Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-04-24 · Byla Nr. TS-7-791/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-24
Bylos Nr.
TS-7-791/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02667-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
E. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-7-791/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02667-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 357-5 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui.

E. L. bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 357-5 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas 4 kartus. Už paskutinius įvykdytus nusikaltimus kaltę pripažįsta tik iš dalies. Paskutiniai nusikaltimai yra sunkesni palyginti su ankstesniais ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, nuteistasis stengiasi spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu buvo nedirbantis, oficiali darbinė patirtis labai menka, vos trys mėnesiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pateikė prašymą mokytis 10 klasėje, tačiau priimtas nebuvo. Jis turi finansinių įsiskolinimų. Atsižvelgiant į nuteistojo nestabilią darbinę patirtį, manytina, jog finansinio stabilumo turėjo šiek tiek trūkti dėl ne visuomet turimo nuolatinio pajamų šaltinio. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę pastebima, kad impulsų kontrolė silpna, emocijos labilios, tolerancija stresui ir frustracijai žema, stebima disforinė nuotaika. Nuteistojo elgesyje stebimas impulsyvumas, būdingi spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Nuteistojo savitvardos gebėjimai išugdyti silpnai. Nuteistasis stengiasi formuluoti ateities tikslus, tačiau jų įgyvendinimui stinga konkretumo. Kriminalinį elgesį nuteistasis palaiko iš dalies. Nuostatos į visuomenę ambivalentiškos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, į ankstesnio lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Komisija nusprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. L. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris neatitinka jam skirtos bausmės ir neturėtų būti jam taikomas. Taip pat nesutinka su Komisijos išvada, vertinant jo emocinį elgesį, nes nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka jo charakterio būdo, elgesio savybių ir bruožų, be to niekas netyrė, nevertino ir nefiksavo tokių jo emocinių ir elgesio savybių. Yra baigęs ,,Pykčio ir agresijos valdymo“, ,,Socialinių įgūdžių ugdymo“ programas. Taip pat nesutinka su Komisijos vertinimu, jog nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nekinta, nes jam atvykus į pataisos namus, buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 109 balai, o vėlesnių vertinimų metu – vidutinė rizika - 93 ir 79 balai, todėl kiekvieno vertinimo metu rizika mažėjo ir per visą laikotarpį sumažėjo nuo aukštos – 109 balai iki vidutinės – 79 balai. Sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki žemos neturi galimybės, nes jam nustatyta 40 statinių rizikos balų, kurie nekinta ir nėra galimybės juos sumažinti. Yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atsižvelgė ir įvykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijas, 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir daromą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Darbinė patirtis yra menka, nes ilgą laiką – apie 15 metų - dirbo Norvegijoje, tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, netrūko nei noro, nei sugebėjimo dirbti, visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą, dengia įsiskolinimą vaiko išlaikymui, pajamų šiuo metu neturi, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, lanko anoniminių alkoholikų ir narkomanų grupę, taip pat lanko ,,Veikliųjų žmonių bendrijos“ būrelį apie Biblijos ir Dievo žodžio mokymą, lanko koplytėlę, dalyvauja mišiose. Turi neįgalų sūnų, ketina išėjęs į laisvę su juo bendrauti, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbdavio sutikimą dėl įdarbinimo, palaiko tvirtus ryšius su šeimos nariais. Didžiąją gyvenimo dalį nedarė nusikaltimų ir laikėsi įstatymų, nes jo mąstymas, įsitikinimai, vertybės ir tikslai nėra susiję su nusikaltimų darymu, todėl nėra pagrindo manyti, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietų darys naujus nusikaltimus. Yra atlikęs didžiąją dalį jam skirtos bausmės, todėl tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė šešiems iš septynių Komisijos narių balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 45-46 lapai ir II dalies 51-52 lapai).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. L. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarimo aprašomojoje dalyje taip pat pažymėta, jog nuteistasis atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. E. L. skunde teismui nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris neatitinka jam skirtos bausmės ir neturėtų būti jam taikomas. Faktas, jog Komisija skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje per klaidą nurodė, jog sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ji priėmė, vadovaudamasi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nedaro šio sprendimo negaliojančiu, nes iš nutarimo turinio akivaizdu, kad lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., nuteistajam atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės.

Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis E. L. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi su prašymu įdarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbo trūkumo nebuvo įdarbintas, pradėjo spręsti finansinius įsipareigojimus, kreipėsi į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, dalyvauja nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose ir smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, yra vieną kartą paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog paskutiniojo vertinimo, vykusio 2022 m. gruodžio 15 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tik vieną kartą paskatintas, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad prieš tai buvusių 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. kovo 14 d. vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7.1 punktas). Nuteistasis skunde nurodė, jog jam atvykus į pataisos namus, buvo nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 109 balai, o vėlesnių vertinimų metu – vidutinė rizika - 93 ir 79 balai, todėl kiekvieno vertinimo metu rizika mažėjo ir per visą laikotarpį sumažėjo nuo aukštos – 109 balai iki vidutinės – 79 balai. Iš teismui pateiktos STI matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nevertinama balais (STI 7.1 punktas), todėl šie nuteistojo teiginiai dėl nuteistojo nurodytų nusikalstamo elgesio rizikos balų yra niekuo nepagrįsti. Nei Komisija, nei teismas neneigia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui. Tuo labiau, kad net jei ir tikėti nuteistojo nurodymu, kad paskutiniojo vertinimo metu jam nustatyta vidutinė 79 balų nusikalstamo elgesio rizika, tai ji vis tiek yra ženkliai artimesnė aukštai nusikalstamo elgesio rizikai nei žemai.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka du dinaminiai veiksniai: smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ir problemų sprendimo įgūdžiai, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenamosios vietos turėjimu ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant smurtinius tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimo aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

STI 4.9 punkte nurodyta, jog nuteistojo mąstymas abstraktus, elgesyje stebimas impulsyvumas, būdingi spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. E. L. nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš žmoną, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors priklausomybės problemą pripažįsta ir stengiasi spręsti, tačiau tik epizodiškai. Nusikalstamas elgesys stipriai koreliuoja su alkoholio vartojimu. Savitvardos gebėjimai išugdyti silpnai. Stengiasi formuluoti ateities tikslus (sukurti šeimą, dirbti), tačiau jų įgyvendinimui stinga konkretumo. Nuteistasis taip pat iš dalies palaiko kriminalinį elgesį (STI 4.10 punktas). Su vienuolikmečiu sūnumi nuteistojo ryšiai silpni, bendrauja fragmentiškai. Impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema (STI 4.8 punktas).

Nusikaltimus, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Smurtinis elgesys, esant alkoholio poveikyje fiksuotas paskutiniame nuosprendyje. Alkoholio problemą pripažįsta ir ją nuteistasis kažkiek sprendė būdamas laisvėje, lankė anoniminių alkoholikų grupę, šiuo metu vėl ją lanko. Taigi, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Alkoholio vartojimas ir su tuo susijęs smurtinis elgesys, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

Nuteistasis vertinimo metu pateikė 2022 m. gruodžio 4 d. pareiškimą, kad jo brolis N. L. savo ūkyje sutinka įdarbinti E. L., paleidus jį iš pataisos įstaigos. Vertinant tą aplinkybę, jog nuteistasis turi tik pagrindinį išsilavinimą, būdamas laisvėje nuosprendžio paskelbimo metu buvo nedirbantis, pagal VSDF duomenų registrą oficiali darbinė patirtis labai menka, vos 3 mėnesiai, dirbęs dviejose darbovietėse, duomenų apie jo darbą užsienyje teismas neturi, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo 2 metams 1 mėnesiui bausmę už smurtines ir seksualinio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį, kaltę dėl šių nusikaltimų jis pripažino tik iš dalies (STI 4.1 punktas). Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis dar iki šios bausmės atlikimo buvo teistas keturis kartus, pirmą kartą teistas būdamas 17 metų amžiaus, taip pat yra duomenų apie teistumą užsienio valstybėje – Norvegijoje. Nusikaltimai kaskart sunkėja. Todėl vien šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas ir tai, kad jie padaryti apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Skunde nuteistasis nurodė, jog jis visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą, tačiau iš STI 4.4. punkto matyti, jog Alytaus kalėjimo turimais duomenimis jis turi 1 545,40 Eur įsiskolinimą už sūnaus G. L. išlaikymą, iš kurio yra padengęs 97,73 Eur, o likę išmokėti – 1 450,67 Eur, taigi nuteistojo teiginiai apie šeimos, o taip pat ir nepilnamečio neįgalaus sūnaus, išlaikymą akivaizdžiai prasilenkia su tikrove, nes akivaizdu, kad nuteistasis ne tik kad savanoriškai neišlaikė sūnaus, bet net ir taikant priverstinį išlaikymo sūnui išieškojimo būdą yra sumokėjęs tik itin simbolinę sumą sūnaus išlaikymui. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis nori bendrauti su neįgaliu sūnumi, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, laisvėje nuteistasis laisvalaikį leisdavo vartodamas alkoholį, nedirbo, sūnaus neišlaikė, todėl šis nuteistojo skundo teiginys nepagrįstas jokiais konkrečiais veiksmais ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo E. L. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. L., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo E. L. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis E. L. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 357-5 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. L. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo E. L. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.