- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1-119-503/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00220-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- T. B., S. B.
- Civilinis ieškovas
- P. B., K. Š.
- Civilinis atsakovas
- „BTA“
- Advokatai
- Elena Gylienė
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Š. bei P. B. atstovei advokatei Elenai Gylienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2009-11-25 apie 17.35 val. vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus gatve ties pastatu Nr. 6, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota VW GOLF keleivė K. Š., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei AUDI A4 keleivės S. B. ir T. B., kurioms nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. B. teisme kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2009-11-25 apie 17.35 val. jis vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo jo dukra S. B. ir sutuoktinė T. B. Važiavo Vilniuje, Grigiškėse iš Vilniaus g. pastato Nr. 6 aikštelės į Vilniaus gatvę - pagrindinį kelią. Tą dieną stipriai lijo, buvo tamsu, apsiniaukę. Gatvės apšvietimo nebuvo. Matomumas buvo labai blogas, o kelio danga buvo šlapia. Toje vietoje Vilniaus g. vyko kelio darbai, buvo sustatyti laikini kelio ženklai, bei tarp eismo juostų laikini kelio plastikiniai atitvarai. Išvažiuojant iš Vilniaus g. pastato Nr. 6 aikštelės, jis ketino važiuoti link Kauno. Įsuko ir važiavo 1-ąja eismo juosta. Prieš įvažiuodamas į 1-ąją eismo juostą matė, kad 1-a ir 2-a eismo juostomis važiavo automobiliai, tačiau iki jų dar buvo pakankamai didelis atstumas. Išvažiavęs į Vilniaus g. 1-ąją eismo juostą važiavo negreitai, pagal kelio ženklų reikalavimus. Tačiau važiavo lėtai, nes norėjo persirikiuoti į 2-ą eismo juostą. Žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad praleistų 2-a eismo juosta link Kauno važiavusius automobilius. Pravažiavus 1-a eismo juosta apie 15 metrų ir praleidus 2-a eismo juosta važiavusius automobilius, dar kartą pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikintų, jog 2-a eismo juosta nėra atvažiuojančių automobilių. Veidrodėlyje matė, kad 2-a eismo juosta link Kauno važiavo kažkoks lengvasis automobilis, matė jo šviečiančius žibintus, bet jam pasirodė, kad atstumas iki šio automobilio buvo gana didelis (apie 100 m) ir nusprendęs, kad spės persirikiuoti, staigiai pasuko vairą į kairę ir rikiavosi iš 1-os į 2-ą eismo juostą. Jam besirikiuojant, kai jo vairuojamas automobilis įvažiavo į 2-ą eismo juostą pajuto stiprų smūgį į jo automobilio kairę pusę. Nuo smūgio automobilį apsuko prieš laikrodžio rodyklę ir automobilis sustojo priešpriešinėje Vilniaus g. eismo juostoje. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo tas pats automobilis, kuris važiavo 2-a eismo juosta link Kauno m. ir kurio šviečiančius žibintus matė prieš persirikiuojant. Po susidūrimo jo žmona skundėsi galvos skausmu, dėl to jis iškvietė GMP. Automobilyje VW Golf važiavo du keleiviai. VW Golf vairuotojas ir keleivės pasakė, kad viskas gerai, niekas nesusižalojo. Atvykusi GMP jo žmoną ir dukrą išvežė į ligoninę, kur jos buvo apžiūrėtos. Dėl eismo įvykio pasekmių labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. B. visiško prisipažinimo jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Specialisto išvada Nr.T-A 6262/09(01), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu J. B. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 79).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2068, kuriame nurodyta, kad 2009-11-25 20.00 val. atliekant J. B. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad J. B. buvo blaivus (b.l. 80).
