Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1610-221/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2A-1610-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18583-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika, Nijolia Indreikienė
Atsakovas
V. A., D. R.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1610-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18583-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. A., D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. A., D. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo – L. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė) prašė teismo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. A. (toliau – ir atsakovė) dukters U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. R. (toliau – ir atsakovas) dukters U. R. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. A. išlaikymą U. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės V. A. 2 755 Eur išlaikymo įsiskolinimą U. R.; priteisti iš atsakovo D. R. išlaikymą U. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. R. 2 755 Eur išlaikymo įsiskolinimą U. R.; paskirti U. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. B.; panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. ĮS-1623 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ ir nustatyti U. R. nuolatinę globą; skirti U. R. globėja L. B.; nustatyti U. R. globos vietą globėjos L. B. gyvenamojoje vietoje.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės šeima dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros ieškovei žinoma nuo 2006 metų, kuomet atsakovė gyveno su savo tuometiniu sugyventiniu D. J. ir augino nepilnamečius vaikus A. J. ir D. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3026-896/2017 atsakovės V. A. nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu D. J. Atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters U. R. Mergaitės tėvas yra atsakovas D. R. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) naujagimė yra neprižiūrima neblaivios motinos V. A. Policijos pareigūnai motinai nustatė 2,86 promilių neblaivumą. Namuose esantys suaugusieji girtavo. Naujagimei buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir (duomenys neskelbtini) vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu ji buvo paimta iš nesaugios aplinkos. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi leido paimti vaiką iš jo tėvų. Per šį laikotarpį pokyčių šeimoje nėra, tėvai nekeičia gyvenimo būdo, nebendradarbiauja su specialistais, nevykdo įpareigojimų. Atsakovų vengimas atlikti savo pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu daro jam ypatingą žalą. Nėra duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti, kadangi abu sugyventiniai nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, tėvai vaiko laikinosios globos metu buvo ne kartą pastebėti neblaivūs ir atsisako gydymo, neturi motyvacijos susigrąžinti vaiką į šeimą. Vaikas globėjos šeimoje adaptavosi gana greitai, jaučiasi gerai, atskiria šeimos narius, reaguoja į jų veiksmus, šeimoje yra visų mylima, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti globėjos šeimoje, globėja visapusiškai tenkina globotinės poreikius. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 4 d. išvadoje nurodyta, kad L. B. įvertinta kaip galinti globoti vaikus, moteris yra sveika, nėra pagrindų, dėl kurių ji negalėtų būti skiriama vaiko globėja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi kitų nepilnamečių vaikų, iš jų priteistina po 190 Eur dukrai išlaikyti. Atsakovai neišlaiko savo dukters nuo jos paėmimo iš nesaugios aplinkos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Skaičiuojant po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas už 14,5 mėnesių sudaro po 2 755 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovai nurodė, kad jie iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Atsakovams buvo trukdoma susitikti su dukra, bendrauti su ja. Atsakovei V. A. pastojus, buvo sunkiau nuvykti pasimatyti su dukra. (duomenys neskelbtini) atsakovams gimė kūdikis. Atsakovė nusprendė apsigyventi pas savo motiną, ten šiuo metu yra geresnės gyvenimo sąlygos, motina padės buityje, prižiūrėti, auginti vaikus. Po dukters paėmimo atsakovai lankėsi pas socialinę darbuotoją, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, vartojo paskirtus medikamentus. Dukters išlaikymui atsakovai yra pervedę 200 Eur. Duktė yra maža, paėmimo laikotarpis neilgas, todėl yra visos galimybės, kad ji augtų šeimoje, turėtų abu tėvus. Abu atsakovai dirba, turi nuolatines pajamas. Atsakovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose.

