Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. O. ir jo gynėjos advokatės Erikos Jasiūtės Baranauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. RV-22-7577 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam bei nutarta nuteistajam T. O. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. O. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2023 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. rugpjūčio 8 d.) – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai 1 (viena) diena.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. O. ir jo gynėjos advokatės Erikos Jasiūtės Baranauskienės skundas atmetamas.

11. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo T. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

12. Sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei teigiama skunde, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai šiuo metu teigiamai nuteistąjį T. O. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime, akcentuojami nuteistojo ir jo gynėjos skunde. Nuteistasis T. O. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų nefiksuota. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Jis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nebaustas drausmine tvarka. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad paminėti duomenys nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis T. O. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, jis nuo 2023 m. gruodžio 15 d. perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs.

14. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti T. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai, priešingai nei teigiama skunde, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

15. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. liepos 22 d. metu, pažymėta, jog T. O. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.

16. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nurodyta, kad vertinimo metu nuteistajam T. O. nustatyti du statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija) ir daugiau nei dešimt dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, tai yra pasižymi maža motyvacija darbui, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, problemiški santykiai su partnere, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas prokurorės skundą, pagrįstai į juos atsižvelgė ir vertino kitų byloje esančių duomenų kontekste.

17. Esant pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nesant apsauginių veiksnių, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, juolab kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio vertinimo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir tik teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu T. O. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, atsižvelgus į nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

18. Skunde nuteistasis T. O. ir jo gynėja akcentuoja teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, palaikomus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad turimi socialiniai ryšiai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir nesulaikė nuteistojo nuo sunkaus nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu nuteistojo požiūrį į darbą ir jo darbinę patirtį teismas pagrįstai vertino visų aplinkybių kontekste. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad T. O. nuo 2023 m. vasario 20 d. buvo suteiktas leidimas užsiimti tapyba, 2023 m. birželio 21 d. jo individuali veika prilyginta darbinei veiklai. Perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą jis nuo 2024 m. birželio 7 d. įsidarbino UAB „D.“, o nuo 2024 m. birželio 28 d. MB „E.“, kur dirba iki šiol. Tačiau bendra jo darbinė patirtis iki dabartinės bausmės atlikimo yra nedidelė. Iki 2017 m. balandžio 4 d., kuomet buvo paleistas lygtinai, jis atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Atlikinėdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, atsisakė dirbti įkalinimo įstaigos administracijos jam pasiūlytą apmokamą darbą be pateisinamos priežasties ir vėliau įsidarbinti nesiekė, motyvuodamas sveikatos problemomis. Nuosprendyje, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu T. O. pripažino, kad jo įmonė veiklos nevykdo, o jis pats užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po to nuteistasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o nusikaltimas įvykdytas siekiant gauti finansinės naudos. Šios aplinkybės, susijusios su maža motyvacija darbui, nestabilia ir maža darbo patirtimi, taip pat užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, skolų turėjimas, ką nuteistasis nurodė pokalbio su laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojais metu, Socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinti kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai.

19. Nesutiktina su nuteistojo ir jo gynėjos skundo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog T. O. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarymu. Anksčiau jis atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, įvykdytas praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po to, kai buvo nutraukta nuteistojo priežiūra Probacijos tarnyboje. T. O. teistumų, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pavojingumo pobūdis, tai, kad anksčiau atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas savo tikslų nepasiekė, kadangi T. O. bendrininkų grupėje įvykdė sunkų nusikaltimą, buvo šio nusikaltimo iniciatorius, rodo, kad ankstesnė bausmė ir jos atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikaltimo įvykdymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. O tai sudaro pagrindą T. O. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriamas reikšmingas skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis savo kaltę minimalizuoja.

20. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. O., būdamas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai ir 1 (viena) diena (Komisijos posėdžio dienai (2024 m. rugpjūčio 8 d.)). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistasis ir jo gynėja skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie T. O. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos, vis tik su tokiais argumentais sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš esmės nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

22. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

23. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo T. O. ir jo gynėjos advokatės Erikos Jasiūtės Baranauskienės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. O. ir jo gynėjos advokatės Erikos Jasiūtės Baranauskienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.