Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui A.Paulauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui adv. N.Kuznecovui, teismo posėdyje išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. būdamas UAB „Margus“ vadovas ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes nuo 2014-07-01 iki 2015-09-30 UAB „Margus“ būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus. 2015 m. spalio 29 d. duomenimis, UAB „Margus“ mokestinė nepriemoka biudžetui sudarė 45833,31 Eur, iš kurių 1295,21 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 70,83 Eur delspinigių, 42659,60 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1805,41 Eur delspinigių bei 2,26 delspinigių už pelno mokestį (b.l. 4). Įvertinus bankų pateiktus UAB „Margus“ sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-09-30 d. nustatyta, kad bendrovė būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (b.l. 2-3).

R. V. faktines kaltinimo aplinkybes pripažino ir parodė, kad žino apie susidariusius įsiskolinimus valstybės biudžetui. nuo 2014 m. bendradarbiauja su VMI, ne kartą prašė įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo, iš aštuonių prašymų (pateiktų nuo 2014-07-09 iki 2015-03-25) gavo tik vieną teigiamą atsakymą ir 7 neigiamus. Po teigiamo VMI sprendimo buvo nuimti areštai nuo įmonės sąskaitų, buvo leista įmonei vykdyti tolimesnę veiklą, mokėti mokesčius. Tuo metu buvo sutrikę atsiskaitymai su užsakovais, kurių dalis buvo bankrutavę, jiems keliamos bylos ir t.t. Per tą laikotarpį. mokėjimai biudžetui pagal galimybes buvo vykdomi. Valstybinei mokesčių inspekcijai perdavus įsiskolinimą antstoliui, pinigai tiesiog būdavo nurašomi iš įmonės sąskaitos. Įmonė pati jokių mokėjimų jau beveik ir nedarydavo. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bendrovė mokėdavo už įgyjamas medžiagas tiekėjams, kadangi kitaip būtų nutrūkusi įmonės veikla. Šiai dienai bendrovė su valstybe pilnai atsiskaičiusi ir jokių įsiskolinimų neturi. Įsiskolinimas VMI buvo susidaręs ne dėl bendrovės kaltės. Įmonė užsiima statybine veikla, daugiausiai visuomeninės paskirties objektams tiekia ir įrengia grindų dangą. Kadangi tai valstybės finansuojami objektai, kurie dažnai finansuojami per ES fondus, mokėjimai užsitęsdavo iki 6 mėnesių. Dėl to susidarė mokestinės nepriemokos. Įmonė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, PVM valstybei turėdavo sumokėti, o apmokėjimo iš užsakovo laiku negaudavo. Tokia situacija buvo 2014-2015 m. VMI ne kartą buvo prašoma mokėjimo atidėjimų, pateikiamos bendrovės turimos sutartys su užsakovais, duomenys apie būsimus atsiskaitymus, įrodinėjant, kad jų pakaks atsiskaityti su valstybe, tačiau į tai atsižvelgiama nebūdavo, teigiamo atsakymo iš VMI kažkodėl negaudavo. Įvykdžius tas pačias sutartis ir įvykus užsakovų atsiskaitymams su bendrove, visos nepriemokos buvo apmokėtos. Su valstybe visiškai atsiskaityta.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2014 m. gegužės – birželio mėnesiais atlikus UAB „Margus“ operatyvųjį patikrinimą buvo konstatuota, kad 2014-05-12 duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 161000,63 Lt: iš jų 144777,78 Lt PVM, 6295,39 Lt PVM delspinigių, 9426 Lt pelno mokesčio, 4,88 Lt pelno mokesčio delspinigių, 463 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 33,58 Lt gyventojų pajamų mokesčių delspinigių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas. Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas R. V. aiškino, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir priskaičiuotų sumų pagal Vilniaus AVMI patikrinimo aktą. Bendrovės klientai pagal sutartis už atliktus darbus atsiskaito per 60 dienų, todėl darbai atliekami naudojant apyvartines bendrovės lėšas. Bendrovė pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir planuoja atsiskaityti su biudžetu iki 2016-05-01 d. Pagal bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad jos debitorinis įsiskolinimas – 172803,02 Lt, kreditorinis – 440631 Lt. Bendrovės kasos apyvarta laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-05-16: pajamos 152858 Lt, išlaidos 152896,43 Lt. Pagrindiniai išmokėjimai iš kasos - darbo užmokesčiui, atsiskaitymai tiekėjams ir mokėjimai už prekes. Bendras piniginių lėšų judėjimas bendrovės sąskaitose bankuose: pajamos 1498507,11 Lt, išlaidos – 1478511,11 Lt. Didžiausios išlaidos sąskaitose už medžiagas ir prekes – 876717,24 Lt. Įvertinus bendrovės piniginių lėšų judėjimą kasoje ir sąskaitose buvo konstatuota, kad atsiskaitydama su kreditoriais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatytą tvarką, kuomet įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms apmokėti. Mokesčių mokėtojui buvo pateiktos rekomendacijos ir siūlymai užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų sumokėti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, o atsiskaitymus su kreditoriais, kuomet įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka, skubiai spręsti klausimą dėl skolos valstybės biudžetui sumokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei pakaktų lėšų atsiskaityti su biudžetu, naudotis kitais mokestinės nepriemokos padengimo būdais (b.l. 4-6).

