- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- I-2893-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00883-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-01-20 sprendimą “Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo” Nr. 1D-661(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3323,62 EUR.
Skunde nurodė, kad LR Seimui 2009-12-09 priėmus LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jam buvo sumažintas paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis. Nurodė ir tai, kad remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pareigūnų ir karių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013-12-31. Mano, kad visą pensiją jis turėjo gauti nuo 2012-01-01, kaip ir kiti valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai. Nemokant visos paskirtos pensijos buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtai sumažintos pensijos jis patyrė turtinę žalą (Civilinio kodekso 6.249 str.), kuri privalo būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 25) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią ginčijamu laikotarpiu ribojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodoma suma neatitinka Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateiktos pažymos apie pensijos dydį.
Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, tik šio straipsnio taikymo pratęsimo konstitucingumas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012-iems ir 2013-iems metams nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Tokiu būdu nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 gruodžio 31 d., galėtų būti išmokama tik jei Konstitucinis Teismas pripažintų Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl 2012-2013 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjui.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta nuo 2000-01-18 (b. l. 20). VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu, 2012-2013 metais pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede pateiktas formules(b. l.24).
Pareiškėjas 2014-12-23 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM su prašymu išmokėti jam pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, o netenkinus šio prašymo, pateikti informaciją apie paskirtos pensijos ir jos nepriemokos dydžius (b. l. 21-22). VRM 2015-01-20 sprendimu Nr. 1D-661(11) informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo nebus nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu(b. l. 23).
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Taip pat Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Dėl to šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Konstituciniam teismui 2015-05-14 nutarime konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2012-2013 metais mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2015-01-20 sprendimą Nr. 1D-661(11), kuriuo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu atsisakyta nagrinėti jo 2014-12-23 skundą dėl pensijos nepriemokos už 2012-2013 metus grąžinimo.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
VRM ginčijamą sprendimą grindė aplinkybėmis, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1524/2013 atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, išmokėjimo. Pareiškėjas naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčyti šį sprendimą nenurodė.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1252-4379/2013 pagal A. L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. A. L. skundu teismo prašė panaikinti 2012 m. spalio 16 d. VRM sprendimą Nr. 1D-6883(11), solidariai priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį 52 375,53 Lt, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Teismas pažymi, kad šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl valstybinės pensijos nepriemokos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatų taikymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-25 sprendimu pareiškėjui priteisė 38 591,13 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo 2013-02-25 sprendimas įsiteisėjo 2013-06-20, po to, kai administracinė byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo LR VRM apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-20 administracinėje byla Nr. A552-1524/2013).
Iš 2014-12-23 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas į VRM dėl pensijos nepriemokos už 2012-2013 m. laikotarpį kreipėsi tuo pagrindu, kad, jo manymu, valstybinių pensijų mažinimo pratęsimas 2012-2013 metams, remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, buvo neteisėtas.
Remiantis administracinės bylos Nr. I-1252-4379/2013 medžiaga nustatyta, kad 2012-10-05pareiškėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu įpareigoti Sveikatos priežiūros tarnybą prie VRM išmokėti jam 2010 m. – 2011 m. ir 2012 m. neteisėtai sumažintos pensijos dalį. VRM 2012-10-16 raštu atsakė, kad pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindu ir atsisakė kompensuoti neišmokėtos pensijos dydį.
Teismo vertinimu, 2014-12-23 skunde dėl 2012-2013 metais sumažintos pensijos grąžinimo pareiškėjas nurodė kitą teisinį pagrindą, nei 2012-10-06 prašyme. Todėl VRM 2015-01-20 sprendime Nr. 1D-661(11) nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-12-23 skundą, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pagrindinis skundo reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką už 2012-2013 metus, o teismas šioje byloje konstatavo, jog pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas 2012-2013 metais buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą nėra, ginčijamo VRM sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas viešojo administravimo subjektą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2014-12-23 skundą pareiškėjo teisių realiai neapgintų. Todėl VRM 2015-01-20 sprendimas Nr. 1D-661(11) paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.