Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo gyvenamosios vietos neturi, gyvena name žmogaus, pas kurį dirba, t. y. R. P. name. Prieš vairuodamas tą dieną buvo išgėręs pusantro butelio vyno. Gėrė vyną nuo penktos valandos ryto. Kartu gėrė atėjęs draugas, bet šis gėrė nedaug, nes jam reikėjo į darbą. Tuomet važiavo į parduotuvę, nes jo kaimynė J. paprašė nupirkti „šnapso“. Galėjo nueiti degtinės ir pėsčiomis, bet jam skaudėjo koją, todėl važiavo su mašina. J. nupirko 0,7 l degtinės ir sau „Ąžuoliuko“. Viską nupirkęs važiavo pas J. Kaimynei užnešė nupirktą butelį degtinės, nes jai su kojomis blogai. Ir pats pas ją išgėrė porą taurelių. Kaimynė jam sumokėjo už alkoholį. Išvažiuodamas atgal iš kaimynės, įvažiavo į kaimyno tvorą. Ten siauras keliukas. Pravažiavo šiukšlinė, buvo sustatyti konteineriai. Saugodamas juos, įvažiavo į tą tvorą. Tuomet sėdėjo prie mašinos ir laukė policijos. Namo nuėjęs nebuvo. Alkoholio nebevartojo. Sau nusipirktą vyną paėmė policija, jam grąžino, kai buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo. Mašina yra R., jis (V. K.) tiesiog žinojo, kur yra jos raktai. Mašiną vairavo jau būdamas neblaivus. R. P. apie tai nežinojo. Teisės vairuoti transporto priemones jis nebeturi. Teisės jam buvo atimtos gal prieš trejus metus. Neneigia, kad turi priklausomybę alkoholiui. Pavažiavo protas ir nepagalvojo, kad jo elgesys gali būti pavojingas. Namuose gėrė tik vyną, jei J. nebūtų paskambinusi, jis nebūtų niekur važiavęs. Gauna 240 Eur pašalpą, kuri yra jo pragyvenimo šaltinis. Dar pajamų gauna iš R. P., kai šiam padeda. Labai gailisi dėl savo poelgio, blogai jį vertina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje taip pat neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Yra be pastovios gyvenamosios vietos, bet jį galima rasti adresu (duomenys neskelbtini), ten padeda savo pažįstamui R. P. atlikti buities darbus ir jis leidžia jam ten pernakvoti. Deklaruotas yra (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu nesinaudoja, jo galiojantis tel. Nr. yra +(duomenys neskelbtini). Dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.00 val. jis buvo pas pažįstamą R. P., ūkiniame pastate, ten yra katilinė ir jis ją kūrena. Būdamas katilinėje vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo apie pusę butelio vyno. Po kurio laiko jam paskambino pažįstama J. ir paprašė jo, kad jis jai atneštų alkoholinių gėrimų. Kadangi anksčiau, labai seniai, kai dar turėjo vairuotojo pažymėjimą, pas pažįstamą R. jis dirbo (duomenys neskelbtini), tai žinojo, kur R. laiko raktelius nuo automobilių. Paėmė raktelį, įsėdo į automobilį „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R., ir nuvyko iki netoliese esančios parduotuvės nupirkti alkoholinių gėrimų. R. tuo metu namuose nebuvo ir jis nieko nežinojo. Po parduotuvės važiavo pas J., kuri jam paskambinusi paprašė, kad jai pristatytų alkoholinių gėrimų. Atvežęs J. alkoholinius gėrimus, norėjo vykti iki R. namų ir važiuodamas atbuline eiga kliudė šalia kelio pastatytą tvorą. Tuomet išėjo tvoros savininkas ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis sėdėjo automobilyje ir laukė, kol atvyks R. ir policijos pareigūnai. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl įvykio (b. l. 101-103).

2025 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo namo metalinę tvorą važiuodamas atbuline eiga įvažiavo krovininis automobilis „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K. Po eismo įvykio vyras nuvažiavo 50 metrų ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Patikrinus vairuotojo V. K. blaivumą pirmu tikrinimu nustatytas 3,13 promilės girtumas, antru tikrinimu nustatytas 3,57 promilės girtumas (b. l. 6).