Tačiau beveik po pusantrų metų nuo patikrinimo VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015-10-29 dienai Bendrovės skola biudžetui sudarė 45833,31 Eur, iš kurių 1295,21 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 70,83 Eur delspinigių, 42659,60 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1805,41 Eur delspinigių bei 2,26 delspinigių už pelno mokestį (b.l. 4).

Siekdama patikrinti kaip po pateiktų pasiūlymų, pastabų ir rekomendacijų yra vykdomi atsiskaitymai bendrovėje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM kreipėsi į bankus, kuriuose bendrovė turi sąskaitas ir įvertinusi jų išrašus nustatė, kad pirmenybė tebesant įsiskolinimui valstybės biudžetui, tebeteikiama atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Detalus atsiskaitymų sąrašas pateikiamas (b.l. 2-3).

Iš banko sąskaitų išrašų matyti įmonės vykdyti pavedimai ir atsiskaitymai su kreditoriais (b. l. 7-51).

Iš VMI prie LR FM atlikto UAB „Margus“ 2015-11-05 operatyvaus patikrinimo pažymos turinio matyti, kad pagal pateiktus bendrovės banko operacijų apskaitos registrus, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31 bendrovės išlaidas sudarė Bendrovės apmokėjimai tiekėjams už prekes ir paslaugas (232954,93 Eur), išmokėtas darbo užmokestis (22039,97 Eur), išmokos atskaitingiems asmenims (44780,00 Eur), valiutos keitimo operacijos (pervedimai tarp bendrovės sąskaitų 24954,56 Eur), pagal VMI prie FM sprendimus išieškota mokestinė nepriemoka (27121,82 Eur), įmokos Sodrai (4903,79 Eur) bei kitos išmokos. Išnagrinėjus bendrovės piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose vėl nustatyta, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatytą tvarką, kuomet įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms apmokėti, t.y. laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-10-31 iš bendrovės banko sąskaitų atsiskaitydavo su prekių ir paslaugų tiekėjais nesumokėdama mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos 50⁶ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už įmonių ir įstaigų kreditorinių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, bankų sąskaitų išrašai, taip pat kiti teismo posėdžių metu pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtina, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. UAB „Margus“ direktorius ir 100 % akcijų turėtojas R. V. pripažino, kad jo vadovaujama įmonė turėjo mokestinę nepriemoką mokesčių inspekcijai, buvo lėšų trūkumas atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau įmonė siekdama užtikrinti savo veiklos tęstinumą atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – paslaugų ir prekių tiekėjais. Iš minėtų banko sąskaitų išrašų matyti, kad įmonė „Margus“ jau nuo 2013-2014 metų turėdama mokestinę nepriemoką net ir po operatyvaus patikrinimo išvadoje atkreipto dėmesio į civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimus ir toliau atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais bendrovė neturėjo, ką pripažino ir pats R. V.. Nors teismui buvo pateiktas 2014-10-09 VMI prie LR FM raštas dėl 160317,63 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo iki 2015-01-30, jame buvo nurodyta, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas neeliminuoja mokesčių mokėtojo pareigos pačiam tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką, atkreiptas bendrovės dėmesys, kad be prašomo stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo sumos bendrovė yra skolinga biudžetui dar 12923,66 Lt, kuriuos prašoma sumokėti. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad UAB „Margus“ neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, mokėdamas prekių ir paslaugų tiekėjams ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. ir akcentavo, kad be atliktų atsiskaitymų įmonė nebūtų galėjusi toliau tęsti savo veiklos, vykdyti sutartinių įsipareigojimų, uždirbti ir atitinkamai sumokėti mokestinę nepriemoką, ir bendrovė kiek tik leido galimybės, stengėsi mokėti bei kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai yra sumokėta, tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia to, kad R. V. turėjo pareigą laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas R. V., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To neužtikrindamas padarė LR ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad R. V. iš esmės pripažino pažeidimo faktines aplinkybes ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgtina į tai, kad bankų sąskaitų išrašai rodo, kad nors ir buvo nesilaikoma mokėjimo kreditoriams eiliškumo, tačiau atsiskaitymai su VMI prie FM iš dalies buvo vykdomi, bylos nagrinėjimo dienai visa mokestinė nepriemoka buvo padengta, įsiskolinimų VMI bendrovė nebeturi, taip pašalindama pažeidimą. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Nėra duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant R. V. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje, o būtent – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 23 straipsniu, 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.