Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. N. ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą – 2172 Eur baudą.

Pareiškime nurodoma, kad Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2012-09-03, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovės vadovas ir akcininkas yra M. N.. VMI yra šios bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) 2016-12-12 mokestinė nepriemoka buvo 4983,22 Eur. M. N. buvo žinoma apie bendrovės įsiskolinimą valstybei. 2016-10-28 buvo pradėtas įmonės operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui bendrovė vykdė atsiskaitymus iš kasos bei sąskaitų, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pareiškime pažymima, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl įmonė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei bendrovė būtų vykdžiusi įstatyme numatytą pareigą, jos mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu įmonės vadovas M. N. pažeidė kreditorius VMI interesus bei padarė ATPK 50⁶ str. 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi M. N. inkriminuojama veika turi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, todėl veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

VMI pareiškimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą M. N. yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo remiantis teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio teisės pažeidimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista.

Susipažinęs su pateiktu VMI pareiškimu ir jo priedais teismas nustatė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta surašymo data, prie pareiškimo nepateikta operatyvaus patikrinimo pažyma, neaišku kokie pareigūnai atliko patikrinimą, kada patikrinimas užbaigtas (nurodyta tik pradžia – 2016-10-28), kokie pažeidimai buvo nustatyti, nėra duomenų, kad M. N. buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu ir patikrinimo rezultatais. Be to, dalis pateiktų dokumentų yra neįskaitomi (7 priedo (duomenys neskelbtini) kvitas, UAB (duomenys neskelbtini) kvitai), neaišku už kokias prekes ar paslaugas buvo sumokėta, M. N. paaiškinimas nepasirašytas (16 priedas). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su priedais grąžintinas jį pateikusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, t. y. šiuo atveju pareiškimą pateikusios VMI. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia VMI nuo pareigos surinkti būtiną administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui medžiagą. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o kilus abejonėms ir negalint jų pašalinti, abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadinasi, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą (pareiškimą) surašiusiai institucijai, šiuo atveju – VMI.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo M. N. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, kad išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.