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.40 val. buvo prie savo namų lauke ir išgirdo keistą garsą prie kaimynų iš (duomenys neskelbtini) namo pusės. Priėjusi pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) namo metalinę tvorą atbulomis įvažiavo krovininis automobilis „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės pamatė ant vairuotojo sėdynės sėdintį vyrą, kurį pažįsta, jo vardas V. ir jis dažnai lankosi parduotuvėje, kurioje ji dirba. Automobilyje V. buvo vienas ir jis po padaryto eismo įvykio nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) namo. Ar nuo jo sklido automobilyje alkoholio kvapas, pasakyti negali, nes jai priėjus jis iš karto nuvažiavo. Jis išlipęs iš automobilio nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, bandė pasislėpti, nuolatos išlįsdavo ir tikrino, ar jį kas nors mato. Arti jo nesiartino, buvo maždaug 30 metrų atstumu nuo jo. Vėliau V. pasakė, kad namo šeimininkas, į kurio tvorą jis atsitrenkė, iškvies policiją, jis į tai atsakė „tegul kviečia“. Tada V. atsisėdo ant žolės šalia automobilio „Mercedes Sprinter“ ir sėdėjo. Kol jis sėdėjo ant žolės, ji jį matė, jis niekur iš ten nebuvo išėjęs. Ar atsisėdęs ant žolės jis vartojo alkoholinius gėrimus, pasakyti negali, nepastebėjo. Ant žolės V. sėdėjo apie 30 minučių, kol atvažiavo policija. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi, jos žiniomis, namo kiemai nėra filmuojami vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 29-32).?

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Namas aptvertas metaline tvora. 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.40 val. jam telefonu paskambino jo kaimynė G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad ką tik į jo namo tvorą įvažiavo automobilis, nuvertė prie tvoros stovėjusius jam priklausančius atliekų konteinerius. Pats tuo metu buvo ne namuose, buvo išvykęs. Po pokalbio su G. jis iškart paskambino savo dukrai K. V., kuri tuo metu važiavo link namų ir paprašė atvažiavus prie namo užstatyti išvažiavimą iš jų nuosavų namų kvartalo tam, kad asmuo, kuris atsitrenkė į jo namo tvorą, iš teritorijos nepasišalintų. Pakalbėjęs su savo dukra jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 (2025 m. gegužės 22 d. 10.52 val.) pranešė apie įvykį, o pats skubėjo grįžti namo. Maždaug po 25 minučių nuo pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą jis grįžo namo. Grįžęs namo pastebėjo, kad buvo apgadinta jo nuosavo namo tvora, o būtent – apgadinti tvoroje įrengti vartai, apgadintas šoninis stulpas, kuris įrengtas tarp tvoros segmentų ir vartų, įlenktos metalinės vartų ir tvoros lentelės. Prie tvoros ant žemės mėtėsi nulūžusios automobilio detalės ir iš atliekų konteinerių iškritusios atliekos. Jam grįžus prie savo namo, kieme taip pat buvo kaimynė G., kuri jam ir pranešė apie įvykį. Ji nurodė, kad automobilis, stovintis kiek atokiau nuo jo namo, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo namo tvorą. G. jam pasakė, kad ji pažįsta automobilio vairuotoją, mat G. dirba (duomenys neskelbtini) vietinėje parduotuvėje ir automobilio vairuotojas lankosi ten apsipirkti. Jis tuomet pamatė automobilį, kuris, liudytojų pasakojimu, apgadino jo namo tvorą. Tai buvo krovininis automobilis „Mercedes Sprinter“, prie automobilio ant žolės sėdėjo vyras, kuris, kaip jam nurodė G., vairavo automobilį. Jis su vairuotoju nebendravo visai, nebuvo prie jo priėjęs ir laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo jiems įvykio aplinkybes, kartu su pareigūnais nuėjo prie vairuotojo. Vairuotojas kalbėjo neaiškiai. Pamena, kad vairuotojas kalbėjo, jog automobilis užsiveda be raktų. Vairuotojas prisipažino pareigūnams, kad po įvykio vartojo alkoholį. Vairuotojas savo mintis dėstė labai neaiškiai. Daugiau jis su vairuotoju nebendravo, bendravo tik su policijos pareigūnais. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko jam nepažįstamas vyras, kuris prisistatė automobilio, kuriuo apgadinta jo namo tvora, savininku. Vyras nurodė, kad vairuotojas automobilį pasiėmė, nes žinojo, kur buvo laikomi automobilio rakteliai. Kaip suprato iš savininko žodžių, vairuotojas kartais pas jį dirba. Dėl įvykio buvo užpildyta eismo įvykio schema, jam buvo duota pažyma apie eismo įvykį. Dėl įvykio kreipėsi į Draudimo bendrovę „Lietuvos Draudimas“, kadangi jo turtas yra apdraustas (b. l. 35-38). ??