Nukentėjusiojo P. B. teisme duotais paaiškinimais, kad jis 2009-11-25 apie 17.30 val. vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo iš Vilniaus į Kauną. Buvo vakaras, tamsu, lijo lietus. Gatvė buvo silpnai apšviesta. Važiavo 2-ja eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu. Jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos. Važiuojant Grigiškių gyvenviete, netikėtai ties 6 namu jis pamatė, kad jam iš dešinės pusės, iš 1- os eismo juostos, skersai važiuojamosios dalies greitai įvažiavo lengvasis automobilis, iki kurio buvo likę apie 2 metrų atstumas. Kad tas automobilis greitai įvažiavo jis teigia todėl, kad pastebėjo kaip to automobilio ratai prasikasė. Tas automobilis įvažiavo į jo važiavimo juostą skersai. Tai pastebėjęs, jis stabdė savo automobilį, bet nespėjo sustoti dėl per mažo atstumo. Jo automobilis atsitrenkė į jo važiavimo eismo juostą užtverusio automobilio galinį kairįjį sparną. Nuo smūgio kelią užtveręs automobilis išvažiavo į priešingo eismo juostą. Eismo įvykio metu jis nesusižalojo, tik buvo sužalota ant jo automobilio galinės sėdynės sėdėjusi K. Š. Po to atvyko medikai, kurie į gydymo įstaigą išvežė kelią užtverusio automobilio keleives. K. Š. atsisakė vykti į Vilniaus ligoninę. Grįžus į Kauną tą patį vakarą K. Š. buvo nuvežta į Kauno klinikų ligoninę.
Specialisto išvada Nr. T-A 6263/09(01), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu P. B. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 70).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2069, kuriame nurodyta, kad 2009-11-25 20.15 val. atliekant P. B. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad P. B. buvo blaivus (b.l. 71).
Nukentėjusiosios K. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kurie teisme dėl jos amžiaus pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, - kad ji 2009-11-25 (tikslaus laiko nurodyti negalėjo) važiavo iš Vilniaus į Kauną automobiliu, kurį vairavo P. B. Automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, buvo prisisegusi saugos diržu. Priekyje sėdėjo jos dukra O. Š. Buvo tamsus vakaras. Kai važiavo per Grigiškes, ji sėdėdama snūduriavo, todėl nurodyti koks buvo jų automobilio važiavimo greitis negali. Pajuto stiprų trenksmą į automobilį ir pajuto skausmą galvoje. Negali tiksliai nurodyti ir kitų eismo įvykio aplinkybių. Nežino į ką ji galva atsitrenkė. Po eismo įvykio buvo atvažiavusi GMP, bet ji nevažiavo į Vilniaus ligoninę. Pasakė, kad nuvažiuos į Kauno klinikų ligoninę, nes netoliese gyvena. Tą patį vakarą ją nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo apžiūrėta ir jai suteikta pagalba (b.l. 42-43).
Specialisto išvada Nr. G 236/10(02) iš kurios matyti, kad K. Š. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos kaktoje bei kairėje blauzdoje, galvos ir veido sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, pereinant į nosies nugarėlę, akių apatinius vokus, skruostus, žandus, kakle. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 45-46).
Nukentėjusiosios T. B. teisme duotais paaiškinimais, kad ji 2009-11-25 apie 18.00 val. važiavo automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vyras J. B.. Automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Šalia ant galinės sėdynės sėdėjo dukra S. B. Buvo vakaras, lijo lietus. Gatvė toje vietoje nebuvo apšviesta. Vyras išvažiavo iš aikštelės prie „Pašto“ ir įvažiavo į kelią Vilnius - Kaunas Kauno kryptimi. Važiavimo greitis jai atrodė nebuvo didelis, gal 50 km/h. Ji negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo. Kaip tiksliai įvyko eismo įvykis, iš kur atvažiavo kitas automobilis, su kuriuo įvyko susidūrimas, ji nematė. Ji pajuto smūgį į galinę automobilio dalį toje pusėje, kurioje ji sėdėjo. Po smūgio buvo praradusi sąmonę, kas ir kaip vyko, negalėjo pasakyti. Vyras iškvietė medikus, kurie ją su dukra nuvežė į ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir nenustačius rimtų sužalojimų paleido. Pretenzijų savo vyrui J. B. dėl sveikatos sutrikdymo ji neturi.
Specialisto išvada Nr. G 2253/10(01) iš kurios matyti, kad T. B. padarytas kaklo raiščių patempimas ir kaktos dešinės pusės sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 24-25).
