Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų S. L. ir A. L. bei trečiojo asmens R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 779 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. L. ir S. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. S. ir R. V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių panaudos sutarties vykdymą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4 774,22 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ji administruoja gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. spalio mėnesio ieškovės administruojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena, komunalinėmis paslaugomis naudojasi, tačiau tik iš dalies apmoka, atsakovai A. L. ir S. L.. Išrašai iš AB Swedbank patvirtina, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas moka atsakovas A. L.. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2016 m. gegužės 26 d. raštu patvirtino, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio už bute sunaudotą šaltą vandenį moka atsakovas A. L.. Ieškovė teigia, kad atsakovai nuolat gyveno bute ginčo laikotarpiu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų A. L. ir S. L. ieškovei 779 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 4774,22 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų 146,72 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. 2016 m. lapkričio 22 d. teisme gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovai nurodė, jog su priimtu sprendimu už akių nesutinka, nes jis priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, ieškovės pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad ne dėl atsakovų kaltės, laiku į bylą nebuvo pateiktas atsiliepimas. Nurodė, kad neegzistuoja jokia atsakovų prievolė ieškovui: šalys niekuomet nebuvo sudariusios nei sutarčių, nei egzistuoja kiti juridiniai faktai, kuriems esant atsakovų ir ieškovės santykį galima būtų kvalifikuoti kaip prievolę. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atsakovams nepriklausė, nepriklauso iki šiol. Šio buto savininkai yra R. S. ir V. S.. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovė sąskaitas už butui suteiktas paslaugas išrašo ir siunčia būtent šiems asmenims, t.y. turto savininkams. Prašė peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių, atmesti ieškovo ieškinį atsakovams kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. priėmė nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuria tenkino atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių.Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė 779 – osios daugiabučio namo savininkų bendrija prašė netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog atsakovai nuo 2013 m. spalio mėnesio gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau tik iš dalies jas apmoka. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. kovo 30 d. butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė K. P.. 2015 m. kovo 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, butas grąžintas R.V. S. ir R. S. nuosavybėn. Tačiau nuo to laiko, kai atsakovai apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nė vienas iš buto savininkų jokių mokesčių už butą nemoka. Pažymėjo, kad už butą nebuvo mokama ir iki 2013 m. spalio mėnesio, todėl susidarę įsiskolinimai buvo priteisti iš R. V. S. ir R. S.. Aplinkybę, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio už bute sunaudotą šaltą vandenį mokėjo atsakovas A. L., patvirtina AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2016-05-26 raštas. Ieškovės teigimu, butui priklausančioje parkingo vietoje nuolat parkuojamas atsakovo A. L. vardu registruotas automobilis VW Touran, v/n (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini) – atsakovės S. L. vardu registruotas automobilis Toyota Land Cruiser 200, v/n (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovai nuolat gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovai neginčija. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. butas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau bute iki šiol gyvena ir juo naudojasi, o už komunalines paslaugas ir toliau nemoka atsakovai, o įsiskolinimas kiekvieną mėnesį didėja.Tretieji asmenys R. S. ir Ramunė V. S. atsiliepimų į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų A. L. ir S. L. ieškovei 779 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 4774,22 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 22 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4774,22 Eur sumą nuo 2016 m.birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. ir S. L. 167,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nusprendė, kad iš pateiktų sąskaitų apie suteiktas komunalines paslaugas matyti, kad prašomą priteisti komunalinių mokesčių sumą sudaro mokesčiai už elektrą, šildymą, vandens pašildymą, eksploatacines ir kaupiamąsias išlaidas, abonentinis mokestis ir kiti mokesčiai. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, kaip buto savininkai, yra ginčo namo bendro naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis) ir jiems kyla pareiga apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tuo pačiu CK 6.636 straipsnio nuostatos numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu panaudos sutartis nenumato kita.Teismas pažymėjo, kad iš panaudos sutarties turinio matyti, kad atsakovai įsipareigojo mokėti už visas komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, todėl nėra pagrindo atleisti juos nuo prievolės mokėti ir kaupiamus mokesčius (CK 6.193 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia, jog ginčo laikotarpiu būtent atsakovai naudojosi ginčo butu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. atsakovų ir trečiųjų asmenų sudarytos rašytinės panaudos sutarties atsakovas A. L. mokėjo ieškovei mokesčius. Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre ir apie jos sudarymą nebuvo žinoma ieškovei. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad tretieji asmenys ir anksčiau buvo leidę gyventi atsakovams ginčo bute. Panaudos sutartyje (sutarties 3.2 punktas) aptarta panaudos gavėjų (atsakovų) prievolė mokėti už visas komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Atsakovas A. L. ir toliau (po panaudos sutarties sudarymo) periodiškai mokėjo už suteiktas paslaugas, nors ne visa apimtimi, kas taip pat patvirtina iš esmės nepasikeitusių santykių su trečiaisiais asmenimis egzistavimo, taip pat įsipareigojimų prieš ieškovę vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad šios sumos buvo mokamos ieškovei kitais pagrindais, t.y. nesusijusiais su atsakovų naudojimusi ginčo butu. Taip pat atsakovai ir tretieji asmenys neginčijo aplinkybės, jog šalia ginčo buto buvo laikomos jų naudojamos transporto priemonės. Ieškovė, sužinojusi apie atsakovų sutartinius įsipareigojimus mokėti už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, turėjo teisę reikalauti tokių prievolių vykdymo iš būtent šių asmenų (CK 1.5, 4.82, 6.636 straipsniai).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovai A. L. ir S. L. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:

ieškovė privalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Nesant aiškiai ir konkrečiai nurodyto laikotarpio, už kurį priteista skola, atsakovai neturėjo realių galimybių tinkamai ginti savo teisių ir interesų. Šią aplinkybę teismas turėjo ir privalėjo nustatyti pirmiausia. Nenustačius, už kokį laikotarpį prašoma priteisti skolą, akivaizdu, kad nebuvo sukurtos prielaidos teisėtam, teisingam teismo sprendimui;aplinkybė, jog atsakovai gyveno tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame bute, nesudaro pagrindo iš atsakovų reikalauti mokesčių už neapibrėžtą laikotarpį už paslaugas, kurias teikė ieškovė. Tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovai yra atsakingi už skolas, susidariusias už trečiųjų asmenų butui suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis, už butui teiktas komunalines paslaugas mokėjo ir kiti asmenys, kurie jiems priklausančias transporto priemones laikė (parkavo Mindaugo g.), tačiau tokiems asmenims ieškovė pretenzijų nepateikė;ieškovė nuslėpė faktą, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-26824-235/2015 iš trečiųjų asmenų R. S. ir R.V. S. buvo priteista ieškovės 779-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 3527,51 EUR. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat 2016 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2691-934/2016 iš trečiųjų asmenų R. S. ir R. V. S. vėlgi buvo priteista Ieškovo 779-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 1691,42 EUR. Ir antrasis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovams informavus teismą apie šias aplinkybes, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad priteistos sumos yra neišieškotos arba išieškotos, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu žodžiu nurodė, kad asmenys, iš kurių skolos priteistos, neturi lėšų, turi daug kitų finansinių įsipareigojimų, todėl atsakovai, kaip besinaudojantys butu, turi apmokėti skolas už trečiuosius asmenis. Šiuo metu egzistuoja situacija, kuomet iš trečiųjų asmenų ieškovės naudai yra priteista skola, sprendimai įsiteisėję ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pakartotinai priteisia skolą ir iš atsakovų. Skolos už tą patį objektą priteisimas iš trečiųjų asmenų reiškia ne ką kitą, o aplinkybę, kad nebėra pagrindo tos pačios skolos už tą patį laikotarpį priteisti iš atsakovų;2015 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo A. L. ir trečiųjų asmenų sudaryta panaudos sutartis savaime nesukuria atsakovų prievolės ieškovei. Šiuo konkrečiu atveju panaudos davėjai – tretieji asmenys R. S. ir R. V. S., o panaudos gavėjas – tik Atsakovas A. L.. Kartu pastebėtina, kad A. L. ir S. L. yra sudarę vedybų sutartį, pagal kurią yra susitarę dėl atskiro turto režimo, be to, S. L. nėra ir nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos nei (duomenys neskelbtini) name, nei turi prievolių tretiesiems asmenims ar ieškovei.įstatyme įtvirtinta panaudos gavėjų pareiga mokėti turto išlaikymo mokesčius negali būti aiškinama plečiamai tokiu būdu, jog visas su turto išlaikymu susijusias išlaidas privalėtų padengti panaudos gavėjai. Niekiniu laikytinas teismo argumentas, kad atsakovai turėjo pareigą kaupti lėšas daugiabučio namo išlaikymui, kadangi CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtent butų ir kitų patalpų savininkų prievolė proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Trečiasis asmuo R. S. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus: atsakovas A. L., su kuriuo buvo sudaryta panaudos sutartis, neturėjo pareigos mokėti komunalinių mokesčių. Trečiąjį asmenį R. S. ir atsakovą A. L. siejo paskoliniai santykiai, todėl trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti nurodytus komunalinius mokesčius;savo pareigą sumokėti skolą ieškovei pripažįsta, moką ją dalimis, vykdo savo įsipareigojimus.Ieškovė 779-osios daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašo atsakovų bei trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:

atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, kad jie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, taip pat nekėlė įsiskolinimo pagrįstumo klausimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti jam perduotą daiktą, todėl pagrįstai konstatuota, jog ginčo laikotarpiu atsakovai naudojosi butu ir turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą ieškovei;ieškovei priteista suma iš trečiųjų asmenų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. bei 2016 m. balandžio 4 d. sprendimais už akių nėra išieškota, tretieji asmenys neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas. Atsakovai, kaip faktiniai ieškovės suteiktų paslaugų gavėjai, yra atsakingi solidariai su trečiaisiais asmenimis;atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybėmis, jog panaudos sutartį sudarė tik A. L., taip pat nepateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyto papildomo susitarimo, kuriame numatyta, jog trečiasis asmuo R. S. įsipareigoja mokėti ieškovei buto komunalinius mokesčius. Šie nauji įrodymai turėtų būti neprijungtini prie bylos, o nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovė administruoja gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 78-85). Taip pat byloje nustatyta, kad tarp atsakovo A. L. (panaudos gavėjas) ir trečiųjų asmenų R. S. ir R. V. S. 2015 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta Panaudos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos kartu su mašinos parkavimo vieta. Iš ieškovės 2015-12-03 pretenzijos matyti, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas yra mokama tik iš dalies (t. 1, b.l. 10).Nagrinėjamoje byloje AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2016-05-26 raštas, įrodo, jog nuo 2013 m. spalio mėnesio už bute sunaudotą šaltą vandenį mokėjo atsakovas A. L. (t. 1, b. l. 8), t. y. atsakovas atsiskaitė už suteiktą paslaugą anksčiau nei sudaryta panaudos sutartis. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad skola už suteiktas paslaugas yra susidariusi nuo 2013-09-30 iki 2016-04-30 (t. 1, b. l. 13-76). Taigi skolos faktas yra nustatytas (CK 6.249 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-494/2012). Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 4 774,22 Eur sumą, kurią sudaro visų trijų rūšių išlaidos (t. 1, b. l. 2-3,13-75), atskirai neišskirdama išlaidų pagal aukščiau nurodytas išlaidų grupes. Tuo tarpu tik asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, yra nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2691-934/2016 iš šioje byloje esančių trečiaisiais asmenimis R. S. ir Ramunės V. S. buvo priteistas 1 691,42 Eur dydžio įsiskolinimas ieškovo bendrijos „779-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija“ naudai už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2015-04-31 iki 2015-09-30. Taip pat ieškovo bendrijos „779-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija“ naudai iš R. S. ir R.V. S. buvo priteista 3 427,51 Eur skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas nuo 2014-06-01 iki 2015-03-31 eksploatacines, administravimo ir komunalines paslaugas.Taigi ieškovė jau yra realizavusi savo teisę pareikšti reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų priteisimo. Įstatymas nenumato, kad nesant sudarytų sutarčių su tiekėjais ir administratoriumi, galėtų būti priteisiamos minėtos išlaidos ir iš butų savininkų, ir jų naudotojų už tą patį laikotarpį. Esant išspręstam ginčui dėl apmokėjimo už paslaugas, nebuvo teisinio pagrindo dar kartą tas pačias išlaidas priteisti iš atsakovų, nepaisant aplinkybės, jo tretieji asmenys R. S. ir R. V. S. nėra įvykdę teismų sprendimų. Teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi CK 6.636 straipsniu, numatančiu, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisėjų kolegija nurodo, kad nei CK 6.636 straipsnis, nei CK 4.82 – 4.84 straipsniai nesuteikia teisės priteisti bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas tiek iš savininko, tiek panaudos gavėjo. Tik tuo atveju, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, net ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013 faktinės aplinkybės atskleidžia, kad ginčas dėl apmokėjimo už tiektą šilumą ir karštą vandenį iš esmės yra galimas tarp asmenų, kurie laiko save teisėtais buto savininkais. Taigi tik tuo atveju, jei pagal galiojančius teisės aktus byloje būtų nustatytos aplinkybės, jog atsakovai, kaip panaudos gavėjai, galėtų būti bendraskoliai, jiems kitų teisinė atsakomybė. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą ir priežiūrą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis, CK 4.82 – 4.84 straipsniai). Šie pažeidimai paveikė nepagrįstą išvadą, jog panaudos gavėjai turi atsakyti už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą ir priežiūrą, kai šios išlaidos jau buvo priteistos iš buto savininkų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Šiuo sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, atsakovų argumentai dėl povedybinės sutarties bei trečiojo asmens R. S. apeliacinio skundo argumentai dėl sudaryto papildomo susitartino prie panaudos sutarties, kuriuo įrodinėjamas skolos atsakovams pagal vekselį mokėjimas, nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantams iš ieškovės priteistinas už apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis (t.2, b.l.29 (atsakovas A. L. sumokėjo 107,42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), o R. S. – 30 Eur (t.2, b.l.41); apeliantai nepateikė įrodymų dėl teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija,

nutarė:

atsakovų S. L. ir A. L. bei trečiojo asmens R. S. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 779-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 125616022) 107,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. S. (asmens kodas. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 779-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 125616022) 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.