2025 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra dviejų aukštų, šviesios spalvos gyvenamasis namas, teritorija aptverta rudos spalvos metaline nepermatoma tvora. Tvora yra su automatiniu patraukiamu užtvaru, virš vietos, kur yra užtvaras, matosi geltonos spalvos lemputė. Vietoje, kur yra lemputė, pažvelgus žemiau matosi raudonos spalvos atšvaitas, kuris yra ant metalinės tvoros konstrukcijos. Aplink atšvaitą matosi apgadinimai po eismo įvykio. Apgadinimas yra 1,1 m aukštyje, apgadinimo ilgis yra 0,15 m. Toliau apžiūrint tvorą matosi, kad ji yra vingiuota toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis. Prie tvoros matosi ant žemės gulintis išverstas šiukšlių konteineris, netoli konteinerio voliojasi išverstos šiukšlės. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, daugiau tyrimui reikšmingų objektų nebuvo pastebėta ar paimta (b. l. 19-26).

2025 m. gegužės 22 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo atlikta automobilio „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta adresu (duomenys neskelbtini) esantis namo kiemas, kuriame stovi automobilis „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Į kiemą patenkama pro atidarytus žalios spalvos vartus, priekyje yra „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis. Įėjus į kiemą automobilis yra pastatytas priekiu į kiemo vidų. Kairėje automobilio pusėje ant pilkos spalvos kėbulo borto yra rudos spalvos apibraižymai. Žemiau kairėje pusėje nėra apvalios plastmasinės juodos spalvos detalės, kuri yra dešinėje pusėje. Apgadinimas matosi 1,1 m aukštyje. Toliau apžiūrint automobilį aplink jį matosi smulkūs pabraižymai. Apžiūrint automobilio vidų, vidus yra apdulkėjęs, turi mechaninę pavarų dėžę, vidaus tvarka nepažeista, pašalinių daiktų viduje nėra. Teritorija, kurioje stovi automobilis, nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilio savininkas R. P. Tyrimui reikšmingų objektų daugiau nerasta (b. l. 39-56).???

2025 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo atlikta pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2025 m. gegužės 22 d. 10.52 val. pranešimo skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, pavadintas „BPC skambu io ra as (ID 92389211777, skambu io prad ia_ 2025-05-22 10_52_11)“. Garso įrašas apžiūrimas naudojant nešiojamąjį kompiuterį HP, garso įrašą leidžiant Media Player grotuvu. Atidarius garso įrašą matyti, kad jo trukmė 1 min 18 sek. Įrašo pradžioje girdimas skambinimo signalas, po ko prasideda pokalbis tarp operatorės ir pranešėjo. Pokalbio metu pranešėjas prašo atvykti patrulį adresu (duomenys neskelbtini). Ten vairuotojas girtas įvažiavo į tvorą, kaimynai užlaiko šitą vairuotoją. Operatorė klausia automobilio duomenų. Pranešėjas nurodo, kad nemato automobilio, jam tik paskambino. Jis tik į aną pusę važiuoja dabar. Pasakė kaimynas, kad jisai neblaivus. Tenai dukra privažiavo, sakė – kelią užblokavo. Operatorė klausia, ar tam vyrui nereikia greitosios. Pranešėjas nurodo, kad kiek suprato, nereikia. Jis nuo šito namo ir tvoros pavažiavo truputį toliau ir stovi. Pranešėjas prisistato namo savininku A. V. (A. V.). Operatorė nurodo, kad informuoja pareigūnus, jie važiuoja (b. l. 58-60).

