Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-177/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
1A-177/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Aloyzas Kruopys, Elena Vainienė
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-177/2009 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.17.1.(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam K. G. ,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. (K. G. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. kovo 2 d. ir nustatytas galutinis baudos dydis – 25480 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti veterinariniai ir human vaistai, apsauginės popierinės kaukės, apsauginiai kombinezonai - bendros 490184,20 Lt vertės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:

2007 m. vasario 28 d., apie 23.00 val. K. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą gabeno automobilio ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S. , krovininėje dalyje veterinarinius ir human medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines kaukes, apsauginius kombinezonus:

EilėsNr. Prekės aprašymasKiekisMatavimo vienetasPrekės vertė1.Ceftiofur 5% /po lOOml48but.931,33 Lt2.Penstrep 200/200 / po 100 ml132but.7 461,12 Lt3.Phenylbutason 20% / po 100 ml336but.13 190,52 Lt4.Novasul / po 100 ml480but.21 141,60 Lt5.Arnika-Heel / po 30ml., sudėtyje yra 35 % tūrio etanolio5pak.0,66 Lt6.Rhododendroneel SN / po 30ml10pak.153,2 Lt7.Tartephedreel N / po 30 ml5pak.81,39 Lt8.Apis- Homaccord /po 30 ml5pak.81,39 Lt9.Circulo - Injeel / po 10 ampul.5pak.38,30 Lt10.Chelidonium - Homaccord / po 1 0 ampul.5pak.38,30 Lt11.Berberis - Homaccord / po 10 ampul.3pak.22,98 Lt12.Tonico - Injeel / po 10 ampul.5pak.38,30 Lt13.Aconitum- Homaccord / po 10 ampul.2pak.15,32 Lt14.Berberis- Homaccord /po 100ampul.5pak.359,06 Lt15.Beladonna- Homaccord / po 100 ampul.1pak.71,81 Lt16.Engystol /po 100 ampul.1pak.71,81 Lt17.Engystol / po 10 ampul.3pak.22,98 Lt18.Streptococcus Viridans Injeel / po 10 ampul.3pak.22,98 Lt19.Gynacoheel / po 30 ml5pak.64,05 Lt20.Aconitum- Homaccord /po 100 ampul.1pak.71,81 Lt21.Traumeel S / po 50 g5pak.67,03 Lt22.Metro- Adnex-Injeel /po 100 ampul.2pak.145,54 Lt23.Sulfur Comp- Heel / po 50 tabl.10pak.47,88 Lt24.Bryaconeel S / po 50 tab.10pak.47,88 Lt25.Traumeel S / po 30 ml5pak.76,60 Lt26.Pectus-Heel / po 250 tabl.4pak.80,43 Lt27.Cutis Suis-Injeel /po 100 ampul.1pak.71,81 Lt28.Neuralgo- Rheum-Injeel /po 100 ampul.2pak.141,71 Lt29.Erigotheel /po 100 ampul.1pak.72,77 Lt30.Ceanothus-Homaccord / po 30 ml15pak.229,80 Lt31.Cholesterinum-Injeel / po 100 ampul.1pak.71,81 Lt32.Thyreoidea Compositum / po 100 ampul.1pak.101,50 Lt33.Neuro-Injeel Ampullen/ po 100 ampul.1pak.70,86 Lt34.Cocculus-Homaccord / po 30 ml10pak.153,2 Lt35.Cimicifuga-Homaccord / po 30 ml10pak.153,2 Lt36.Mercurius-Heel S / po 50 tabl.30pak.143,63 Lt37.Nervoheel N / po 50 tabl.10pak.47,88 Lt38.Ranunculus-Homaccord / po 30 ml10pak.153,2 Lt39.Chelidonium-Homaccord / po 30 ml3pak.45,96 Lt40.Finiculus Umbilicalis Suis-Injeel / po 100 ampul.1pak.71,81 Lt41.Glandula Thymi Suis-Injeel Forte / po 100 ampul.1pak.71,81 Lt42.Rheuma-Heel / po 50 tabl.10pak.47,88 Lt43.Klimakt-Heel / po 50 tabl.10pak.47,88 Lt44.Selenium-Homaccord / po 30 ml10pak.153,2 Lt45.China-Homaccord S / po 30 ml10pak.162,76 Lt46.Veratrum-Homaccord / po 100 ampul.1pak.72,77 Lt47.Arteria-Heel N / po 30 ml5pak.81,39 Lt48.Aesculus-Heel / po 30 ml3pak.48,83 Lt49.Anacardium-Homaccord / po 30 ml.10pak.162,78 Lt50.Hormeel S / po 30 ml, sudėtyje yra 35% tūrio etanolio5pak.0,66 Lt51.Lithiumeel Comp / po 50 tabl.10pak.47,88 Lt52.Graphites Homaccord / po 30 ml5pak.76,6 Lt53.Injeel-Chol /po 100 ampul.1pak.72,77 Lt54.Euphorbium Compositum / po 20 ml5pak.67,03 Lt55.Galium-Heel N / po 1 00 ampul.1pak.72,77 Lt56.Drosera-Homaccord / po 100 ampul.1pak.70,86 Lt57.Gripp-Heel /po 1 00 ampul.1pak.71,81 Lt58.Luffa Comp-Heel / po 20 ml5pak.67,03 Lt59.Ovarium Compositum / po 50 ampul.1pak.98,62 Lt60.Berberis- Homaccord / po 50 ampul.1pak.98,62 Lt61.Thyreoidea Compositum / po 5 ampul.6pak.15 871,58 Lt62.Hormmeel / po 50 ampul.1pak.98,62 Lt63.Discus Compositum / po 50 ampul.4pak.390,66 Lt64.Carduus Compositum / po 50 ampul.3pak.293,0 Lt65.Lachesis Compositum / po 50 ampul.1pak.98,62 Lt66.Nux Vomica-Homaccord / po 50 ampul.3pak.293,00 Lt67.Phosphor-Homaccord / po 50 ampul.1pak.98,62 Lt68.Echinacea Compositum / po 50 ampul.3pak.293,00 Lt69.Cantharis Compositum / po 50 ampul.4pak.394,49 Lt70.Engystol / po 50 ampul.2pak.195,33Lt71.Zeel/po 50 ampul.5pak.497,9 Lt72.Coenzyme Compositum / po 50 ampul.7pak.683,66 Lt73.Traumel / po 50 ampul.6pak.585,99 Lt74.Tylosin tartrate 100% po 50 kg6pak.103 039,15Lt75.Cevac Bron l20 L 1000D15000but.46 444,80 Lt76.Cevac Vitabron 1000D ANG5000but.44 896,64 Lt77.Cevac IBD L 2500D3000but.83 136,19 Lt78.Cevac Mass L25000D1000but.4 954,11 Lt79.Cevac ND IBEDS K 500ML BET500but.49 076,67 Lt80.Cevac Transmune IBD 5000D ANG1800but.87 672,41 Lt81.Apsauginiai kombinezonai1000vnt.3 675,55 Lt82.Vienkartinės apsauginės popierinės kaukės1000vnt.26,85 Lt

