Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2211-611/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-31
Bylos Nr.: 2A-2211-611/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02895-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas: L. Ž., J. P.
Ieškovas: T. J., J. V., A. S., L. A.
Trečiasis asmuo: Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geonetas“, G. Š., J. Ž.
Advokatai: Povilas Juzikis

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2211-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02895-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.5, 121.14; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. Ž. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. J., J. V., A. S. ir L. A. ieškinį atsakovams L. Ž. ir J. P. dėl įsakymų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir dovanojimo sutarties dalies panaikinimo, žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geonetas“, G. Š. ir J. Ž.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami (1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymą Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo; (2) panaikinti 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-306) dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž.; (3) panaikinti 2010-03-16 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-925), pagal kurią G. Š. padovanojo jai priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., J. P. dalyje dėl 15 m² ploto žemės sklypo dovanojimo; (4) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, kuriais buvo patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., ribos ir plotas; (5) nustatyti T. J., J. V., A. S. ir L. A. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., ir J. P. bei L. Ž. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 (X-6055757.37; Y-560330.70), 4 (X-6055746.40; Y-560331.19) ir 3 (X-6055745.37; Y-560331.24); (6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi bendrą ribą. Taip pat ieškovų žemės sklypas ribojasi su trečiajam asmeniui J. Ž. ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. pavasarį paaiškėjo, kad nepranešus ieškovams buvo atlikti atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie neatitinka ilgametės ir faktinės šalių naudojamų žemės sklypų bendros ribos ir tokiu būdu iš ieškovų žemės sklypo buvo neteisėtai nusavinta 20 m² ploto žemės sklypo dalis. Atlikus ieškovų žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad šalių žemės sklypų bendra riba ties įvažiavimu į ieškovų žemės sklypą iš Birutės gatvės pasislinko į ieškovų žemės sklypo vidų ir tokiu būdu ieškovai neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jų žemės sklype esančių ir jiems priklausančių statinių. Pagal Trakų miesto detaliuosius planus atsakovių žemės sklypo kadastrinėje kadastro duomenų byloje esančiame plane jų faktiškai naudoto ir valdyto žemės sklypo plotas buvo 241 m², tačiau tiek Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 p. ir lentelės 5 eilutės, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ buvo neteisėtai nustatyta, kad parduotino ir tuo metu buvusio valstybinio žemės sklypo, plotas yra 271 m². Dėl to ir 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi minėtiems asmenims buvo nepagrįstai ir neteisėtai parduotas jau didesnis, t.y. 271 m² ploto, valstybinės žemės sklypas nei faktiškai atsakovių naudota 241 m² ploto namų valda. Kadangi galėjo būti parduotas tik faktiškai valdytas ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esantį planą pažymėto ploto žemės sklypas, todėl tiek minėti administraciniai aktai, tiek pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 30 m² parduodamo žemės sklypo yra neteisėti ir šioje dalyje naikintini. Atitinkamai iš dalies naikintina ir 2010-03-16 dovanojimo sutartis, pagal kurią G. Š. padovanojo jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo atsakovei J. P.. Taip pat siekiant ateityje išvengti galimo šalių ginčo nustatytina šalių žemės sklypų bendra riba. Renkant atsakovių žemės sklypo kadastrinius duomenis, ieškovams, kaip gretimo žemės sklypo savininkams, ar jų atstovams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta, todėl ieškovai neturėjo galimybės pareikšti pastabų.

