Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-898-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-01
Bylos Nr.
2S-898-340/2009
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00638-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
M. J.
Ieškovas
Z. B.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-898-340/09Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00638-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei M. J. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 35 000 Lt sumokėto avanso ir 35 000 Lt baudos dėl sutarties pažeidimo, iš viso 70 000 Lt; 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – pinigines lėšas 70 000 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovė pažeidė sutartį, vengia grąžinti avansą, turi kitų neįvykdytų prievolių, dėl kurių vyksta ginčai teismuose; ieškinio suma yra didelė, iškėlus bylą teisme ji gali imtis priemonių savo turtui paslėpti ar turtą perleisti, todėl mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-04-27 nutartimi ieškovo Z. B. prašymą tenkino; ieškovo Z. B. reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovei M. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, neviršijant 70 000 Lt sumos; areštavus atsakovei priklausančias lėšas, leido atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, prašymą dėl atsakovei priklausančio turto arešto teismas tenkino pareikšto reikalavimo ribose – 70 000 Lt sumai. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovei, nes teismas laikė, jog yra pagrindo manyti, kad pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-04-27 nutartį. Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo bei lygiateisiškumo principus ir neužtikrina proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, apsunkina ir taip sunkią apeliantės materialinę padėtį. Nurodo, jog negavus ieškinio nežino reikalavimų mąsto. Pažymi, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl laiko, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešė apie jų taikymą, nesudarydamas galimybės teikti paaiškinimus.

Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija atmeta apeliantės teiginius dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo dėl ieškovo kaltės; šis klausimas sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstatavimu bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovės interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, pažymėtina ir tai, kad apeliantė niekaip nepagrindė savo sunkios materialinės padėties, taip pat nenurodė, kaip pasireiškia teisingumo, ekonomiškumo bei lygiateisiškumo principų, proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimas. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jo suma ženkli, ypač fiziniam asmeniui, todėl ieškiniu reikalaujamą dydį pagrįstai laikė pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui.

CPK 148 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir, ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovei apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė fiziniam asmeniui. Nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą savaime nedaro nutarties negaliojančia. Šiuo atveju atsakovei suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, kadangi CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką.

Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). Jeigu apeliantė yra įsitikinusi, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jos teises, ir savo argumentus gali patvirtinti įrodymais, įstatymas suteikia teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą ir prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 150 str.). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybės.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-04-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. GudžiūnienėA. Auruškevičius