Bendros 490184,20 Lt vertės, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netisingai kvalifikavo jo veiksmus. Nuteistasis pažymi, jog autobuse, priklausančiame J. S. , važiavo trys žmonės, tačiau kaltinimai pareikšti tik jam vienam. Nuteistojo teigimu, pripažinus jį kaltu įvykdžius kontrabandą, transporto priemonė, kuria buvo gabentos kontrabandinės prekės, turėjo būti pripažinta nusikaltimo įrankiu ir konfiskuota. Tačiau šioje byloje tas nebuvo padaryta. Priešingai – transporto priemonė, kuria tariamai buvo gabentos kontrabandinės prekės, buvo grąžinta jos savininkui. Prokurorės nutarime konstatuota, kad J. S. nėra įvykdęs nusikaltimo, kad J. S. nesuteikė transporto priemonės nusikaltimo padarymui. Teismas, anot apelianto, nemotyvavo, kokiu būdu jis galėjo pervežti kontrabandos daiktus, jei J. S. nėra kaltas dėl jo automobilyje vežtų daiktų kontrabandos ir, jei transporto priemonė nėra kontrabandos įrankis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad paimtos iš J. S. automobilio prekės buvo tranzitinės, priklausančios Europos Sąjungos valstybėms. Teismas nepaisė ir tos aplinkybės, kad net nepateikusi oficialių išvadų liudytoja A. L. patvirtino, jog tranzitinės prekės visiškai neapmokestinamos. Apeliantas pažymi, kad Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prekių tranzitas – tai prekių nepatekimas į Lietuvos muitų teritoriją ( byla Nr. A – 8 – 723/2005). Medikamentai ir kitos automobilyje buvusios prekės, anot apelianto, į Lietuvos rinką nepateko, jos turėjo būti išgabentos į Rusijos Federaciją. Nuteistojo teigimu, prekės nebuvo paslėptos, jos buvo matomoje autobuso krovininėje dalyje. Prekių fizinis patikrinimas buvo pradėtas ir vykdomas, pažeidžiant eilę poįstatyminių aktų ir prekių muitinimo tikrinimui taikomų lokalinių aktų reikalavimų. Šiuos norminius aktus, anot K. G. , pažeidė pareigūnai V. Z. , M. S. , J. T. . Nuteistojo teigimu, krovinys pareigūnų buvo tikrinamas savavališkai, neturint tam nei reikiamų dokumentų, nei leidimo, jį ir kartu važiavusius asmenis pareigūnai sulaikė nesurašydami jokių sulaikymo dokumentų, nebuvo užtikrinta jam, kaip Rusijos Federacijos piliečiui, nemokančiam lietuvių kalbos, nei vertėjo, nei advokato dalyvavimas apklausose, be jokių poėmio protokolų iš jo buvo paimti visi turėti dokumentai. Apelianto nuomone, nei V. Z. , nei M. S. , nei J. T. visų dokumentų neperdavė tyrėjai, kadangi tyrėja, kuri tariamai vėl tikrino ir aprašinėjo prekes (apeliantui nedalyvaujant) nesurašė jokių protokolų nei apie prekių poėmį, nei apie dokumentų paėmimą. Tokie tyrėjos veiksmai, anot K. G. , negali būti vertinami kaip teisėti, kadangi, kaip matyti iš tyrėjos perrašytų dokumentų bei kitoje nei sulaikymo vietoje nufotografuoto automobilio, ji sulaikytų prekių netikrino.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip pasireiškė jo nusikalstamos veikos esmė, t. y. kaip pasireiškė prekių nepateikimas muitinės kontrolei ir kokiais veiksmais ar neveikimu jis tai padarė.