Atsiliepimas

Atsakovė L. Ž. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis ieškovų žemės sklypo plotas yra 500 m², žemės sklypas suformuotas 1994-11-01 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996-05-23. Nustačius ieškovų žemės sklypo ribas, dalis (kurią sudaro apie 20 m²) šiuo meto egzistuojančio ir nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., nuosavybės teise priklausančio atsakovėms, atsidurtų ieškovų žemės sklype. Atsakovėms priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008-09-19, t.y. praėjus 12 metų nuo ieškovų žemės sklypo suformavimo ir registravimo viešame registre, be to, atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal sklypo ankstesnio savininko užsakymą, t.y. iki atsakovėms įsigyjant minėtą žemės sklypą nuosavybėn. Ankstesnis minėto žemės sklypo savininkas neprivalėjo pranešti ieškovams apie žemės sklypo ribų paženklinimą, nes nebuvo keičiama bendra riba ir nebuvo atstatomi sunaikinti riboženkliai. Žemės sklypo riba, einanti ties Birutės gatve, yra 5,2 m pločio, kuris yra pakankamas įvažiavimui į namų valdą. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2010-05-25 parengtu žemės sklypo planu nurodytą ieškovų ir atsakovių žemės sklypų bendrą ribą, einančią nuo Birutės gatvės (ieškovų žemės sklypo vakarinė riba, atsakovių žemės sklypo rytinė riba), pažymintys taškai „5“, „4“ ir „3“ nesutampa ir neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėtų tiek atsakovių, tiek ieškovų žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ribų. Šiuo atveju negali būti nustatomos ieškovų ir atsakovių žemės sklypų bendros ribos, nes jos yra aiškios - nustatytos dviem statmenomis tiesiomis linijomis.

Atsakovė J. P. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas buvo suformuotas žymiai anksčiau negu atsakovių, tokiu būdu buvo nustatytos ieškovų žemės sklypo ribos, o vėliau pagal ieškovų nustatytas žemės sklypo ribas, atsakovėms formuojant žemės sklypą, buvo nustatinėjamos atsakovių žemės sklypo ribos. Ieškovams ir atsakovėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotai nepersidengia. Abiejų žemės sklypų ribos yra aiškios ir įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teismo tvarka nustatyti bendrą ribą tarp ieškovų ir atsakovių žemės sklypų. Nustačius žemės sklypo ribą pagal ieškovų reikalavimą, atsakovių suformuoto ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto žemės sklypo dalis pasislinktų į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai elgiasi nesąžiningai, norėdami padidinti savo žemės sklypo plotą atsakovių nuosavybės teisių suvaržymo sąskaita.

Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypo koordinatės nustatytos pagal valstybinę 1942 m. sistemą ir nustatant šio sklypo ribas buvo vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu - „XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395. Atsakovių žemės sklypo UAB „Geonetas“ 2008-09-19 sudarytas planas neatitinka minėto teritorijų planavimo dokumento. Šio sklypo vakarinė riba viename gale peržengia sklypų istorinę ribą apie 2,44 m., kitame gale apie 1,00 m ir šiais veiksmais sumažintas ieškovų žemės sklypo plotas. Sklypų ribos neatitikimas atsirado dėl ieškovų ir atsakovių žemės sklypų įvairiais laikotarpiais atliktų kadastrinių matavimų, naudojant skirtingas koordinačių sistemas. UAB „Geonetas“ 2008-09-19 atlikus atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, tapo neįmanomas įvažiavimas į ieškovų žemės sklypo kiemą, ieškovams priklausantys komunaliniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija) atsidūrė atsakovėms priklausančiame žemės sklype. Įrengiant šiuos komunalinius tinklus ir juos įregistruojant VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale nei šio ginčo šalims, nei kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms nekilo abejonių, kad tie komunaliniai tinklai yra pakloti ieškovų žemės sklype.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ieškovų reikalavimai tarnybai yra išvestiniai, t.y. susiję su tuo, ar panaikins teismas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje, kurioje buvo patvirtintos sklypo, ribos ir plotas, ir dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo UAB „Geonetas“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovių žemės sklypo riba buvo suformuota pagal ieškovų jau įregistruotas sklypo ribas, atlikus matavimus, užkoordinavus pastatus. Trečiajam asmeniui nekilo abejonių, jog ieškovų sklypo riba gali būti užregistruota neteisingai, kadangi riba nekerta pastatų. Atsakovių parengtos sklypo ribos suderintos su Trakų r. sav. Architektūros skyriumi, žemėtvarkos skyriumi bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad senos namų valdos ribos turi būti atstatytos, vadovaujantis Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu. Ieškovų nurodyto žemės sklypo naudojimo tvarka ir nustatytos pagal ją ribos yra istoriškai susiklosčiusios ir teisingos, o atsakovės yra nepagrįstai pasididinusios savo žemės sklypą ieškovų žemės ploto sąskaita, pasinaudojant kadastrinių matavimų klaidomis ir žemės sklypo ankstesnių savininkų senyvu amžiumi. Paaiškėjus kadastrinių matavimų neatitikimams, 2010 m. buvo atlikti ieškovų ir trečiojo asmens žemės sklypų nauji kadastriniai matavimai pagal naują Lietuvos koordinačių sistemą ir matavimus atlikę UAB „Geodeziniai matavimai“ ištaisė šiuos trūkumus. Nauji kadastriniai matavimai buvo tinkamai suderinti su visomis institucijomis, kurios patvirtina, kad dabartiniai (pataisyti) kadastriniai matavimai atitinka faktinį naudojimą ir teritorijų planavimo dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais (1) Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymą Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo; (2) 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-306) dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž.; (3) 2010-03-16 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-925), pagal kurią G. Š. padovanojo jai priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., J. P., dalyje dėl 15 m² ploto žemės sklypo dovanojimo; (4) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, kuriais patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ribos ir plotas; (5) nustatė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ir atsakovėms priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., bendra riba pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą pažymėta taškais 5 (X-6055757.37; Y-560330.70), 4 (X-6055746.40; Y-560331.19) ir 3 (X-6055745.37; Y-560331.24); taip pat priteisė iš atsakovių po 1681 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato dalyvavimą ieškovėms bei 76,79 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. iš kiekvienos po 38,39 Lt.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų padarė išvadą, jog atsakovių žemės sklypo UAB „Geonetas“ 2008-09-19 sudarytas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento, dėl ko UAB „Geonetas“ 2008-09-19 atlikus atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, tapo neįmanomas įvažiavimas į ieškovų žemės sklypo kiemą ir ieškovams priklausantys komunaliniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija) atsiduria atsakovėms priklausančiame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad ieškovų žemės sklypo 1994 m. planas buvo rengiamas Trakų miesto vietinėje matavimų sistemoje, kuri netiksli, matavimų sistema negaliojanti, tokiu būdu turi būti tikslinamos ribos. Teismo vertinimu, 2010-05-25 UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastrinių matavimų planas mažiausiai varžo abiejų šalių žemės sklypų savininkų galimybes naudotis savo teisėmis į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir šiuo planu pataisytos pagal senas koordinates padarytos klaidos. Teismas, atsižvelgęs tiek į trečiojo asmens G. Š. paaiškinimus, kad jos sklype kuoliukai buvo pastatyti tik tada, kai ji išsipirko žemę ir jokių kuoliukų sklype iki 2010 m. nebuvo, taip pat į liudytojo R. P. parodymus, kad dalyvavo vietos apžiūroje ir riboženklių nematė, padarė išvadą, kad ieškovams pranešti apie atsakovių žemės sklypo ribų ženklinimą, kaip tai numato įstatymas, buvo būtina. Teismas pažymėjo, kad tai, jog šalto vandens tiekimo vamzdynas ir fekalinės kanalizacijos vamzdynas buvo pakloti ieškovų naudojamame žemės sklype, o ne valstybei priklausančioje žemėje, įrodė Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2007-08-28 statybos leidimas Nr. AS1-398, išduotas A. V. ir A. V., taip pat 2007-10-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.73-242. Teismas padarė išvadą, jog teisinių padarinių neturi sukelti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymas Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 p. bei lentelės 5 eilutės, kuriais patvirtintos atsakovių žemės sklypo ribos ir 271 m² plotas, kuris pagal atsakovių žemės sklypo kadastrinėje kadastro duomenų byloje esantį planą yra - 241 m². Teismas konstatavo, jog ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymas Nr. 2.3-1937-(79) turi būti panaikintas, kadangi atsakovei ir trečiajam asmeniui parduota daugiau minėto žemės sklypo nei nustatyta kadastro duomenimis. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas naikinti ir dalyje 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž. bei 2010-03-16 dovanojimo sutartį dalyje, kurioje G. Š. padovanojo jai priklausančią ½ dalį žemės sklypo savo dukrai J. P., dalyje dėl 15 m² ploto žemės sklypo.

