškovai nereiškė. Jų reikalavimas yra susijęs su paprastuoju šių nesudėtingų inžinerinių statinių remontu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, statinio paprastasis remontas ( Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. To būtinybė yra įrodyta šalių paaiškinimais, vietos apžiūros protokolu (II t., b.l. 66-69), foto nuotraukomis, kurie patvirtina, kad vienų laiptų aikštelė yra pakibusi ore dėl nutrupėjusio akmeninio karkaso, o kitų laiptų aikštelė suskilusi, sugriuvusi laiptų atraminė siena. Ieškovo ketinami atlikti darbai priskirtini prie nesudėtingų inžinerinių statinių (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 17.1) paprastojo remonto, kurio atlikimui yra reikalingas tik bendraturčio sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 4.75 straipsnio). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje patvirtina, kad tokio sutikimo ji neduoda be pagrindo, nes jos kaip bendraturtės teisės dėl tokio paprastojo remonto nebus pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir jo panaikinti nėra pagrindo.

Skundžiant teismo sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovui teisės atlikti statybos darbus įsirengiant nuotekų sistemą, apeliantė nurodė vienintelį argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos duomenų apie savavališką įrengimą kanalizacijos šulinio ir šiuo aspektu priimto sprendimo. Kolegija pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-341-258/2009 buvo atmestas ieškovo ieškinys Kauno apskrities viršininko administracijai dėl jos 2008-07-16 įsakymo Nr. V-459 dėl savavališkai įrengto fekalinės kanalizacijos šulinio namų valdoje (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kieme šalinimo. (II t., b.l. 28-29). Atmetus ieškovo ieškinį, 2010-04-28 faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 4D-450 patvirtina, kad savavališkai pastatytas šulinys panaikintas. Paminėtame teismo sprendime neteisėti veiksmai konstatuoti todėl, kad statybos darbai buvo atlikti neturint valstybės tarnautojo bei bendraturčio sutikimų. Byloje esantis planas dėl nuotekų tinklų statybos (II t., b.l. 60) patvirtina, kad ieškovas yra gavęs raštišką sutikimą Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus (STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini” statiniai 12.4 punktas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 13 punktas). Būtent šis pažeidimas ir nebuvimas bendraturčio sutikimo buvo pagrindu konstatuoti savavališką statybą. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė kitų argumentų dėl galimo jos teisių pažeidimo atlikus statybą, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendraturtė nenurodė faktų bei nepateikė patikimų duomenų, kad statybos darbai pakeis jos gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki jos, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo pagal ieškovų patikslintą ieškinį ir 2010-04-08 UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą (I t., b.l. 132, II t., b.l. 1-7). Atsakovė šioje dalyje pareiškė priešieškinį bei pateikė namų valdos žemės sklypo ribų planą, parengtą 1995-12-27 bei paaiškino, kad juo bendraturčiai nusistatė naudojimosi tvarką žemės sklypu bei šį planą įregistravo NTKVĮ Kauno filiale dar 2002-12-16, todėl ši tvarka turėjo būti teismo palikta galioti, tik nustatant apie gyvenamąjį namą 1 metro pločio servitutą. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje NTR Centrinio duomenų banko 2009-01-27 išrašas dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą tokio jurinio fakto nepatvirtina (I t., b.l. 103-104). Sprendžiant dėl žemės sklypo ploto ir ribų šalių pateiktuose planuose nustatytini esminiai prieštaravimai. Ieškovai pateikė teismui žemės sklypo pasidalinimo planą, kurio ribų nesuderino su atitinkamomis institucijomis teisminiam bylos nagrinėjimui. Nors ieškovo pateiktame žemės sklypo plane sklypo plotas nurodytas 1494 kv.m., tačiau pagal nurodytą sklypo kraštinių ilgį tarp plane pažymėtų taškų, jo plotas yra didesnis. Vienok tarp abiejų planų kordinačių prieštaravimų nenustatyta, kas galėtų reikšti netinkamai pažymėtus atstumus tarp taškų. Projekte nurodytų šalims tenkančių skypo dalių plotai neatitinka atskirai plane nurodytų kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių plotų (C1, C2). Jeigu galima būtų padaryti išvadą, kad sklypo dalių C1 ir C2 plotai plane nurodyti klaidingai, tai tokia klaida buvo pagrindu ieškovui pareikšti nepagrįstą ieškinį, prašant paskirti atsakovei naudotis mažesne dalimi - 551 kv.m. žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje tenkino visiškai, todėl apeliantė pagrįstai nurodė, kad jai paskirto naudotis žemės sklypo plotas neatitinka jos dalių nuosavybės teisėje. Be to, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, nustatė ieškovams teisę naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta E1 ir E2, kai ieškiniu ieškovai prašė nustatyti jiems naudotis D1 ir D2 dalimis. Teismas visiškai nenustatė, kas iš šalių naudosis pastarosiomis žemės sklypo dalimis.