Nuteistojo teigimu, jokių savo dokumentų, patvirtinančių asmenybę, tame tarpe ir paso, jis nei muitininkams, nei pasieniečiams nebuvo pateikęs, kas rodo, kad pase esantis spaudas apie sienos kirtimą kažkurio iš pareigūnų buvo uždėtas atgaliniu laiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, nesiėmė priemonių šiai aplinkybei išsiaiškinti, į teismo posėdį nebuvo iškviestas pasienio darbuotojas, jo ir kitų sulaikytų asmenų pasuose uždėjęs antspaudą, patvirtinantį, kad jie išvyko iš Lietuvos, t. y. kirto valstybės sieną.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis keitė savo parodymus, nurodo, jog visada aiškino tas aplinkybes, kurios buvo iš tikrųjų, t. y. apie tai, kad jokių dokumentų nepildė, neįformino, dėl to už krovinį atsakingas nebuvo, pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kas yra krovinio savininkai ir siuntėjai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, visus muitininkų parodymus laikydamas nuosekliais, teisingais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, o jo parodymus vadindamas nenuosekliais, nepatvirtintais kitais įrodymais, buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas, anot K. G. , nenurodęs kokiu pagrindu, nuosprendyje perrašė tiek visų muitininkų, tiek jo, J. S. , S. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Apeliantas skunde ginčija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytą prekių vertę bei pirmosios instancijos teismo sprendimą prekes konfiskuoti. Nuteistasis nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog išimtos prekės negali būti įkainotos, nes tam nėra metodikos, galimybių bei įkainių. Be to, muitinės kainų skyriaus vadovė tyrėjams atsakė raštu, kad byloje būtina skirti ekspertizę, to, anot apelianto, pirmosios instancijos teisme prašė ir jis bei jo gynėjas, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, o nuosprendį motyvavo nepagrįstais, neturinčios teisės vertinti ir teikti teismui išvadas, A. L. paaiškinimais. Į teismo posėdį nebuvo iškviesta muitinės darbuotoja, išdavusi kainų nustatymo pažymą. Šios aplinkybės, anot K. G. , leidžia daryti išvadą, kad prekių vertė byloje liko nenustatyta ir neišaiškinta. Nuteistojo nuomone, vaistai galėjo netekti savo vertės vien dėl to, kad gabenant juos iš Vilniaus į Pagėgius buvo nesilaikyta temperatūrinio rėžimo. Nuteistasis teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kas ir kokius vaistus perėmė saugojimui, kur tie vaistai buvo saugomi, kur vaistai buvo bylą perduodant teismui, kas, kada ir kokiu teisiniu pagrindu vaistus turėjo sunaikinti.

Šalies argumentai

K. G. nurodo, jog byloje nenustatyta, kas pakrovė Vilniuje ar kitame mieste prekes, kurios buvo atvežtos į Pagėgius, kas tas prekes ir kokį šių prekių kiekį, kokiu transportu atvežė. Nuteistojo nuomone, buvo būtina nustatyti, kada, kas, kokį kiekį, į kokią transporto priemonę pakrovė Ceva prekių, kas jas atvežė į Pagėgius, kokie dokumentai buvo įforminti ir užpildyti, kokie dokumentai buvo pridėti, kaip lydintys šias Ceva prekes. Liudytojai S. I. ir A. L. paaiškino, kad už prekių dokumentų sutvarkymą ir tranzito įforminimą turėjo būti atsakinga UAB ,,Vingės terminalas“, tačiau teismas šios bendrovės atsakingų darbuotojų taip pat neapklausė.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepripažino ir kitų jo teisių pažeidimų bei nuosprendyje nurodė neteisingas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad jis buvo sulaikytas 2007 m. vasario 28 d., tyrėjas V. J. 2007 m. kovo 1 d. pavedė atlikti tyrimą D. V. , nors iš bylos duomenų matyti, kad T. Š. tyrimą paveda atlikti tik 2007 m. kovo 8 d. Šios aplinkybės, anot K. G. , leidžia daryti išvadą, kad iki 2007 m. kovo 8 d. tyrimo veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas byloje buvo vilkinamas, dėl to jis kreipėsi į teismą. Teismui nurodžius terminą, per kurį tyrimas turėjo būti užbaigtas, tyrėja ir prokurorė skubėjo bylą perduoti teismui, todėl jam nebuvo leista tinkamai susipažinti su byla, nebuvo leista padaryti bylos dokumentų kopijų su vertimu į rusų kalbą. Be to, K. G. pažymi, kad prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad jo kaltę grindžia vienuolikos liudytojų parodymais, tuo tarpu į teismą prašo kviesti tik penkis liudytojus. Į teismo posėdį iškvietus tik penkis prokurorės nurodytus liudytojus, tik šių penkių liudytojų parodymais teismas ir turėjo vadovautis.

Apeliantas pažymi, kad daugelį metų dirba su Lietuvos bendrovėmis ir firmomis, niekada nėra turėjęs jokių problemų su pasienio tarnybomis ar muitinės institucijomis. K. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad jis gabeno prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kad buvo įgaliotas savininkų, siuntėjų ir buvo atsakingas už prekių, kurių vertė viršija 250 MGL pateikimą muitinės kontrolei, bet šių prekių nepateikė ar kitaip išvengė muitinės kontrolės. Teismas, anot nuteistojo, taip pat nemotyvavo kaip nustatė, kad minėtus veiksmus jis atliko tiesiogine tyčia.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurių niekas neginčija – automobiliu ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos prekės – veterinariniai preparatai, vienkartinės apsauginės popierinės kaukės, apsauginiai kombinezonai, kurių pavadinimai ir kiekis nesutapo su dokumentuose – deklaracijoje ir sąskaitose faktūrose nurodytais pavadinimais ir kiekiais. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prekių vertės, dėl to, kad, būtent, jis gabeno prekes, taip pat nurodo, jog prekės dar nebuvo gabenamos per valstybės sieną, kad į muitinės kelio postą jis įvažiavo ne norėdamas kirsti valstybės sieną, o tik siekdamas išsiaiškinti, kaip jam apiforminti reikalingus dokumentus. Taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi kai kurie procesiniai pažeidimai, kurie K. G. nuomone, turėjo esminės reikšmės priimant jo atžvilgiu nuosprendį.

K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 28 d., apie 23 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą gabeno automobilio ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S. , krovininėje dalyje veterinarinius ir human medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines kaukes, apsauginius kombinezonus bendros 490184,20 Lt vertės, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų nepateikimas minėtai kontrolei suprantamas kaip daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jų nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Iš paties nuteistojo K. G. , liudytojų V. Z. , A. S. parodymų, byloje esančių dokumentų (t. 6, b. l. 66 – 86) matyti, kad muitinės Panemunės kelio poste detalus prekių tikrinimas neatliekamas, muitinės procedūros neforminamos, šios procedūros atliekamos muitinės terminale, ir tik po gabenamų prekių deklaracijų įforminimo muitinės terminale, vežėjas gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Panemunės kelio postą. Be deklaracijų pateikimo ir įforminimo muitinės terminale valstybės sieną per Panemunės kelio postą gali kirsti tik tie asmenys, kurie negabena deklaruotinų prekių.

K. G. , gabendamas prekes per valstybės sieną, privalėjo pirmiausiai atlikti muitinės procedūras muitinės terminale, tik po to važiuoti į Panemunės kelio postą. Nuteistasis K. G. aiškina, kad jis į Panemunės kelio postą įvažiavo ne siekdamas kirsti valstybės sieną, o tik norėdamas išsiaiškinti, kaip jam atlikti muitinės procedūras, kai turimi dokumentai neatitinka vežamų prekių pavadinimų ir kiekio. Toks K. G. aiškinimas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Iš paties nuteistojo, liudytojo A. J. parodymų, K. G. paso duomenų apie daug kartų kirstą valstybės sieną, matyti, kad K. G. yra patyręs prekių vežėjas, jis daug kartų yra gabenęs prekes per Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos valstybės sieną, todėl darytina išvada, kad jis gerai žino prekių deklaravimo ir gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Liudytojas V. Z. parodė, kad 2007 m. vasario 28 d., Panemunės kelio posto teritorijoje sustojus automobiliui, kuriuo atvyko K. G. , jis buvo pirmasis pareigūnas, kuris priėjo prie to automobilio, todėl K. G. turėjo visas galimybes jo, kaip pirmo sutikto pareigūno, paklausti apie prekių deklaravimo tvarką, tačiau K. G. , nieko neklausęs, nuėjo į administracines patalpas, kuriose dirbo posto pareigūnai. Liudytojas muitinės pareigūnas A. S. parodė, kad 2007 m. vasario 28 d. K. G. , atvykęs į muitinės Panemunės kelio postą, kur liudytojas tuo metu dirbo, prašė kuo greičiau įforminti jo išvykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neprašė jokių konsultacijų. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad K. G. , žinodamas, jog 2007 m. vasario 27 d. eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys neatitinka faktiškai vežamo krovinio pavadinimų ir kiekio, siekė šį krovinį (prekes) išvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, krovinio nedeklaruodamas, t. y. nepateikdamas muitinės kontrolei, tikėdamasis, kad muitinės ir pasienio kontrolės pareigūnai nepatikrins vežamo krovinio, K. G. įvažiavo į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto teritoriją, tikėdamasis valstybės sieną kirsti kaip asmuo, nevežantis deklaruotinų prekių.

Nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis nėra kontrabandos subjektas, nes ne jis gabeno prekes per valstybės sieną. Šis nuteistojo teiginys prieštarauja ne tik byloje surinktų įrodymų visetui, bet ir paties K. G. parodymams. K. G. neneigė, jog, būtent, jis, paprašytas verslo partnerio A. L. , organizavo veterinarinių preparatų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, būtent, jis – K. G. – surado J. S. , kuris savo automobiliu ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo pervežti krovinį bei P. S. , kuris turėjo padėti perkrauti krovinį, t. y. atsakingas už krovinį buvo ne A. L. , J. S. ar P. S. , o, būtent, jis – K. G. . Liudytojai V. Z. , A. S. , M. S. parodė, kad krovinio gabentojas buvo K. G. , jis turėjo krovinio dokumentus, jis tarėsi dėl pervažiavimo per valstybės sieną, jis, kaip krovinio gabentojas, dalyvavo tikrinant vežtas prekes. Prekių tikrinimo akte, 2007 m. vasario 28 d. iškrovus, išpakavus ir suskaičiavus vežtas prekes, kaip atstovas, pasirašė K. G. (t. 1, b. l. 4). Nors automobilį ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežusį nedeklaruotas prekes, vairavo J. S. , tačiau iš paties J. S. parodymų, kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad jo funkcija buvo tik vairuoti automobilį, o visą prekių gabenimą per valstybės sieną organizavo K. G. . J. S. nežinojo ar reikia deklaruoti prekes, ar ne, be to, J. S. nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nėra šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas, nes J. S. žinojimas ar nežinojimas apie K. G. nusikalstamus ketinimus nepašalina K. G. baudžiamosios atsakomybės. Dėl tų pačių priežasčių apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyku negali būti ir automobilio ,,Iveco 45 – 10 V Turbo Daily“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekonfiskavimo ir grąžinimo J. S. klausimas.

K. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo detaliai ištirta ir nustatyta, kas Vilniuje ar kitame mieste pakrovė prekes, kurios buvo atgabentos į Pagėgius, kodėl į deklaraciją buvo įrašytas ne tas automobilis, kodėl nebuvo teisingai sutvarkyti tranzito dokumentai. Šie nuteistojo K. G. teiginiai yra iš dalies teisingi, nes pilnas ir visapusiškas aplinkybių išsiaiškinimas galėtų leisti spręsti klausimą dėl bendrininkavimo darant kontrabandą, tačiau ir šių aplinkybių aiškinimasis nėra apeliacinio proceso dalykas, nes, bet kuriuo atveju, K. G. buvo kontrabandos vykdytoju, galimų jo bendrininkų nenustatymas nepašalina paties nusikaltimo vykdytojo – K. G. – atsakomybės ir nesunkina jo padėties. Neturi įtakos K. G. baudžiamajai atsakomybei ir jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jam, nekirtus valstybės sienos, į jo pasą buvo įdėtas spaudas apie valstybės sienos kirtimą, nes kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali ir baudžiamoji atsakomybė atsiranda nuo prekių nepateikimo muitinės kontrolei momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas kirto valstybės sieną, ar ne. Sprendžiant K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taip pat neturi reikšmės, ar jo gabentos per valstybės sieną prekės buvo tranzitinės, ar ne, ar reikėjo už jas mokėti mokestį Lietuvos Respublikoje, kadangi, kaip jau minėta, kontrabandos sudėtis yra formali, K. G. , gabendamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL, per valstybės sieną, privalėjo jas deklaruoti, to nepadarius, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. K. G. suvokė, kad ketina gabenti per valstybės sieną nedeklaruotas prekes ir to norėjo, t. y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisingai buvo nustatyta gabentų prekių vertė, nebuvo paskirta prekių ekspertizė. Nustatant prekių muitinę vertę, nėra būtina skirti prekių ekspertizę, prekių vertė gali būti nustatoma ir kitais būdais. Šiuo atveju buvo taikomas sandorio vertės metodas, prekių vertė buvo nustatyta pagal pirminius dokumentus, t. y. pagal rastas sąskaitas (t. 1, b. l. 127 – 128). Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus.

K. G. apeliaciniame skunde teigia, jog muitinės pareigūnai, jį sulaikę ir tikrinę prekes, neužtikrino vertėjo ir advokato dalyvavimo, nuteistojo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, atliktas nekvalifikuotai, vilkintas, jam nebuvo leista susipažinti su bylos dokumentais. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bylos procesas buvo verčiamas į K. G. suprantamą rusų kalbą, jam buvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti dokumentų kopijas, buvo apklausti tiek kaltinamajame akte nurodyti, tiek proceso dalyvių prašymu iškviesti liudytojai. Teisme ištaisius kai kurias ikiteisminio tyrimo klaidas, laikytina, kad K. G. apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai esmingai nesuvaržė nuteistojo teisių ir nesutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Nepagrįsti ir nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Įrodymų vertinimas yra teismo diskrecinė teisė ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo nuteistasis, nerodo teismo šališkumo. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo K. G. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį.

Bausmė K. G. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. K. G. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Aloyzas KruopysElena Vainienė