Teismas pažymėjo, jog atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovai ieškinio reikalavimą dėl ribų nustatymo pareiškė praleidę 1964 m. CK 84 str. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną vėliausiai nuo 1996-05-23, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovų žemės sklypas, bei ieškovai, reikalaudami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymo Nr. 2.3-19317-(79) dalį, yra praleidę vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminus, skaičiuotinus tiek nuo šio ginčytino akto priėmimo, tiek nuo sužinojimo apie jį dienos. Teismas konstatavo, jog ieškovams nebuvo jokio pagrindo iki atsakovių atliktų kadastrinių matavimų abejoti dėl savo žemės sklypų ribų. Kadangi ieškovai ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad jiems 2010 m. pavasarį paaiškėjo, kad atlikti atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka ilgametės ir faktinės šalių naudojamų žemės sklypų bendros ribos, ieškinys teismui pateiktas 2010 m., teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Ieškovų teigimu, aplinkybės, kad pagal Trakų miesto detaliuosius planus atsakovių faktiškai naudoto ir valdyto žemės sklypo plotas buvo 241 m², o ginčijamu aktu buvo suformuotas ir parduotas 271 m² ploto žemės sklypas, paaiškėjo 2011-05-20 parengiamojo posėdžio metu, kas nurodoma ir 2011-06-10 patikslintame ieškinyje. Byloje duomenų apie tai, kad apie priimtą apskrities viršininko sprendimą suformuoti ir parduoti 271 m² ploto žemės sklypą, ieškovai sužinojo 2010 m. pavasarį, nėra, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį minėto administracinio akto apskundimui nėra. Teismas padarė išvadą, jog ieškovų reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti ir turi būti tenkinami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės pateikė apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovių atsakovėms visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos įrodymą – VĮ Registrų centro 2013-02-27 raštą ir advokato Povilo Juzikio 2013-02-12 užklausimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų, netinkamai vertino įrodymus byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. teismas nepagrįstai pritaikė CK 4.45 str. įtvirtintą teisės normą, kadangi ieškovų ir atsakovių žemės sklypų bendros ribos buvo ir tebėra aiškios – nustatytos dviem statmenomis tiesiomis linijomis ir jokio neaiškumo dėl šios ribos nėra, priešingai - šį neaiškumą būtent ir įneša teismo sprendimas, kadangi sutartis naikinama dalyje dėl 30 kv.m, pats tariamai „persidengiantis“ plotas yra 20 kv.m ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai byloje iš esmės ginčijo 1994 m. lapkričio mėn. matavimų pagrindu nustatytą savo žemės sklypo ribą, ir tai, kad jie įstatymu nustatyta tvarka nenuginčijo Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų apie šį sklypą, šie duomenys nuo jų įrašymo pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. laikomi teisingais ir išsamiais, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šių teisingų ir išsamių duomenų pagrindu suformuoto su ieškovų žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), besiribojančio (turinčio bendras nepersidengiančias ribas) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), duomenų (ploto ir ribų). UAB „Geodeziniai matavimai“ 2011-06-01 situacijos schema, 2012-09-11 situacijos schema ir 2010-05-25 planas, įskaitant ir jame nubrėžtas ribas, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas ieškovų reikalavimams pagrįsti, kadangi šios ribos neįrodo sklypų bendros ribos neaiškumo, o tik liudija apie ilgamečio faktinio naudojimo neatitinkančią ieškovų „norimą“ ribą, kuri jokiu būdu nesudarė pagrindo ieškovų ieškiniui tenkinti. Su apeliaciniu skundu pateiktas Registrų centro 2013-02-27 raštas su priedais patvirtina ne tik tą aplinkybę, jog ginčytina sklypų bendra riba yra aiški, tačiau taip pat ir tai, jog skirtingų koordinačių sistemų - vietinės Trakų miesto koordinačių sistemos S-368 ir valstybinės sistemos LKS-94 - naudojimas negali būti laikomas tariamo persidengimo priežastimi: transformavus koordinates sklypų ribų posūkio taškų padėtis natūroje nesikeičia ir negali keistis. Priešingai nei konstatavo teismas, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), UAB „Trakuva“ parengtame 1994 m. lapkričio mėn. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodytų ribų posūkio taškų koordinates konvertavus į šiuo metu naudojamą 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), nei bendros ribos, nei žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kraštinės, pažymėtos ribų posūkio taškais 1 ir 2 ilgis (5,2) pasikeisti į ieškovų norimą 6,37 m ilgį negalėjo.

2. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl to, kokia bendra žemės sklypų riba laikytina tinkamiausia. Teismas atsižvelgė tik į ieškovų interesus, nepaisė interesų pusiausvyros principo, rėmėsi ieškovams palankiu 2010-05-25 žemės sklypo planu, visiškai nevertindamas 2008-09-19 atsakovių žemės sklypo plano ir jame nustatytos ribos. Atsakovėms nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog pagal 1994 m. lapkričio mėn. ir 2008-09- 19 kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų žemės sklypų bendra riba ir šių sklypų konfigūracijos sudaro tokias sąlygas, kurioms esant įvažiavimas į ieškovų žemės sklypą tampa neįmanomas. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie atsakovių dujotiekio tinklus, kurie nustačius bendrą sklypų ribą pagal 2010-05-25 planą, atsidurtų ieškovų sklype. Teismui nustačius sklypų bendrą ribą pagal ieškovų norą, ieškovų sklypo plotas viršija 500 kv.m., tuo tarpu ieškovai įsigijo būtent 500 kv.m. ploto sklypą, tokio ploto sklypą valdė ir ankstesni jo savininkai.

3. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios dieną ir Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą administracinio akto apskundimo termino pradžios dieną, dėl ko be pagrindo atsisakė taikyti ieškinio senatį. Teismo išvada, jog ieškinio senaties termino pradžia yra 2010 m. pavasaris, yra klaidinga, kadangi aplinkybė, jog ieškovė T. J. kreipėsi 2010-04-13 ir 2010-05-06 nepatvirtina, kad ieškovai apie teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti būtent tomis dienomis. Ši aplinkybė patvirtina tik datą, kada ieškovai ėmėsi veiksmų, susijusių su bendra sklypo riba. Teismas be pagrindo atsisakė taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Priešingai, nei konstatavo teismas Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymo apskundimo terminas yra praleistas. Ieškovai yra nurodę, kad apie kadastrinius matavimus, vadinasi, ir apie priimtą apskrities viršininko sprendimą suformuoti ir parduoti 271 kv. m ploto žemės sklypą, suformuotą minėtų kadastrinių matavimų pagrindu, sužinojo 2010 m. pavasarį (tą konstatavo ir pats teismas), vadinasi nuo šios nekonkrečios datos ir skaičiuotinas administracinio akto apskundimo terminas. Be to, atsakovė L. Ž. dar 2010-12-14 teismui teiktame atsiliepime į ieškinį nurodė tiek ginčijamus administracinius aktus, tiek juos priėmusius asmenis ir jais sukeliamas pasekmes.

4. Teismas buvo šališkas ir iš esmės palaikė tik ieškovų pateikiamus bet kokius, neargumentuotus paaiškinimus dėl atsakovės teisinių atsikirtimų motyvų.