4. Kitų atsiliepimų į ieškinį negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: neterminuotai apribojo atsakovei V. A. motinos valdžią nepilnamečio vaiko U. R. atžvilgiu; neterminuotai apribojo atsakovui D. R. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko U. R. atžvilgiu; panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. ĮS-1623 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ ir nustatė U. R. nuolatinę globą; paskyrė U. R. nuolatine globėja L. B.; nustatė U. R. globos ir gyvenamąją vietą globėjos L. B. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės V. A. išlaikymą U. R. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo D. R. išlaikymą U. R. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės V. A. 2 705 Eur išlaikymo įsiskolinimą U. R.; priteisė iš atsakovo D. R. 2 705 Eur išlaikymo įsiskolinimą U. R.; paskyrė L. B. U. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė valstybei iš atsakovės V. A., 112 Eur žyminį mokestį ir 12,7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš atsakovo D. R. 112 Eur žyminį mokestį ir 12,7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas iš šeimos buvo paimtas dėl girtavimo, atsakovai dėl savo kaltės savo nepilnamečiu vaiku tinkamai nesirūpina, bendravimas yra minimalus ir nepakankamas. Atsakovas nuo 2018 m. spalio 10 d. vaiką aplankė 2 kartus, atsakovė – 8 kartus. Paskutinį kartą vaikas aplankytas 2019 m. birželio 15 d. Teismo nuomone, atsakovų nurodytos priežastys – atstumas, darbas, kitas nėštumas, karantinas – nėra tinkamas pasiteisinimas, kodėl vaikas tėvų buvo aplankytas tiek mažai kartų ir taip seniai. Teismas pažymėjo, jog mažo amžiaus vaikui nepakanka telefono skambučių, kad būtų palaikomas emocinis ryšys. Globėja ir išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad buvo sudarytos visos sąlygos lankyti vaiką, tėvai buvo skatinti tai daryti, vaikas buvo suruošiamas lankymui, tačiau tėvai dažnai neatvykdavo. Atsakovai neteikia vaikui išlaikymo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad per visą laiką jie vaikui pervedė 100 Eur. Atsakovai girtauja, todėl daro žalingą įtaką savo vaikui, padėtis daug metų nesikeičia ir teismas nebuvo įtikintas, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog atsakovė vartoja medikamentus nuo alkoholio porą mėnesių, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovai pateikė įrodymą, kad atsakovė 2019 metais lankėsi konsultaciniame punkte, tačiau pati atsakovų atstovė patvirtino, kad konsultacijos nebuvo pakankamai efektyvios ir nedavė teigiamų rezultatų. Teismas neigiamai vertino atsakovės pasišalinimą iš Priklausomybės ligų centro. Teismas manė, kad tai parodo atsakovės neatsakingumą ir neryžtingumą pabaigti pradėtą gydymą ir didelę riziką dėl alkoholio vartojimo.

7. Teismas konstatavo, kad nepateikta neginčijamų įrodymų, jog atsakovė šiuo metu nevartoja alkoholio, baigė gydymosi programą, yra pakeitusi gyvenimo būdą iš esmės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir atsakovė posėdžio metu pripažino, kad problema yra ilgalaikė, trunkanti daug metų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai eina į darbą, tai nereiškia, jog jie neturi priklausomybės nuo alkoholio, o tai, kad darbdavys nurodo, jog atsakovai gerai atlieka savo darbines funkcijas, nereiškia, kad atsakovai geba tinkamai auginti vaiką. Teismas teigiamai vertino atsakovės pastangas gydytis, tačiau sprendė, jog reikia laiko, kad atsakovė pakeistų savo gyvenimo būdą. Teismas konstatavo, kad atsakovai dėl savo kaltės nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku tinkamai, neteikia išlaikymo, savo netinkamu gyvenimo būdu daro žalingą įtaką vaikui, vaiko teisių pažeidimai kartojasi daug metų, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai iš esmės yra pakeitę savo gyvenimo būdą, turi tinkamas sąlygas ir socialinius įgūdžius auginti vaiką. Teismas pažymėjo, kad visi keturi atsakovės vaikai šiuo metu auga ne šeimoje, atsakovo vaikai taip pat auga ne šeimoje dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytas ne tik atsakovų tinkamas nesirūpinimas vaiku, bet ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei dėl atsakovų žalingų įpročių, vaikas šiuo metu gyvena pas laikiną globėją, kur juo tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra. Aplinkybės, kad atsakovai kelis kartus aplankė vaiką, paskambino telefonu, vieną kartą pervedė 100 Eur, nepaneigia nustatyto fakto, kad atsakovai tinkamai nesirūpina vaiku. Teismas vertino, kad atsakovai neturi pakankamai socialinių įgūdžių, nesuvokia tėvų pareigų turinio ir negeba užtikrinti vaikui saugių, tinkamų buities ir socialinių sąlygų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

8. Teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo L. B., atsižvelgiant į jos asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėja, santykį su vaiku, yra tinkama būti nepilnamečio vaiko globėja.