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepašalino nustatyta tvarka prieštaravimų tarp pareikšto ieškinio ir jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų – žemės sklypo pasidalinimo plano, kuris yra neatsiejama dalis ne tik ieškinio, bet ir teismo sprendimo jį vykdant, padarė procesinės teisės pažeidimą dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Šių trūkumų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Žemės sklypo plane esančios klaidos ir netikslumai, pagal kuriuos ieškovas formulavo ieškinio reikalavimą, gali būti ištaisyti tik parengus kitą planą ir atitinkamai patikslinus ieškinio pagrindą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 staipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl servituto nustatymo pagal jos priešieškinį. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu net ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, šalys lieka jo bendraturčiais. Apie bendrai naudojamą gyvenamąjį namą ir kitus bendro naudojimo pastatus turi būti formuojamas ne mažesnis kaip įstatymų nustatyto dydžio bendro naudojimo žemės sklypas. Šiuo aspektu atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planas turi trūkumų, kurie buvo pagrindu priešieškinį atmesti ir šie trūkumai negalėjo būti pašalinti nustatant servitutą. Atsakovė savo procesines teises galės įgyvendinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo, pateikdama priešieškinį pagal tinkamai parengtą, atitinkantį įstatymo reikalavimus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Bylą nagrinėjant iš naujo būtina atkreipti dėmesį į tai, kad NTRVĮ Kauno filialo duomenys patvirtina, jog šalys nuosavybės teise valdo ir kiemo statinius – lauko tualetą, šulinį, tvorą, unikalus Nr. 5297-1014-1052. Ieškovo pateiktame plane nėra duomenų apie lauko tualetą. Nors jis nurodė, kad toks nuosavybės objektas neegzistuoja, bet atsakovė laiko, kad turi teisę juo naudotis, kol šią jos nuosavybės teisę patvirtina NTR duomenys. Be to, atsakovė nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta iki ieškovui įgyjant nuosavybės teisę. Nors ši tvarka nebuvo įregistruota NTR kaip bendraturčių susitarimas, tačiau pagal atsakovę faktinės, nusistovėjusios žemės sklypo pasidalinimo ribos buvo pagal jos pateiktą prie priešieškinio planą. Kaip žinia, teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Nagrinėjamoje byloje būtina ištirti šalių žemės sklypo įsigijimo pagrindus, kurie nebuvo pateikti į bylą dėl aplinkybių, ar ieškovui buvo žinomos atsakovės nurodytos nusistovėjusios žemės sklypo ribos ar jis įsigijo tik žemės sklypo idealiąsias dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-153/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir papildomo sprendimo

Nagrinėjamoje byloje 2011 m. balandžio 15 d. priimtas papildomas sprendimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegijai nusprendus panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo dalyje ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei papaildomas sprendimas, kaip išvestinis šiuo klausimu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės, pagal CPK 93 ir 98 straipsnyje nustatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti šioje dalyje iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėDmitrijus Korsakovas