2025 m. gegužės 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis – kūno kameromis fiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimi objektai yra (duomenys neskelbtini) tyrėjo E. P. ir vyr. patrulio M. G. mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis – kūno kameromis nuo 2025 m. gegužės 22 d. 11.33.27 val. fiksuoto vaizdo įrašai, pavadinti „PSS-20250522-113337UTC+0300“, „PSS20250522-113340UTC+0300 (1)“, „PSS-20250522-114007UTC+0300“ ir „PSS-20250522- 123404UTC+0300“.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20250522-113337UTC+0300“, matyti, kad įrašo trukmė 4 min. 48 sek. Įraše matyti, kad filmuojamas vaizdas šviesiu paros metu. Pareigūnas, kurio kūno kamera įrašo vaizdą, sėdi automobilio priekinėje keleivio vietoje, įrašo pradžioje pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Išlipus iš automobilio pareigūnus pasitinka du vyrai, kurie nurodo į kiek atokiau stovintį automobilį. Vyras, vilkintis pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, stambaus kūno sudėjimo (toliau – Vyras) pareigūnams parodo apgadintą kiemo tvorą ir nurodo, kad automobilis, stovintis atokiau, važiuodamas atbuline eiga kliudė tvorą. Pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuoja vaizdą, nueina prie atokiau stovinčio krovininio automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš paskos pareigūno atvažiuoja ir tarnybinis policijos automobilis. Priėjus prie krovininio automobilio, prie automobilio matomas sėdintis ant žolės vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žilų plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužiais – kelnėmis ir striuke ilgomis rankovėmis (toliau – Vairuotojas), šalia jo stovi rusvos spalvos krepšys. Pareigūnai kartu su Vyru apžiūri krovininio automobilio galą. Automobilio gale, kairiajame kampe pastebi apgadinimus (nulūžusią plastmasinę detalę). Pareigūnai bendrauja su Vyru, kuris prisistato apgadintos tvoros savininku. Vairuotojas nurodė, kad vairavo krovininį automobilį, kuris priklauso R., automobilį pasiskolino, nes reikėjo pavažiuoti. Pareigūnams patvirtina, kad vartojo alkoholį po įvykio.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20250522-113340UTC+0300 (1)“ matyti, kad įrašo trukmė 10 min. 12 sek. Įrašo pradžioje matyti, kad vaizdas fiksuojamas pareigūno, vairuojančio tarnybinį automobilį, kūno kamera. Įrašomas tas pats vaizdas kaip ir įraše, pavadintame „PSS-20250522-113337UTC+0300“. Įraše Vairuotojo paprašoma pateikti asmens dokumentą, prisistatyti. Vairuotojas pareigūnui nurodo, kad laukia vairuotojo. Vairuotojas nurodė, kad prieš valandą išgėrė butelį vyno, o automobiliu atvažiavo prieš pusantros valandos. Patikrinamas Vairuotojo blaivumas. Vairuotojui papūtus į alkoholio matuoklį, nustatomas 3,13 promilės girtumas. Rodmenys pagarsinami. Vairuotojas nuvedamas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20250522-114007UTC+0300“ matyti, kad įrašo trukmė 8 min. 39 sek. Vaizdo įrašas yra ankstesnių apžiūrėtų vaizdo įrašų tęsinys. Vairuotojas nuvedamas į tarnybinį automobilį. Pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuojamas vaizdas, prieina prie gatvėje stovinčių asmenų – vyro ir moters. Asmenys nurodo, kad matė, kaip asmuo vairavo automobilį, pasakoja įvykio aplinkybes bei nurodo šalia tvoros ant žemės gulinčią krovininio automobilio detalę. Liudytojas parodo pareigūnams savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio vairuotojas iškart po įvykio. Sutarta, kad moteris duos parodymus apie įvykį.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20250522-123404UTC+0300“ matyti, kad įrašo trukmė 8 min. 57 sek. Įraše matyti, kaip pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojamas vaizdas, prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos, iš ten išsiveda Vairuotoją ir su juo atlieka neblaivumo patikrinimą – liepia eiti tiesia linija dedant pėda už pėdos, prašo pirštais paliesti nosį. Pareigūnas įgarsina Vairuotojui, kad antru pūtimu jam nustatytas 3,57 promilės girtumas.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20250522-113340UTC+0300 (1)“ matyti, kad įrašo trukmė 10 min. 12 sek. Įrašo pradžioje matyti, kad vaizdas fiksuojamas pareigūno, vairuojančio tarnybinį automobilį, kūno kamera. Įrašomas tas pats vaizdas kaip ir įraše, pavadintame „PSS-20250522-113337UTC+0300“. Įraše Vairuotojo paprašoma pateikti asmens dokumentą, prisistatyti. Vairuotojas pareigūnui nurodo, kad laukia vairuotojo. Vairuotojas nurodė, kad prieš valandą išgėrė butelį vyno, o automobiliu atvažiavo prieš pusantros valandos. Patikrinamas Vairuotojo blaivumas. Vairuotojui papūtus į alkoholio matuoklį nustatomas 3,13 promilės girtumas. Rodmenys pagarsinami. Vairuotojas nuvedamas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (b. l. 63-65).

