- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2YT-6677-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00156-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, S. M.
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
suinteresuotam asmeniui L. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ilonai Petkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. M., L. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties S. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Santuokoje M. S. ir S. S. gimė vaikai: L. M. ir S. M.. Pareiškėjos sutuoktinis S. S. testamentų sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties liko įstatyminės įpėdinės – pareiškėja ir palikėjo dukros. Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių po palikėjo mirties nėra. Po S. S. mirties įstatyminiai įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nebuvo jokio įregistruoto paveldimo turto. Vėliau pareiškėja sužinojo, kad po S. S. mirties, 2004 m. kovo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu jam atkurta nuosavybės teisė į 0,46 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 1,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja nuolat rūpinosi likusiais jo asmeniniais daiktais, sutvarkė jo fotonuotraukų albumą, saugo religinę pamaldų knygelę, portretą ir visus kitus jo namų apyvokos daiktus, tokiu būdu pradėjo valdyti visą likusį vyro turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teises (b. l. 2–3).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. M. ir L. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti nustatant prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 32–33).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikėjui S. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,38 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturčiais ir už 0,11 ha žemės ploto valstybės kompensacija išmokant grynais pinigais. Daiktinės teisės į atkurtus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Suinteresuotam asmeniui nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su S. S. palikimo priėmimu. Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po S. S. mirties. Taip pat nurodė, jog tarnyba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (b. l. 35–37).
Šalies argumentai
Pareiškėja M. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad sudarę santuoką pareiškėja ir jos sutuoktinis S. S. gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki mirties ir gyveno palikėjas. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai buvo įgiję tam tikrą kilnojamąjį turtą – baldus, kitus buities reikmenis, namų apyvokos daiktus. Palikėjui priklausė nuotraukos, ikona, statulėlė. Visus šiuos bei kitus palikėjo asmeninius daiktus pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties sutvarkė, jais rūpinosi, prižiūrėjo, iki šiol yra išsaugojusi sutuoktiniui priklausiusią ikoną ir statulėlę, fotonuotraukas. Su šiais daiktais pareiškėja elgėsi kaip šio turto savininkė. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikėjas neturėjo registruotino turto.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. M. prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad tėvams gyvenant santuokoje jie jokio registruotino turto neįgijo, tačiau turėjo baldus, namų apyvokos reikmenis, kuriais mirus tėvui S. S. rūpinosi pareiškėja. Pareiškėja liko gyventi sutuoktinių bute ir naudojosi visu ten buvusiu sutuoktinių santuokos metu įgytu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Tėvui nuosavybės teise priklausė ikona, nuotraukos, kurias iki šiol yra išsaugojusi pareiškėja. Mirus S. S. dukros į jo palikimą nepretendavo, nes visu turtu rūpinosi mama, t. y. pareiškėja.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ilona Petkevičienė palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, nurodė, kad neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei bus pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Liudytoja Z. K. teismo posėdžio metu parodė, kad miręs S. S. buvo jos sutuoktinio dėdė. Ji nuo 1966 metų pažinojo pareiškėją ir S. S., su jais bendravo, nes gyveno netoliese. Mirus S. S., visą turtą, kuris priklausė jam ir buvo įgytas santuokos metu, toliau prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėja M. S., kadangi po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi tame pačiame bute. Viso turto savininke mirus S. S. laikė pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 6–7). M. S. ir S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 6, 12). Pareiškėja ir jos sutuoktinis S. S. turėjo du vaikus – S. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 8–11). S. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 13). (Duomenys neskelbtini) mirus S. S., Kaišiadorių rajono 1-ajame ir 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 17–18).
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, S. S. priklauso šis nekilnojamasis turtas – 700/5000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 700/4600 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2400/16800 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–24). Daiktinės teisės į minėtą turtą palikėjo vardu neįregistruotos. Minėtas turtas įgytas jau po S. S. mirties, jam atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (b. l. 16).
Pareiškėja M. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos S. S. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad M. S. po sutuoktinio S. S. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi jam priklausiusiais asmeniniais daiktais, nuotraukomis, ikona, statulėle, namų apyvokos daiktais. Sutuoktiniui priklausiusį turtą pareiškėja prižiūrėjo, saugojo, juo rūpinosi. Pareiškėja šiuo turtu rūpinosi iš karto po sutuoktinio mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad S. S. ir M. S. dukra L. M., giminaitė liudytoja Z. K. tikrąja turto savininke po S. S. mirties laikė jo sutuoktinę M. S., kas patvirtina, kad M. S. aiškiai ir kitiems suprantamai išreiškė savo valią dėl turto, priklausiusio sutuoktiniui, valdymo kaip savo.
Mirusiojo S. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys – S. S. dukros – sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja M. S. po sutuoktinio S. S. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. M. iš esmės patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad po tėvo mirties viso turto savininke laikė savo motiną. Byloje nėra duomenų, kad po S. S. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojos parodymus, nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas – kad M. S. po S. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,27 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos M. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybei iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,27 Eur (dvylikos eurų 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.