5. Teismas, pripažinęs negaliojančia 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (dalyje dėl 30 kv.m ploto) ir 2010-03-19 dovanojimo sutartį (dalyje dėl 15 kv. m ploto), neišsprendė restitucijos klausimo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad buvo ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai, atsakovai byloje turėjo būti būtent šie asmenys.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą, grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai vertintini kritiškai, kadangi pateikiami atsakymai tik išskirtinai į atsakovių suformuluotus ir joms patogius klausimus, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovių atstovas advokatas P. Juzikis iki tapimo advokatu ilgą laiką dirbo VĮ Registrų centras, pateikiami dokumentai laikytini subjektyvaus pobūdžio.

2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių žemės sklypų bendrą ribą, tinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo išaiškinimu dėl gretimų žemės sklypų ribos nustatymo. Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovių žemės sklypo plotas neatitinka faktinio (istorinio) jo naudojimo natūroje bei šalių žemės sklypų istorinių ribų.

3. Ieškovai ieškinyje pareiškę du skirtingus pagrindinius reikalavimus iš esmės siekė, kad būtų nustatyta istorinė ir ilgametė faktinė šalių žemės sklypų naudojimo riba ir taip būtų apginta ieškovų teisė į ilgametes šalių žemės sklypų faktines ir istorines ribas. Dėl to laikytina, kad civilinių teisių gynimas dominuoja prieš administracinės teisės netinkamo taikymo (pažeidimo) fakto nustatymą. Individualūs administraciniai teisės aktai ieškinio reikalavimų kontekste vertintini kaip viena iš ieškovų įrodinėjamų jų teisių pažeidimo priežasčių, o prašymo juos panaikinti patenkinimas pripažintinas ieškovų teisių gynybos prielaida. Tai reiškia, kad vienu iš savo teisių gynimo būdų ieškovai pasirinko reikalavimą iš dalies panaikinti minėtus individualius administracinius teisės aktus, apie kuriuos iš esmės ieškovai sužinojo tik 2010 metų pavasarį. Ieškovai nebuvo tiesioginiai skundžiamų individualių administracinių teisės aktų dalyviai, todėl jiems nebuvo žinomi tokių veiksmų padariniai, kurie paaiškėjo ir ieškovų teisių pažeidimo priežastimi tapo tik 2010 m., kai atsakovės riboženkliais pažymėjo savo žemės sklypą.

Tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija ir J. Ž. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav. (t.1., b.l. 19, 37-39, 171, t.2., b.l. 80), o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav. (t.1., b.l. 40-41, 43-44).

Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų, t.y. ieškovai nurodo, kad jų žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. pavasarį paaiškėjo, kad jiems nepranešus buvo atlikti atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie neatitinka ilgametės ir faktinės šalių naudojamų žemės sklypų bendros ribos ir tokiu būdu iš ieškovų žemės sklypo neteisėtai nusavinta 20 m² ploto žemės sklypo dalis, tuo tarpu atsakovė J. P. teigia, jog ieškovų ir atsakovių žemės sklypų bendros ribos yra aiškios - nustatytos dviem statmenomis tiesiomis linijomis ir jokio sklypų persidengimo nėra.

Byloje konstatuota, jog ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys nustatyti 1994-11-01 pagal valstybinę 1942 m. koordinačių sistemą ir nustatant ieškovų žemės sklypo ribas buvo vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu - „XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v, kuriame nurodyta, kad ribos tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakų m. yra esamos saugomos istorinės ribos (t.2., b.l. 24-31). Atsakovių žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2008-09-19. Taip pat nustatyta, jog atsakovių žemės sklypo kadastrinėje kadastro duomenų byloje esančiame plane jų faktiškai naudoto ir valdyto žemės sklypo plotas - 241 m², žemės sklypų kadastro Nr. 7977/0002:480, 7977/0002:350 situacijos schemoje atsakovių žemės sklypo nurodytas faktinis plotas – 257 m² , o registruotas plotas - 271 m² (t.1., b.l. 107), tačiau Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 p. ir lentelės 5 eilutės (t.2., b.l. 32-33) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž." nustatyta, kad parduotino ir tuo metu buvusio valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., plotas yra 271 m².