2025 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17794-25 nustatyta, kad automobilis „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P. Susisiekus su asmeniu jo kontaktiniu telefono numeriu, asmuo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančio jam priklausančio namo priestate jis leido apsistoti V. K., kuris tame priestate gyvena ir šiuo metu. V. K. mainais padeda atlikti ūkio darbus. R. P. paaiškino, kad minėto namo kieme laiko jam priklausantį automobilį „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu kartais naudojasi V. K., nes žino, kur laikomi automobilio užvedimo rakteliai. Apie tai, kad 2025 m. gegužės 22 d. V. K. buvo paėmęs automobilį „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį vairavo būdamas neblaivus, sužinojo iš policijos pareigūnų. Tądien V. K. automobilį pasiėmė neatsiklausęs ir apie tai neįspėjęs. Paprašius R. P. atvykti į policijos įstaigą duoti parodymus asmuo nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs ir į apklausą atvykti negali (b. l. 81-82).

2025 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti šie V. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš valandą iki patikrinimo. Alkotesteriu Drager Alcotest 6810 ARFM-0451, 2262210 pirmu pūtimu 11.39 val. buvo nustatytas 3,13 promilės girtumas; antru pūtimu – 11.56 val. nustatytas 3,57 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2025 m. liepos 21 d. (b. l. 83-84).

AB „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 69).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje (2025 m. birželio leidinys) nurodoma, kad automobilio „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 8810 Eur (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 3,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną namuose nuo ankstyvo ryto vartojo alkoholį (vyną), vėliau kaimynės J. prašymu nusprendė važiuoti į parduotuvę nupirkti jai degtinės. Nupirkęs ir nuvežęs kaimynei degtinę, jos namuose buvo pavaišintas dar ir degtine, kurios išgėrė apie keletą taurelių. Sėdęs važiuoti namo, manevruodamas kliudė kito kaimyno tvorą. Alkoholio po avarijos nebevartojo, laukė policijos. Nustatyto girtumo neginčija. Gailisi dėl savo veiksmų. V. K. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojos G. P. parodymai apie tai, kad išgirdusi prie namų keistą garsą, išėjo pažiūrėti jo šaltinio ir pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) -ojo namo tvorą įvažiavo automobilis „Mercedes Sprinter“, už kurio vairo sėdėjo jai pažįstamas asmuo – V., kuris dažnai lankosi parduotuvėje, kurioje ji dirba. V. automobilyje buvo vienas. Priėjus, jis iš įvykio vietos nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, vėliau sėdėjo ant žolės šalia vairuoto automobilio; liudytojo A. V. parodymai, kad 2025 m. gegužės 22 d. apie 10.40 val. jo kaimynei G. pranešus, kad į jo namo tvorą įvažiavo automobilis ir nuvertė atliekų konteinerius prie tvoros, skubiai grįžo namo, kur rado apgadintą namo tvorą (apgadinti vartai, šoninis stulpas, metalinės tvoros lentelės), šalia besimėtančias nulūžusias automobilio detales, o minėta kaimynė nurodė nuošaliau stovintį automobilį „MB SPRINTER“, kuris manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo tvorą, šalia kurio ant žolės sėdėjo vyras, kuris G. nurodymu ir vairavo minėtą automobilį, su šiuo vyru bendravo tik atvykę policijos pareigūnai; pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos kaltinamojo bendravimas su policijos pareigūnais ir jo tikrinimai alkotesteriu; pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti tvoros apgadinimai, ir transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Mercedes Sprinter“ apgadinimai. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Drager Alcotest 6810 ARFM-0451“ rodmenys objektyviai patvirtino, kad V. K. buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumas – 3,13 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir leidžia daryti išvadą, kad V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Žinodamas, kad vartojo alkoholį ir nėra blaivus, V. K. vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas eismo saugumui, veika baigta), į tai, kad yra nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitų rūšių nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 119-123). Per penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 116-118, 152-154). Nors baudžiamojon atsakomybėn V. K. už vairavimą girtam traukiamas pirmą kartą, tačiau 2019 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jis jau yra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimą. Tuomet jis vairuodamas neblaivus (0,41 promilės) kliudė pakeliamąjį užtvarą ir jį apgadino. Minėtu nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Kaltinamasis nurodo, kad pasibaigus šiam terminui teisės vairuoti jis taip teisės aktų nustatyta tvarka ir nesusigrąžino, todėl neturi jos iki šiol.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, jo teistumas už kitų rūšių nusikalstamas veikas išnykęs. Sodros duomenimis, V. K. oficialiai nedirba nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti švelniausią bausmę – baudą pagrindo nėra, bausmės tikslus, nusikalstamos veikos ir kaltinamojo pavojingumą atitiktų arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina artima šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.