Nukentėjusiosios S. B. teisme duotais parodymais, kad ji 2009-11-25 apie 17.30 val. važiavo automobiliu Audi A4, kurį vairavo jos tėvas J. B. Automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, o ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo jos pamotė T. B. Tuo metu buvo vakaras, lijo lietus. Jos tėtis išvažiavo iš aikštelės, kuri yra prie „Lietuvos paštas“, į Vilniaus gatvę link Kauno. Į kurią eismo juostą įvažiavo automobilis, ji neprisimena. Prieš išvažiuojant iš aikštelės tėvas automobilį sustabdė. Kiek laiko automobilis buvo sustojęs, ji pasakyti negalėjo. Išvažiavus į Vilniaus gatvę, automobilis važiavo negreitai, apie 15 km/h. Pavažiavus apie 15 metrų, tėvas pasuko į kairę. Netrukus ji pajuto smūgį į jų automobilio kairės pusės galinę dalį. Nuo smūgio susitrenkė galvą. Išlipusi ji pamatė, kad į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Po susidūrimo tėvas iškvietė medikus ir ji buvo nuvežta į Santariškių ligoninę.
Specialisto išvada Nr. G 2343/10(01) iš kurios matyti, kad S. B. padarytas galvos sumušimas galimai eismo įvykio metu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 33-34).
Liudytojos O. Š. teisme duotais paaiškinimais, kad ji 2009-11-25 apie 17.00 val. važiavo automobiliu VW Golf, kurį vairavo P. B. Automobilyje sėdėjo ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo. Ant galinės sėdynės sėdėjo jos motina K. Š.. Jie važiavo iš Vilniaus į Kauną. Buvo vakaras, lijo, kelyje vyko remonto darbai. Važiuojant per Grigiškes, netikėtai iš dešinės pusės į jų važiavimo eismo juostą įvažiavo juodos spalvos Audi markės automobilis, iki kurio buvo apie 2 m atstumas. P. B. staigiai stabdė automobilį, o ji tuo pat metu suriko, ir po akimirkos jie atsitrenkė į automobilio, įvažiavusio į jų eismo juostą galinę dalį. Eismo įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė. Eismo įvykio metu nukentėjo jos mama, kuri susitrenkė galvą, vėliau gydėsi, buvo operuota.
Patrulio D. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6-12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (b.l. 13-14, 15-16), pažyma dėl eismo įvykio (b.l. 17-18) iš kurių matyti eismo įvykio mechanizmas, po eismo įvykio pareiškimai kurie asmenys nukentėjo, po eismo įvykio transporto priemonių išsidėstymas, jų apgadinimo požymiai, mastas ir kt.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus įvertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Byloje nenustatyta priežasties dėl kurios būtų galima netikėti aukščiau nurodytais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme pagarsintais, tiek teisme tirtais duomenimis. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo. Jie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas visus šiuos duomenis laiko kaltinamojo J. B. kaltės įrodymais.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad J. B., vairuodamas automobilį, persirikiuodamas buvo neatidus aplinkai, neįsitikino, kad persirikiuoti saugu, nedavė kelio greta, antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir dėl jo kaltės su juo susidūrė. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo bei nukentėjusiųjų K. Š., T. B., S. B., P. B. ir liudytojos O. Š. parodymai, tačiau ir Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 6-12). Autoavarijos metu K. Š., T. B., S. B. padarytus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 106, 109 punktų reikalavimus, o Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 106, 109 punktuose nustatyta, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei“ ir tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.
LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jį, atlikusį bausmę, paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas J. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. B. padarė neatsargų, nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas. Byloje nėra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. J. B. šiuo metu nedirba. Byloje nėra duomenų, kad J. B. charakterizuojamas neigiamai. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas nustatė J. B. lengvinančią aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra todėl, kad J. B. savo noru, o ne verčiamas neginčijamų, objektyvių aplinkybių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant J. B. bausmę – baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 straipsniu, parenkant iki LR BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyto bausmės vidurkio.
Dėl nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų civilinių ieškinių ir prašymų taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. civiliniu ieškiniu, jame išdėstytais argumentais ir jį grindžiamais įrodymais (b. l. 109-114, 163), prašo jam iš atsakovo J. B. priteisti jo nusikalstama veika padarytai 5035,60 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtine žalai atlyginti, laikinai apriboti nuosavybės teises į J. B. turtą ar pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose LR atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose LR komerciniuose bankuose, o šių nesant kitą turtą atsakovo: ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 10035,60 Lt bendrai sumai.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. Š. patikslintu ieškiniu, jame išdėstytais argumentais ir jį grindžiamais įrodymais (b.l. 160), prašo jai iš atsakovo J. B. priteisti 1000 Lt jo nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 5000 Lt neturtine žalai atlyginti, laikinai apriboti nuosavybės teises į J. B. turtą ar pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose LR atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose LR komerciniuose bankuose, o šių nesant kitą turtą atsakovo: ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 6000 Lt bendrai sumai.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis, kurį vairavo kaltinamasis J. B. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareigą sudaryti tokio draudimo sutartį ir apdrausti Lietuvos teritorijoje naudojamas transporto priemones nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šiame įstatyme reglamentuota tiek draudimo sutarties sudarymo, tiek žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka. Skyrium imant, įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas (draudimo įmonė) moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiesiems K. Š. ir P. B. padarytos žalos kaltas yra J. B., todėl jam atsirado civilinė atsakomybė, tačiau pagal įstatymą ir įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudimo įmonė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi išmokėti išmoką nukentėjusiam asmeniui.
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, P. B. ir K. Š. prašė teismui pateiktame civiliniame ieškinyje įvardintą jiems padarytą žalą priteisti iš kaltinamojo J. B., nurodydami, kad tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o LR BPK 111 straipsnio 1 dalyje – kad civiliniais atsakovais gali būti įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Draudimo įmonė, su kuria draudėjas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nėra įmone, pagal įstatymą materialiai atsakinga už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą, nes draudimo įmonę su žalą padariusiu asmeniu sieja sutartiniai santykiai. Tačiau, šiuo atveju negalima teigti, kad draudimo bendrovei, nukentėjusiesiems asmenims neišmokėjusiai draudimo išmokos, kurią ji privalėjo sumokėti pagal sutartį, baudžiamajame procese negali būti pareiškiamas civilinis ieškinys ir ji negali būti civiliniu atsakovu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra įtvirtina bendra visų transporto priemonių valdytojų pareiga sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir už šios pareigos nevykdymą yra numatyta atsakomybė (Įstatymo 43 straipsnis). Kadangi tokią pareigą įtvirtina būtent įstatymas, darytina išvada, kad draudimo įmonė, su kuria yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, draudimo sumos ribose yra atsakinga už kaltininko veika padarytą žalą ir ją privalo atlyginti. Pagal tai ir atsižvelgus į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai P. B. ir K. Š. bei „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje atstovė A. S. neprieštaravo, kad byloje atsakovu būtų patrauktas minėtas filialas, įvertinus, tai, kad šis filialas yra UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas, teismas šioje byloje bendraatsakovu pripažino minėtą filialą.
Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pinigų sumą arba kitą sutartą išmokos mokėjimo formą, skirtą žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta eismo įvykio žalos sąvoką – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, o šio straipsnio 23 dalyje pateikta žalos nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui sąvoką - nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala; žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 22 dalyje žalos nukentėjusiam trečiam asmeniui sąvoka - žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo; žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 14 dalyje neturtinės eismo įvykio žalos sąvoką - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pagal šį įstatymą, esant draudiminiam įvykiui, atsiranda draudikui pareiga atlyginti per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinę žalą arba žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. LR CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau nei minėtas specialusis įstatymas nei minėtas CK ar kitas šio kodekso straipsnis nenumato, kad atsakingas draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti neturtinės žalos atlyginimo išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuriems dėl eismo įvykio nebuvo padarytas nei joks sveikatos sutrikdymas.
Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (LR CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo ir 100 000 eurų dėl žalos turtui (LR 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 11 d., skelbta Žin. Nr. 61-2340 Nr. 630).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos draudimo sumos ir kitos antrajame skirsnyje įtvirtintos nuostatos dėl draudimo sutarties sąlygų galioja draudimo sutartims, sudaromoms po 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 įsigaliojimo. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos draudimo sumos pradedamos taikyti nuo šiuose punktuose nurodytų datų (Žin., 2007, Nr. 61-2340).
Nukentėjusiojo P. B. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 5035.60 litų turtinės žalos tenkintinas iš dalies, nes jis šį reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais įrodė tiktai kad jis sumokėjo už iš eismo įvykio vietos savo automobilio transportavimą 435,60 Lt. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki šio eismo įvykio jo automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 4600,00 Lt, o po įvykio likutinė vertė 1292,00 Lt, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 3308,00 Lt. Tokiu būdu minėtos turėtos išlaidos ir skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių (3743,60 Lt) priteistina iš „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje. Kitoje dalyje minėtas reikalavimas neįrodytas todėl, atmetamas.
Pagal byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad kaltinamasis J. B. sąmoningai nesiekė P. B. sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. J. B. nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, tačiau akivaizdu, kad jis pasielgė labai lengvabūdiškai ir neatsakingai. Iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo (b. l. 113) matyti, kad P. B. nustatytas neįgalumas, jo darbingumas 35 procentai. Todėl J. B. paaiškinimai, kad jis dėl eismo įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, stresą pagrįsti. Be to jo paaiškinimai, kad jis jautė nerimą dėl savo ir kitų su juo važiavusių asmenų sveikatos, turėjo nepatogumų, rūpesčių įtikinantys. Nors J. B. ieškinyje nurodė, kad patyrė depresiją, vartojo vaistus, tačiau tai patvirtinančių, - kad sirgo ir gydėsi depresiją, įrodymų nepateikė. Teismas neturi duomenų, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos P. B. tapo daugiau nedarbingas, kad atsirado kitokios neigiamos pasekmės, kad teismo nustatytas neigiamas pasekmes išgyveno ilgą laiko tarpą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. B. reikalaujamos priteisti neturtinės (moralinės) žalos dydis 5000 litų yra akivaizdžiai per didelis ir ši suma mažintina, ją priteisiant iš „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje.
Nukentėjusiosios K. Š. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 1000.00 litų turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, nes ji šį reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais įrodė tiktai kad ji už nusikalstama veika padaryto sveikatos sutrikdymo gydymą (už vaistus) sumokėjo bendrai 28,47 Lt. Tokiu būdu ši sumą priteistina iš „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje. Kitoje dalyje minėtas reikalavimas neįrodytas todėl, atmetamas.
Pagal byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad kaltinamasis J. B. sąmoningai nesiekė K. Š. sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, nesunkus sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas dėl neatsargumo. Tačiau, kaip minėta, akivaizdu, kad kaltinamasis J. B. taip vairuodamas automobilį pasielgė labai lengvabūdiškai ir neatsakingai. Kaip minėta autoavarijos metu K. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas, ji buvo operuota, gydėsi, tačiau byloje nėra duomenų, kad jos gydymas tęsiasi. Teismas neturi duomenų, kad dėl padaryto kūno sužalojimo nukentėjusiajai atsirado žymūs išliekamieji reiškiniai, kitokios rimtos neigiamos pasekmės. Tačiau įvertinus teismui pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 163), akivaizdu, kad atlikus chirurgines intervencijas, jos galvoje, kaktoje liks randų pėdsakai. Iš K. Š. patikslinto ieškinio ir liudytojos O. Š. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad K. Š. dėl eismo įvykio patyrė skausmą, turėjo dvasinį išgyvenimą, nepatogumų, rūpesčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. Š. reikalaujamos priteisti neturtinės (moralinės) žalos dydis 5000 Lt yra akivaizdžiai per didelis ir ši suma mažintina, ją priteisiant iš „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje.
Civiliniai ieškovai K. Š. ir P. B. prašo ieškinio ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui laikinai apriboti nuosavybės teises į J. B. turtą ar pinigines lėšas. Prašymai netenkintini, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad J. B. nemokus, kad priėmus teismo nuosprendį jis negalės sumokėti ieškovų prašomas išieškoti pinigų sumas, t. y. ieškovai nepateikė įrodymų, kad nesiėmus ieškinio ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimo priemonių teismo nuosprendžio įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovai nenurodė jokio turto ar pinigų sumų, priklausančių kaltinamajam ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis. Netenkindamas minėtus prašymus, teismas ypač atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų K. Š. ir P. B. naudai nepriteistas joks žalos atlyginimas.
Nukentėjusiosios T. B. ir S. B. byloje civilinio ieškinio nepareiškusios.
Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų) litų bauda.
Vadovaudamasis LR BPK 352 straipsniu ir LR Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu išaiškinti J. B., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės K. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš atsakovo „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje, įmonės kodas Nr. 300665654, priteisti 28,47 Lt (dvidešimt aštuonis litus 47 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jo naudai iš atsakovo „BTA“ ADB Filialo Lietuvoje, įmonės kodas Nr. 300665654, priteisti 3743,60 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tirs litus 60 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Atmesti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų K. Š. ir P. B. prašymus taikyti laikiną J. B. nuosavybės teisių apribojimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.