Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) stiklo operatoriumi, baustas administracine tvarka, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. M. 2018 m. liepos 6 d. apie 11 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. Ž., sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio momens srityje nežymiai sutrikdė sveikatą

Be to, kaltinamasis V. M. 2019 m. vasario 24 d. apie 18 val. namuose, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį posūnį K. P., stipriai jį pastūmė, dėl ko krisdamas nukentėjusysis atsitrenkė galva į sieną, taip nukentėjusiajam K. P. sukėlė fizinį skausmą dėl galvos sumušimo.

Ikiteisminio metu apklaustas įtariamuoju V. M. kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 6 d. namuose jis buvo neblaivus, kartu buvo jo sugyventinė J. Ž. bei du mažamečiai vaikai. Jis sugalvojo vaikus išsivesti į lauką, todėl tarp jo ir sugyventinės J. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pavadino necenzūriniu žodžiu. Ji supykusi dėl to nestipriai jam trenkė delnu į veido sritį, tačiau jis fizinio skausmo nepajautė. Supykęs ant J. Ž. jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į galvos sritį, pataikė jai į kaktą, tuo metu, vaikai buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Taip pasielgė pirmą kartą, todėl, kad buvo neblaivus. Su J. Ž. jis susitaikė, ji jam atleido. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Taip pat parodė, kad 2019 m. vasario 24 d. namuose jis vienas gėrė degtinę. Dėl to, kad buvo girtas, neatsimena kas tiksliai vakare namuose įvyko, neatsimena, dėl ko jis smurtavo prieš sugyventinės J. Ž. nepilnametį sūnų K. P., bet pripažįsta, kad jis galėjo K. P. pastumti į sieną, ir jis galėjo susižaloti galvą. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. Anksčiau nei prieš K. P., nei prieš kitus vaikus nėra smurtavęs (b. l. 100–101, 112,115–116).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad 2018 m. liepos 6 d., nuo pat ryto, jos sugyventinis V. M. vartojo alkoholinius gėrimus namuose. Namuose buvo mažamečiai vaikai. Būdamas girtas, sugyventinis norėjo išsivesti į lauką sūnų, tačiau ji neleido ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. M. ją pavadino necenzūriniu žodžiu. J. Ž. supykusi jam vieną kartą delnu nestipriai sudavė per veidą, skausmo jis neturėjo jausti. Po to jis jai trenkė kumščiu į galvą, kairėje pusėje virš kaktos. Dėl suduoto smūgio ji pajautė didelį fizinį skausmą. Konflikto metu vaikai buvo kitame kambaryje. V. M. anksčiau prieš ją niekuomet nebuvo smurtavęs (b. l. 52–53, 54–55).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji J. Ž. 2018 liepos 6 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2018 liepos 6 d. apie 11 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. M. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvos sritį (b. l. 1–2).

Iš 2018 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad įvykus konfliktui taip jos ir sugyventinio, vyriškis sudavė jai kumščiu į galvą, atsirado patinimas (b. l. 20–22).

Iš 2018 m. liepos 10 d. specialisto išvados Nr. G 652/2018 (06) matyti, kad J. Ž. poodinė kraujosruva kairio momens srityje galėjo būti padaryta nuo kieto buko daikto, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir nuo vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 57).

Iš 2018 m. liepos 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 13–19).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. J. Ž. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2019 m. vasario 24 d. apie 18 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. M. pastūmė jos nepilnametį sūnų K. P., gim. 2012 m., dėl ko vaikas krito ir galva trenkėsi į sieną (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, J. Ž. parodė, kad ji jau 6 metus gyvena su V. M., kartu turi du bendrus vaikus, dar vieną vaiką ji turi iš ankstesnių santykių, tai K. P.. Visi šie vaikai gyvena su jais. 2019 m. vasario 24 d. apie 18.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), svetainėje, jos sūnus K. P pasišaipė iš jo sugyventinio V. M.. Jis supyko ir stūmė K. P. dešine ranka į krūtinę, dėl ko šis krisdamas ant žemės galva trenkėsi į sieną. Vaikas susimušė galvą. K. P skaudėjo, jis pradėjo verkti, o sugyventinis tuo tarpu pradėjo daužyti sekcijos duris. Ji iškvietė policiją (b. l. 91–92, 93).

Iš 2019 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo dėl telefoninio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. 22.05 val. iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vaikų priėmimo skyriaus buvo gautas telefoninis pranešimas, kad pristatytas K. P., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam diagnozuotas galvos plaukuotos dalies sužalojimas, suteikus medicininę pagalbą išleistas į namus (b. l. 45).

Iš 2019 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. G 166/2019 (06) matyti, kad K. P. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad apžiūrėjus chirurgui, išvada – galvos sumušimas. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamųjų parodymai), patvirtinantys mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 83).

Iš 2019 m. vasario 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 33–39).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. M. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. Ž., sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio momens srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, kaltinamasis V. M. asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį posūnį K. P., stipriai jį pastūmė, dėl ko krisdamas nukentėjusysis atsitrenkė galva į sieną, taip smurtaudamas nukentėjusiajam K. P. sukėlė fizinį skausmą dėl galvos sumušimo.

Nurodytomis veikomis jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje bei BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abu šiuos nusikaltimus V. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. M. anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 121 – 122, baustas administracine tvarka (b. l. 123 – 127). V. M. nevedęs, turi mažamečių vaikų (b. l. 120), į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 130), dirbantis (b. l. 131). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. M. asmenybę teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytas bausmes – viešuosius darbus ir baudą.

V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skiriamos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo V. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 24 d. 21 val. 15 min. iki 2019 m. vasario 25 d. 16 val. 20 min. (b. l. 102 – 103). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į V. M. paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į bausmės dydį V. M. įpareigoti baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju V. M. padarė du smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius – įsūnį ir sugyventinę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, V. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117 – 118)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL – 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirtas bausmes subendrinti, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirti jam subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 54 MGL – 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 36 MGL – 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 24 d. 21 val. 15 min. iki 2019 m. vasario 25 d. 16 val. 20 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. M. yra nuteistas galutine bausme – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda ir 4 (keturiais) mėnesiais nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam V. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.