9. Teismas nustatė, kad abu atsakovai dirba, jų darbo užmokestis yra apie 600 Eur, į bylą pateiktas pašto kvitas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 9 d. globėjai yra pervesta 100 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus, turi siekti įsidarbinti ir uždirbti pakankamai pajamų, imtis papildomo darbo, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti, jos yra realios ir protingos, priteisė iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvai nuo (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui pervedė po 50 Eur, šia suma sumažino išlaikymo įsiskolinimą ir iš atsakovų priteisė po 2 705 Eur (2 755 Eur – 50 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ir išlaikymo priteisimo; priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neįvertino karantino sukeltų padarinių ir bylą išnagrinėjo pagal esamą medžiagą. Po sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), paėmimo atsakovė nusprendė gydytis stacionare, tačiau gydymosi proceso pradėjimą sutrukdė Lietuvoje paskelbtas karantinas, teko ilgai laukti registracijos pas gydytojus ir leidimo atvykti į ligoninę. Teismui buvo nurodytos šios aplinkybės ir buvo prašoma atidėti teismo posėdį, kol bus realizuotas gydymo procesas. Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma apie paciento gydymąsi patvirtina, kad atsakovė V. A. gydėsi stacionariniame skyriuje nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 29 d., praėjo visą gydymosi kursą. Tuo pačiu laikotarpiu gydymosi įstaigoje ji lankė ir baigė psichosocialinės reabilitacijos programą, tą patvirtina 2020 m. liepos 19 d. išduotas diplomas. Atsakovė V. A. vartoja medikamentus pagal išduotus receptus. Ji įvykdė įsipareigojimą pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, kad galėtų auginti vaikus, dirbti, pilnavertiškai gyventi. Atsakovė V. A. baigė gydymosi kursą, nepažeidė gydymosi ligoninėje taisyklių, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji išgydyta ir gali auginti nepilnametę dukrą.

1.2. Teismas neobjektyviai įvertino atsakovo D. R. asmenybę ir padarė nepagrįstas išvadas, kad būtina neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukros U. R. atžvilgiu. Atsakovas D. R. neturi priklausomybės, kurią reikėtų gydyti ligoninėje. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas D. R. buvo užfiksuotas neblaivus, todėl teismas išvados nepagrindė įrodymais, o tik darė prielaidas, remdamasis ankstesnėmis aplinkybėmis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. R. nuolat dirba, šis faktas rodo, kad jis nevartoja ir neturi galimybės piktnaudžiauti alkoholiu, neturi jam priklausomybės. Byloje nepateikta įrodymų, kad po darbo jis piktnaudžiautų alkoholiu. Abu atsakovai charakterizuojami teigiamai ir tai rodo, kad jie nėra asocialūs, neveda netinkamo gyvenimo būdo.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovams buvo sudarytos sąlygos lankyti dukrą jiems patogiu laiku, trečiasis asmuo motyvavo atsakovus, kad jie atvažiuotų kuo dažniau, pabūtų su dukra ir visą dieną. Vėliau, atsakovų pageidavimu, buvo sudarytos sąlygos matytis su dukra ir savaitgaliais. Paskutinį kartą su mergaite iki karantino atsakovė matėsi 2019 m. birželio 15 d., atsakovas – 2019 m. gegužės 8 d.

2.2. Atsakovė V. A. po karantino panaikinimo, teismo sprendimo priėmimo, ir, advokatės teigimu, išgijimo nelankė dukros, neteikė išlaikymo dukrai.

2.3. Atsakovų (duomenys neskelbtini) gimęs kūdikis nuo (duomenys neskelbtini) gyvena trečiojo asmens L. B. šeimoje, nuo (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-954 trečiasis asmuo L. B. yra paskirta laikinąja vaiko globėja. Atsakovai nėra nė karto matę savo naujagimio, nesidomi juo, kaip ir U. R., neteikia jam išlaikymo.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas apriboti atsakovų motinos ir tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu ir nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą bei priteisti išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantai su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: pranešimą apie V. A. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, pažymą apie paciento gydymąsi, diplomą blaiviam gyvenimui, tris receptus. Prašo juos priimti.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktus įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Nustatyta, kad U. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai V. A. ir D. R. Dėl nesaugios aplinkos, nepriežiūros U. R. buvo paimta iš tėvų. Nepilnametei U. R. likus be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, mergaitė globojama L. B. šeimoje.

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros U. R. atžvilgiu; nustatyti U. R. nuolatinę globą, globėja paskirti L. B.; nustatyti globos ir gyvenamąją vietą globėjos L. B. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovų išlaikymo dukrai įsiskolinimą po 2 755 Eur; priteisti išlaikymą dukrai po 190 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti L. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų po 2 705 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kitus reikalavimus tenkino visiškai.

20. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, priimti naują sprendimą ir šiuos reikalavimus atmesti.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

21. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

22. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

23. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72; Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie (GC), nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII; kt.).

24. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

25. Apeliantai apeliaciniame skunde patikina, kad pakeitė savo gyvenimo būdą, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nusprendė dėti pastangas susigrąžinti dukrą ir gyventi kartu, sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino karantino sukeltų padarinių ir bylą išnagrinėjo pagal esamą medžiagą. Teismas neobjektyviai įvertino atsakovo D. R. asmenybę ir padarė nepagrįstas išvadas, kad būtina neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukros U. R. atžvilgiu. Abu atsakovai charakterizuojami teigiamai ir tai rodo, kad jie nėra asocialūs, neveda netinkamo gyvenimo būdo.

26. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas.

27. Nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai dėl trukdžių lankyti L. B. globojamą apeliantų dukrą (atstumas tarp atsakovų gyvenamosios vietos ir globėjos gyvenamosios vietos, nėštumas, negalėjimas dirbti, karantinas). Pirmosios instancijos teismas visas šias apeliantų nurodytas priežastis, trukdžiusias, pasak atsakovų, lankyti dukrą, pagrįstai vertino kaip netinkamą pasiteisinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 10 d. dukrą aplankė du kartus, atsakovė – aštuonis kartus. Paskutinį kartą dukra aplankyta 2019 m. birželio 15 d. Pastebėtina, kad tada šalyje nebuvo paskelbto jokio karantino.

28. Iš bylos medžiagos spręstina apie tai, kad Tarnybos specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovus vykdyti tėvų valdžią: dalyvauti vaikų auklėjime, bendrauti su vaikais, mokėti išlaikymą, nepiktnaudžiauti alkoholiu, lankytis pas specialistus, tačiau šis darbas teigiamų pokyčių nedavė. Atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad per visą laikinosios globos laikotarpį stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, kad jų šeimoje susidariusi situacija keistųsi į gerąją pusę. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliantų netinkamą elgesį, pasireiškiantį sistemingu alkoholio vartojimu, socialinių įgūdžių auginti nepilnamečius vaikus neturėjimu.

29. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad apeliantė kreipėsi dėl gydymosi nuo alkoholio, kad gydymosi procesą sutrukdė karantinas. Buvo prašoma atidėti teismo posėdį, kol bus realizuotas gydymo procesas, tačiau teismas nevertino karantino sukeltų trikdžių ir bylą išnagrinėjo pagal esamą byloje medžiagą. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą apie paciento gydymąsi, kuri, apeliantų teigimu, patvirtina, kad atsakovė V. A. gydėsi stacionariniame skyriuje nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 29 d., praėjo visą gydymosi kursą. Tuo pačiu laikotarpiu gydymosi įstaigoje ji lankė ir baigė psichosocialinės reabilitacijos programą, tą patvirtina 2020 m. liepos 19 d. išduotas diplomas. Apeliantė V. A. vartoja medikamentus pagal išduotus receptus. Ji įvykdė įsipareigojimą pasveikti nuo priklausomybės alkoholiui, kad galėtų auginti vaikus, dirbti, pilnavertiškai gyventi. Apeliantė baigė gydymosi kursą, nepažeidė gydymosi ligoninėje taisyklių, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji išgydyta ir gali auginti nepilnametę dukrą.

30. Apeliantų su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai (pranešimas apie V. A. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, pažyma apie paciento (V. A.) gydymąsi, diplomas V. A. blaiviam gyvenimui, receptai vaistams) neleidžia daryti išvados, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo ir po teismo sprendimo priėmimo V. A. iš tiesų pakeitė savo gyvenimo būdą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantė V. A. praėjo stacionarinę 14 dienų motyvacinę terapijos programą, jai buvo rekomenduota lankyti AA grupę, lankytis pas gydytoją psichiatrą, psichologą, socialinį darbuotoją pagal gyvenamąją vietą, išrašyti potraukį alkoholiui mažinantys vaistai. Tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad įsigijo vaistus, kad lankėsi pas gydytojus, pas kuriuos jai buvo rekomenduota lankytis, kad lankėsi pas socialinį darbuotoją ar AA grupę.

31. Apeliantai nurodo, kad jie dirba, charakterizuojami teigiamai, tai rodo, jog jie neturi galimybės piktnaudžiauti alkoholiu, nevartoja alkoholio. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantai dirba, charakterizuojami teigiamai, priešingai nei teigia apeliantai, neįrodo, jog jie neturi galimybės piktnaudžiauti alkoholiu ar kad nevartoja alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017 m. balandžio 25 d., V. A. – nuo 2019 m. spalio 10 d., tačiau byloje pateiktas ne vienas įrodymas apie alkoholio vartojimą nurodytu jų darbo laikotarpiu.

32. Apeliantų nurodytos aplinkybės nepakankamos spręsti, kad jie pakeitė savo gyvenimo būdą, kad gali suprasti vaikų poreikius ir juos tinkamai užtikrinti.

33. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, grąžinimas nepilnamečio vaiko į apeliantų susikurtas gyvenimo sąlygas, neabejotinai neatitiktų vaiko interesų augti saugioje, darnioje, užtikrinančioje būtinas vaikui vystytis sąlygas, šeimoje.

34. Kadangi netenkinamas apeliacinis skundas dėl tėvų valdžios ribojimo, nėra pagrindo tenkinti ir kito apeliantų reikalavimo, t. y. reikalavimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Apeliantai priteisto išlaikymo dydžio neginčija.

35. Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). O laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

36. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika