- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- AN2-517-485/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00174-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimo M. A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 800 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams, konfiskuojant M. A. priklausantį peilį, graižtinį šautuvą CZ55 LUX (cal. 7x64, Nr. K4190), optinį taikiklį HAKKO (3x-9x40, wide angle), odinį diržą ir žalios spalvos plastikinį dėklą bei nekonfiskuojant transporto priemonės NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tai, kad būdamas medžiotoju (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. birželio 5 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje esančiame „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ sumedžiojo suaugusį stirnos patiną. Prieš gabendamas sumedžiotą stirniną į dorojimo vietą, nepažymėjo jo specialios paskirties plomba. Be to, sumedžiotą ir nepažymėtą specialios paskirties plomba stirniną pakrovė į automobilį NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir parsigabeno iki dorojimo vietos bei gabendamas, prieš pradėdamas doroti ar dorodamas sumedžiotą gyvūną, nepasirūpino, kad šis būtų tinkamai įformintas kaip to reikalauja Medžioklės taisyklės. Tokiais savo veiksmais medžiotojas M. A. pažeidė LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.3 punktų reikalavimus.Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarime konstatuota pažeidėjo M. A. kaltė, ji įrodyta jo prisipažinimu ir bylos medžiaga, administracinė nuobauda paskirta administracinių nusižengimų sankcijų ribose, netaikant transporto priemonės NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.Apeliaciniu skundu Institucija prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują – konfiskuoti automobilį NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Skunde nurodo, jog nors byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę perdavė naudotis medžioklėje, tačiau ši aplinkybė savaime nepanaikina pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimo. M. A. kartu su draugu šiuo automobiliu atvyko į medžioklę, automobilis buvo paliktas prie medžiotojų namelio, jame palikti ir automobilio rakteliai. Būtent ši transporto priemonė buvo panaudota neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimui. Taikant ANK 29 straipsnio nuostatas nėra svarbu ar automobilio savininkas žinojo apie pažeidėjų veiksmus, nes tokio reikalavimo nėra įstatymo nuostatoje, be to, toks reikalavimas dažnu atveju padarytų automobilio konfiskavimą neįmanomu. Skunde taip pat pažymi, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3. punktas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį ir tai yra laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Todėl nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio nuostatų tikslams bei siekiui užtikrinti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, nes tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant pažeidimus, naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimą.M. A. atsiliepime prašoma Institucijos skundo netenkinti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pagriežtinti paskirtą nuobaudą ir skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.M. A. nubaustas už ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. ANK 290 straipsnio 10 dalis numato už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privalomą administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimo skyrimą.Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo nuspręsta nekonfiskuoti automobilio, kuriuo sumedžiotas gyvūnas buvo gabenamas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsižvelgęs į M. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (dėl nusižengimo prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą gamtai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai)), į tai, kad automobilis NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, į aplinkybes, jog šį automobilį M. A. paėmė be savininko sutikimo, o konfiskavus automobilį žymi žala būtų padaryta įmonės turtiniams interesams, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, jog administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas – skyrimas neatitiktų padarytų nusižengimų pobūdžio ir sunkumo, todėl taikius ANK 354 straipsnio 5 dalies nuostatas, šios administracinio poveikio priemonės neskyrė. Apeliaciniu skundu Institucija mano, kad teismas netinkamai sprendė šios poveikio priemonės skyrimo klausimą ir mano, jog automobilio konfiskavimas užtikrins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį kitiems asmenims. Nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos individualizavimo, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas ginčijamu aspektu.Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).Aukštesnysis teismas nurodo, jog bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir skyręs nuobaudas, savo pareigą vykdyti teisingumą atliko, atsižvelgęs į aukščiau minėtą Konstitucinio teismo ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimą proporcingumo prasme bei tinkamai vertino aplinkybes nusižengimus padariusio asmens atžvilgiu formalaus teisingumo aspektu. Iš esmės Institucijos skunde nurodyti argumentai neeliminuoja pagrindo įstatymą taikyti tik formaliai, todėl jie laikytini nepakankamai pagrįsti, nes administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai šiuo atveju gali būti užtikrinti netaikant M. A. administracinio poveikio priemonės – automobilio, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo ir toks sprendimas tinkamai motyvuotas. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Byloje nustatyta, kad M. A. sumedžioto gyvūno gabenimui panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį NISSAN PATHFINDER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau su juo į medžioklės vietą atvyko net ne pats pažeidėjas, o jo draugas. Taigi, M. A. net jo nevaldė, o tik pasinaudojo juo momentiškai. Be to, nepaneigti ir duomenys apie tai, kad M. A. yra nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiais ryšiais (darbiniais, asmeniniais, verslo ar pan.). Taigi, M. A. teiginys, kad automobilis nusižengimo darymui buvo panaudotas be savininko sutikimo, nesant duomenų, jog įmonės vadovas būtų žinojęs apie ruošiamus daryti administracinius nusižengimus, pagrindo konfiskuoti transporto priemonę, kaip administracinio nusižengimo priemonę, ANK 29 straipsnio 4 dalies prasme nėra, todėl teismo vertinimu laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė šią privalomos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą ir įžvelgus ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nepažeidžiant proporcingumo principo, teisingai individualizavo pažeidėjui administracinę nuobaudą. Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad M. A. padaryti nusižengimai, o būtent nusižengimas, susijęs su sumedžioto gyvūno gabenimu ir dorojimu, vertinamas kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, tačiau pažymi, kad tai dar nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos ir neindividualizuotos nuobaudos.Atsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad šioje byloje M. A. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, paskirta 800 eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei administracinių nusižengimų įrankių konfiskavimu yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.