Atsižvelgus į BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti ir intensyvią priežiūrą ar atidėti bausmės vykdymą maksimaliam terminui, kaltinamajam nustatytini įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Minėti įpareigojimai drausmins kaltinamojo elgesį laisvalaikio metu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 22 d. 14.11 val. iki 2025 m. gegužės 23 d. 14.28 val. (dvi dienos) (b. l. 90-93, 108-109) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad V. K. nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Už šios rūšies teisės pažeidimą yra baustas administracine tvarka. Jam taikytos administracinė nuobauda (bauda) ir administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas) reikiamo poveikio nepadarė. Jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, be to šį sykį – būdamas sunkaus girtumo būsenos, vėl padarė eismo įvykį. Jam ne tik buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bet jis manevruodamas ir apgadino svetimą turtą. Be to ignoravo faktą, kad teisės vairuoti transporto priemones jis apskritai neturi, nes jos nesusigrąžino pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokuroro siūlomas 3 metų draudimo naudotis specialia teise terminas yra proporcingas padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui. Kadangi asmuo neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-250-976/2020, Nr.2K-62-495/2022 ir kt.).

V. K. vairavo pažįstamam R. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Automobilio savininkas, kurio namuose gyvena kaltinamasis, nedavė sutikimo neblaiviam kaltinamajam vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, tokio įnamio elgesio nesitikėjo ir nenumatė. Jis nėra atsakingas už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti.

Tačiau, atsižvelgus į aukščiau aptartą V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „MB SPRINTER“ vidutinė vertė su PVM yra 8810 eurų. Ši automobilio vertė nėra tokia didelė, kad ją atitinkančios sumos konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties. Sunki kaltinamojo finansinė padėtis nėra pagrindas šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Atsižvelgiant, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, praeityje yra padaręs administracinį nusižengimą – vairavo neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 6 mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis įpareigojimas skatins kaltinamąjį atsisakyti žalingo įpročio nesaikingai vartoti alkoholį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104-107) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20, 11 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo V. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 108,33 Eur (b. l. 143-146).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. K. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai ) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 22 d. 14.11 val. iki 2025 m. gegužės 23 d. 14.28 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7, 8 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, nustatant V. K. šias pareigas:

1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „MB SPRINTER“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8810 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šešių mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) Atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių, adresu Kareivių g. 1, Vilnius tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) Vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) Pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

4) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nuosprendžio įsiteisėjimo dienai savanoriškai turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610. Priešingu atveju jos išieškojimas po nuosprendžio įsiteisėjimo bus perduotas antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.