Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria A. P. K. prašymas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skirtą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu, terminą netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. K. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d. 9.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,20 promilių girtumas.

2014 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas A. P. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis priimta nepakankamai ištyrus visas administracinės bylos aplinkybes ir nepagrįstas, todėl turėtų būti pakeistas.

Šiaulių apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 329 straipsnio taikymo sąlygas, ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Nurodė, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, be to, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (LVAT nutartys administracinėse balose Nr. N444-2128, N575-4421/2011).

Pasak A. P. K. teismas, priimdamas sprendimą netenkinti jo prašymo, vertino tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, esant 1,20 promilių girtumui ir tokiu būdu kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui, taip pat viso eismo saugumui. Teigia, kad su šiuo teismo argumentu negalima sutikti. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu skirdamas jam nuobaudą išsiaiškino visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, nustatė, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir atsižvelgdamas į tai skyrė nuobaudą. Pažymi tai, kad sankcija už šį administracinį teisės pažeidimą pakankamai griežta ir atitinka administracinės veikos pavojingumą. Įstatymo leidėjas už kiekvieną pažeidimą yra numatęs sankciją, kurios griežtumas priklauso nuo padaryto pažeidimo pavojingumo. Teismas skirdamas jam nuobaudą jau įvertino jo padaryto pažeidimo pavojingumą.

Šiaulių apylinkės teismas vertino ir tai, kad jis be 2013 n. lapkričio 26 d. padaryto pažeidimo, praeityje 2 kartus jau buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (t. y. 2000-08-18 ir 2007-09-12). Teismas nurodė, kad jo padarytas analogiškas pažeidimas patvirtina faktą, kad jis, žinodamas tokio pažeidimo pavojingumą, bei nuobaudos už šio pažeidimo padarymą griežtumą, galimas jo atžvilgiu kilsiančias pasekmes, bei žinant esamą savo finansinę padėtį, vis vien jį padarė, kas akivaizdžiai patvirtina nepadarius tinkamų išvadų. Šiuo atveju teismas nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur aiškiai nurodyta, kad teismas, spręsdamas ATPK 329 straipsnio taikymo galimybes atsižvelgia į nuobaudą atliekančio asmens elgesį nuobaudos vykdymo metu. Šiuo atveju teismas, skundžiamojoje nutartyje analizavo aplinkybes iki nuobaudos paskyrimo, aiškiai peržengdamas teismui pateikto prašymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas ribas. Jo prašyme neprašoma įvertinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo ir pakeisti paskirtos nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą, o prašoma taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą atsižvelgiant į tai, kaip jis elgėsi nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Teismas, grįsdamas sprendimą remiasi 2000 m. padarytu pažeidimu, nuo kurio padarymo praėjo 14 metų, taip pat remiasi 2007 m. padarytu pažeidimu, nuo kurio padarymo praėjo 7 metai. ATPK 36 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip matyti, ši teisės norma paneigia teismo išdėstytus argumentus, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 36 straipsniu negalėjo laikyti, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda, nes tai prieštarautų įstatymui. Jo padarytais pažeidimais prieš daugelį metų teismas neturėtų remtis ir šie pažeidimai neturėtų sukelti teisinių padarinių jo atžvilgiu. Teismas, pagrįsdamas savo sprendimą vertina ir tai, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo taikytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas - 1 metai, tokiu būdu pakartotinai vertina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos griežtumą, kuri buvo skirta išsiaiškinus visas svarbias pažeidimo aplinkybes vadovaujantis įstatymu. Šis nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, todėl nutarimu paskirta nuobauda yra objektyvi ir neginčytina. Paskirtos sankcijos griežtumas neturi jokios įtakos ATPK 329 straipsnio taikymui ar netaikymui, todėl teismo atsisakymas sutrumpinti jam teisę vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negali būti grindžiamas šiuo motyvu ir teismas įsiteisėjusio teismo nutarimo neturėtų pakartotinai vertinti.

Pažymi tai, kad teismas, atmesdamas jo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nenurodė nei vieno jo pažeidimo, padaryto nuobaudos vykdymo metu, kuriuo būtų galima grįsti tokį sprendimą. Nuobaudos vykdymo metu nepadarė jokio pažeidimo, jo elgesys tuo laikotarpiu buvo nepriekaištingas. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl kitų, jo nurodytų svarbių aplinkybių, kurios pagrindžia jo prašymą. Teismas neįvertino to, kad jis yra pensininkas, ūkininkauja (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, turi 8 ha žemės, augina bites, kurios yra apie 20 km nuo jo gyvenamosios vietos, todėl transporto priemonės vairavimas yra būtinas, kad galėtų nuvykti ir atlikti žemės ūkio darbus bei prižiūrėti bites. Teismas neįvertino to, kad padarė pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei išgyvena. Jam gėda prieš draugus, pažįstamus ir visuomenę, todėl savo pavyzdingu elgesiu ir darbu bando išpirkti savo kaltę. Nors jau praėjo daugiau kaip pusė termino kaip jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, per šį laikotarpį nepadarė jokio pažeidimo ar nusižengimo. Jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis atvejis. Teigia, kad tai bus didžiausia pamoka gyvenime, todėl prašo atsižvelgus į jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, į jo šeimos gyvenimo sąlygas, jo amžių, į teisingumo ir protingumo kriterijus, grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones prieš terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. P. K. skundą pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimas yra sprendžiamas vykdymo procese, o ne nagrinėjant bylą iš esmės, todėl priimta nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu per septynias dienas (ATPK 302¹⁵ straipsnis). Tačiau dėl šios teismo padarytos procesinės klaidos skundą padavusiam asmeniui neturi būti sudaroma formali kliūtis priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųsti, todėl skundas nagrinėjamas iš esmės.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. P. K. atsakomybę, arba, kad jam skirta nuobauda būtų aiškiai neproporcinga ir jos sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aplinkybės, kad A. P. K. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo skirtą baudą, buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tai, kad A. P. K. teisė vairuoti reikalinga dėl vykdomos ūkininko veiklos, nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės, šeiminės aplinkybės bei darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 36 straipsnį jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praeityje asmens padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, požiūrį į teisės normų laikymąsi ir kt. aplinkybes ir tokiu būdu leidžia charakterizuoti pažeidimą padariusį asmenį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad A. P. K. praeityje buvo 2 kartus baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, vertino ne kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o kaip aplinkybę charakterizuojančią asmenį ir tai nelaikytina procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimu.

Teismas pažymi, kad siekiant įvertinti ar sutrumpinus paskirtą nuobaudos terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai, būtina visapusiškai įvertinti pažeidimą padariusio asmens asmenybę, jo požiūrį į pažeidimą, padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, taip pat kitas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas A. P. K. elgesį iki pažeidimo padarymo, padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, peržengė kompetencijos ribas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. P. K. asmenybę, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad A. P. K. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. K. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.