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-11-10 pirminiu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Geonetas“ 2008-09-19 sudarytą ir 2010-01-13 VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje įregistruotą, tikslių kadastrinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. 79770002480, planą bei nustatyti T. J., J. V., A. S. ir L. A. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., ir J. P. bei L. Ž. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., bendrą ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ patikslintą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 5 (X-6055757.37; Y-560330.70), 4 (X-6055746.40; Y-560331.19) ir 3 (X-6055745.37; Y-560331.24) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b.l. 1-5). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė 2011-06-13 patikslintą ieškinį (I tomas, b.l. 101-106), kuriuo atsisakė pirmojo reikalavimo ir nurodė naujus reikalavimus, t.y. panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, kuriais buvo patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., ribos ir plotas; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymą Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo; panaikinti 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-306) dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž..

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintais ieškinio reikalavimais buvo prašoma panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius teisės aktus, atsakovais turėjo būti traukiami šiuos teisės aktus priėmę viešojo administravimo subjektai. Šiuo atveju ginčijant Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymą Nr. P2-696 dalyje dėl 1.1 punkto bei lentelės 5 eilutės, kuriais buvo patvirtintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., ribos ir plotas, atsakovu privalėjo būti patraukta Trakų rajono savivaldybės administracija, o ginčijant Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymą Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo, atsakovu privalėjo būti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos tiek Trakų rajono savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje patraukti trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Pažymėtina, jog ginčijant 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., 30 m² ploto pardavimo G. Š. ir L. Ž., atsakovu yra patraukta tik viena šio sandorio šalis, t.y. pirkėjos, tačiau atsakovu turėjo būti patrauktas ir pardavėjas, t.y. valstybė, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą ar bylos nagrinėjimo metu privalėjo pasiūlyti pakeisti byloje trečiaisiais asmenimis patrauktų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinę padėtį į atsakovus bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius.

Pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 str. 1 d. ir 3 d. aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 str., 230 str. 1 d., 243 str., privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-186/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareigos išaiškinti ieškovams teisę pakeisti netinkamus atsakovus bei šalies nepakeitimo procesinius padarinius neįvykdė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas faktines šios civilinės bylos aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytas Trakų rajono apylinkės teismo padarytas procesinis teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamam 2013 m. vasario 4 d. sprendimui panaikinti, kadangi dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl šio pažeidimo neteisingai yra išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas, kadangi visos bylinėjimosi išlaidos yra priteistos tik iš atsakovių, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino ir šiuo atveju byloje patrauktų trečiaisiais asmenimis Trakų rajono savivaldybės administracijos bei Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priimtus individualius teisės aktus. Šalių procesinės padėties keitimo klausimas nėra priskirtas apeliacinei instancijai, todėl dėl šio pažeidimo bylos iš esmės apeliacine tvarka išnagrinėti negalima. Kadangi netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra įmanomas tik pirmosios instancijos teisme, todėl panaikinus Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, viešame registre ieškovų ir atsakovių sklypai yra įregistruoti, pagal viešo registro duomenis šalių sklypai nepersidengia, sklypai įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus pagal atliktus tikslius matavimus, todėl ieškovai, teigdami, kad šalių sklypai persidengia ar jų ribos neatitinka susiklosčiusio ilgamečio faktinio naudojimo, turėtų nuginčyti viešo registro duomenis, jų teisingumą. Ieškovai, teigdami, kad jų sklypo ribos viešame registre neatitinka faktinių sklypo ribų, neginčija viešo registro duomenų. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų įvertinti ar iš tikrųjų yra pagrindas taikyti CK 4.45 str. ir ar iš tikrųjų ieškovų ir atsakovių sklypų riba yra neaiški iš esamų dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski