- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 1-3400-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35053-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.54 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio g., ties pastatu Nr. 84, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuo 10 val., būdamas M. K. Čiurlionio g., prie parduotuvės Maxima, su iš matymo pažįstamais draugais pradėjo vartoti alkoholį. Išgėrė maždaug 0,7–1 litrą degtinės ir nusprendė važiuoti namo. Apie 13.50 val. jis su pažįstamu A. įsėdo į automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Važiuojant M. K. Čiurlionio g., įvyko eismo įvykis, kurio metu A. K. susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu (nepamena modelio). Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie suteikė medicininę pagalbą nukentėjusiems asmenims ir išvežė A. K. į policijos komisariatą. Gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 105).
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.54 val. ji ėjo Vilniuje, M. K. Čiurlionio g., šaligatviu nuo miesto centro pusės link Geležinio Vilko g. Eidama pamatė, kad iš Geležinio Vilko g. pusės M. K. Čiurlionio gatve maždaug 80 km/h greičiu važiavo automobilis Toyota Corolla, kuris staigiai pasuko kairėn ir trenkėsi į tuo metu priešinga kryptimi važiavusį ar jau sustojusį automobilį Škoda. Smūgis buvo labai stiprus, nes po susidūrimo pakilo dūmai, automobilis Toyota dar sukosi, kliudė ir vieną gatvėje stovėjusį automobilį. Po įvykio vairuotojai automobilius nusistūmė į šalikelę. Ji nežino, kodėl automobilis Toyota nusuko į šoną, nes jo kelyje nematė jokios kliūties. Pirmoji išlipo automobilio Škoda vairuotoja, ji visa drebėjo, po to ji padėjo išlipti iš to paties automobilio mergaitei, kuri rodė pamėlusį petį ir verkė. Tada ji priėjo prie automobilio Toyota, kurio vairuotojas sėdėjo nuleidęs galvą, atrodė kaip prisitrenkęs, jam iš kaktos tekėjo kraujas. Labai greitai atvažiavo policija, iš automobilio Toyota ištraukė keleivį, kuris nepastovėjo ant kojų. Automobilio Toyota vairuotojas nejudėdamas sėdėjo iki pat policijos atvykimo. Paskui liudytoja paliko policijos pareigūnams savo duomenis ir nuėjo, todėl nematė, kaip automobilio Toyota vairuotojas buvo tikrinamas (b. l. 33).
Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 13.51 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Norkumi, buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. ties pastatu Nr. 84, pranešėjas mato link centro važiuojantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pastebėta, kad M. K. Čiurlionio g. ir Raseinių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo minėtas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, buvo apgadintas automobilis Škoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gatvėje stovėjęs BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio Toyota Corolla Verso vairo sėdėjo A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo dar vienas vyras, kuris neprisistatė, bet atrodė taip pat neblaivus. Automobilio Škoda vairuotoja I. Ž. paaiškino, jog savo automobiliu važiavo M. K. Čiurlionio g. iš miesto centro pusės link Geležinio Vilko g., o priešinga kryptimi dideliu greičiu važiavęs automobilis Toyota įvažiavo į jos krypties eismo juostą ir trenkėsi į jos automobilį. Vairuotojas A. K. iš automobilio išlipti pats nesugebėjo, todėl buvo iškeltas, sunkiai pastovėjo ant kojų, visiškai nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Su savimi jis neturėjo jokių dokumentų. Pirmo patikrinimo metu A. K. nustatytas 4,13 promilių neblaivumas, antrojo (po 21 minutės) – 4,1 promilių neblaivumas (b. l. 37).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio L. V. 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir minėtos apklausos metu (b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. V. 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną, apie 14.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. (V. K.) ir E. M. per radijo ryšį išgirdo, kad link viešbučio „Grand Hotel“ važiuoja automobilis Toyota, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nusprendė prisijungti prie ekipažo AP 9011, nustatant įvykio aplinkybes. Vykstant nurodyta kryptimi buvo gauta papildoma informacija, kad minėtas automobilis pasuko į M. K. Čiurlionio g. Po to radijo ryšiu kitas policijos ekipažas pranešė, kad automobilis Toyota pateko į eismo įvykį, kuriame taip pat dalyvavo, BMW X1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlė automobilio Toyota vairuotojas A. K., kuriam buvo nustatytas pirmu pūtimu – 4,13 promilių neblaivumas, o antru – 4,10 promilių neblaivumas. Taip pat kartu važiavo keleivis A. T., kuriam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 8).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. rugpjūčio 16 d. 13.54 val. gautas skambutis, kuriuo pranešėjas informavo, kad Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 84 galimai neblaivus vairuotojas tamsiai pilkos spalvos automobiliu Toyota važinėja ant bordiūrų (b. l. 6).
2019 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. Taip pat papildomai nurodyta, kad apagadinti buvo eismo įvykyje dalyvavę automobiliai Toyota Corolla Verso, BMW X1, Škoda bei nurodyti konkretūs jų apgadinimai (b. l. 9–11).
I. Ž. 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną, apie 13.52 val. vairuodama automobilį Škoda buvo sustojusi M. K. Čiurlionio g. prieš perėją ir norėjo sukti į kairę, bet tuo metu į priešpriešinį eismą įvažiavo kitas automobilis ir trenkėsi į jos automobilį. Kaltininko vairuojamo automobilio greitis galėjo viršyti 120 km/h. Moteris važiavo su dukra V. Ž., jos abi po įvykio buvo nuvežtos į ligoninę dėl sumušimų (b. l. 12).
B. B. 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. 13.20 val. automobilį BMW X1, priklausantį R. B., pasistatė M. K. Čiurlionio g. šalikelėje, ties pastatu Nr. 21, priešais Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, žalioje stovėjimo zonoje. Apie 14.00 val. išgirdo dūžio garsą, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjusi patikrinti, pamatė du susidūrusius automobilius, kurių vienas kliudė jos naudojamą, R. B. vardu registruotą, automobilį BMW X1. Į minėto automobilio kairįjį šoną trenkėsi Toyota Corolla Verso (b. l. 13).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio Toyota Corolla Verso, 2005 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 2331 Eur (b. l. 107).
2019 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. K. šią dieną 14.16 val. nustatytas 4,13 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 14.37 val. – 4,10 promilių neblaivumas. A. K. sutiko su neblaivumo rezultatais (b. l. 26).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 kvituose (b. l. 27–30).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 4,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. K. vairavo automobilį Toyota Corolla, be kita ko, patvirtina tiesioginės įvykio liudytojos I. K. parodymai, netiesiogiai – liudytojo L. V. parodymai, policijos pareigūnų R. V., L. V. 2019 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniai pranešimai, 2019 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio vietos schema, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. A. K. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų I. K., L. V. parodymais, 2019 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatyto aktu.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tik prašo leisti išmokėti ją per 24 mėnesius. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, tačiau prašo uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones taikyti nuo tos dienos, kai tokia teisė buvo sustabdyta (2019 m. rugpjūčio 17 d.) (b. l. 120–122).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė realią žalą kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui sukeldamas eismo įvykį. Be to, minėtą avariją jis padarė judrioje Vilniaus miesto gatvėje, dienos metu, kai eismas yra gana intensyvus, todėl kėlė realią grėsmę ir kitų eismo dalyvių saugumui.
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau neteistas (b. l. 110), ne kartą baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, važiavimą autobusu be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, dalį baudų sumokėjo (b. l. 111–115), taip pat administracine tvarka nubaustas už nagrinėjamu atveju sukeltą eismo įvykį (b. l. 119), dirba pagal individualią veiklą, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis, pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis per 24 mėnesius, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (24 mėnesiams) nėra pagrindo.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Corolla Verso vertę atitinkančios pinigų vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,10 promilės etilo alkoholio koncentracija (beveik tris kartus viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, judrioje gatvėje, dienos metu. Negana to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės bei apgadinti du automobiliai, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Taigi nėra abejonių, kad jis sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 17 d., kadangi vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, nes patikrinimo metu A. K. neturėjo dokumentų.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo A. K. nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Toyota Corolla Verso nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 108). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2331 Eur) išieškojimas iš A. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš A. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Toyota Corolla Verso – vertę atitinkanti pinigų suma – 2331 Eur (b. l. 107)
VI. Kardomųjų priemonių taikymas
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. 13.49 val. (viena diena) (b. l. 98, 99). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MLG dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių ir penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. 13.49 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 (dviejų tūkstančių ir keturių šimtų) Eur, dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2019 m. rugpjūčio 17 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“, išsiunčiant įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2331 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt vieno euro) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.