Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-21 iki 2011-10-22 bei suėmime išbūtas laikas nuo 2016-02-26 iki 2016-04-01.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 21 d., apie 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su L. L., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kultūros namų pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą E. J. atžvilgiu, o būtent: L. J. kumščiu sudavė vieną kartą E. J. į veido sritį, po to, E. J. atsisėdus ant žolės, L. L. kumščiu sudavus nukentėjusiajam E. J. keturis kartus į galvos sritį, L. J. iš E. J. striukės kišenės pagrobė 2,90 Eur (10 Lt) vertės piniginę, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, eidamas Kuršėnų m. parke kartu su nukentėjusiuoju E. J., panaudodamas prieš nukentėjusįjį E. J. psichologinį smurtą, leisdamas suprasti, kad jis vėl gali sumušti, paėmė iš E. J. 14,48 Eur (50 Lt) vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5030“, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. 17,38 Eur (60 Lt) turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos nei jam paskirtos bausmės dydžio, tik prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad L. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo L. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuteistasis pasižada atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau iš bylos matyti, kad atsiprašyti nukentėjusiojo jis turėjo realią galimybę dar iki pabėgdamas iš Lietuvos. Duomenų, kad pagal gyvenamąją vietą jis charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Iš bylos matyti, kad nedirba, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias turto vagystes, anksčiau buvo teistas 5 kartus Lietuvos Respublikoje už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų net tris kartus už plėšimus, kuriuos įvykdė dar būdamas nepilnametis, jam buvo taikyti bausmės vykdymo atidėjimai. Taip pat L. J. už nusikalstamas veikas nuosavybei buvo teistas Vokietijoje ir ne kartą Didžiojoje Britanijoje. Be to, nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos 15 dienų po to, kai Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-06 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat L. J. už 2011-07-26 įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžiu. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis pažeidė jam skirtos švelniausios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, dėl to nuo 2013-01-25 buvo vykdoma jo paieška ir jis nuo 2013 m. vasario mėnesio buvo sulaikytas Vokietijoje. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių, net tris kartus taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nepadarė, ir po jam taikytų poveikio priemonių darė naujus teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad L. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. L. J. atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio.