Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, dekl. gyv. vietos adr. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus S. M. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. M. parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis kartu su savo drauge I. G. atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini) pas R. Š., su kuriuo draugauja nuo ankstesnių laikų, kai abu susipažino dirbdami Londone. Pas R. dažnai lankydavosi, todėl yra ne vieną kartą tekę bendrauti ir su R. kaimynais R. (pavardės nežino) bei E. (pavardės nežino). R. sodyba yra šalia R. sodybos. Jis su I. pas R. pabuvo parą ir sekančią dieną po pietų, tikslios valandos nežino, abu jau ruošėsi važiuoti į namus, krovėsi į automobilį savo daiktus. Kadangi I. turėjo vairuoti automobilį, tai jis dar tą dieną su R. išgėrė šiek tiek alkoholio. Kol I.į automobilį iš namo nešiojo daiktus, S. M. iš šašlykinės išpylinėjo pelenus. Jis matė, kad R. pievute ėjo E. ir R. R. atėjo prie S. M.. Ant jo jokių sužalojimų nesimatė, jis nebuvo kruvinas. Kokiu tikslu jis prie jo atėjo, neprisimena. Abu susiginčijo, pradėjo stumdytis. Vienas kitam buvo įsikibę rankomis į darbužius ir vienas į kitą kumščiais mosikavo. Kaltinamasis žino, kad jis R. vieną kartą kumščiu pataikė į veidą (tikslios vietos neprisimena). Ar R. jam pataikė, nežino. Stumdymosi ir muštynių metu nugriuvęs R. nebuvo. Taigi ir gulinčiam R. kaltinamasis neįspyrė. Juos išskyrė I. Po išskyrimo jis nematė, kad R. veidas būtų kruvinas. Gal vėliau jis pats kur nors nugriuvo ir susižalojo veidą, dėl ko veidas ir buvo kruvinas. Dėl E., tai S. M. visiškai nepripažįsta savo kaltės, nes E. nemušė, jam nesudavė nei vieno karto. Ir iš viso su E.i nebuvo jokio konflikto. Tačiau, kai E. pamatė, kad S. M. sudavė R. smūgį į veidą, tai jis pabėgo. Kaltinamasis suprato, kad jis nubėgo kviesti pagalbos. Dėl šio įvykio S. M. pripažįsta, kad R. sudavė tiktai vieną kartą kumščiu į veidą. Tačiau nepripažįsta, kad tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Sutinka, kad šis įvykis, jo smūgio sudavimas R., aplinkiniams turėjo sukelti neigiamas emocijas, sutrikdė jų rimtį ir tuo jis pažeidė viešąją tvarką. Kai I. juos išskyrė, tuo ir pasibaigė jų (jo ir R.) konfliktas. Tuomet jis su I. nuėjo iki automobilio ir jie išvažiavo. Po šio įvykio sekančią dieną jis buvo atvykęs pas R. Jo atsiprašė, atlygino padarytą žalą ir jie susitaikė. R. sakė, kad jokių pretenzijų jam neturi ir į policiją nesikreips (t. 4, b. l. 99-100).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo R. B. parodymus, kad 2019-03-10 apie 15.15 val. jis kartu su E. K. grįžo iš talkos į savo sodybą. Abu po talkos buvo neblaivūs. Įeidami į R. B. kiemą matė, kad kaimyno R. Š. kieme ant pievelės prie šašlykinės sėdėjo iš matymo pažįstamas S. M. (jį yra kelis kartus anksčiau matęs pas R. Š. namuose). Daugiau R. Š. kieme žmonių tuo metu nebuvo. R. B. nuvarė pastatyti savo dviratį, o E. K. nuėjo į R. Š. sodybą. R. B. pastatė savo dviratį ir, eidamas savo kiemu, matė, kaip E. K. paduoda S. M. cigaretę. Iš karto po to R. B. mato, kaip S. M. E. K. ranka suduoda po vieną kartą į abi veido puses. Tai darydamas jis šaukė E. K.: „ko čia vaikštai į svetimą kiemą, kad per 10 metrų apeitum tą kiemą“. R. B. tuo metu buvo gal už 5 metrų nuo jų. Jam nepatiko, kad S. M. šitaip pasielgė su E. Todėl pasakė: „kodėl tu šitaip pasielgei, kam jį mušei?“. Apie jokį alkoholį net nebuvo kalbos. Tuomet S. M. kelis žingsnius žengė link R. B. sakydamas: „o, tu, čia dabar ką man aiškini?“. Tai sakydamas S. M. kumščiu R. B. vieną kartą sudavė į veidą, prakisdamas abi lūpas (kairėje pusėje), po to staigiai kumščiu S. M. R. B. sudavė antrąjį smūgį į kairįjį antakį ir dar vieną kartą kumščiu trenkė į kairiąją akį bei po to jį pastūmė. Nuo pastūmimo R. B. nugriuvo, berods aukštielninkas. R. B. gulinčiam S. M. vieną kartą įspyrė į kažkurį šoną. Galimai, įspyrė į dešinįjį šoną, nes tuo momentu S. M. R. B. buvo iš dešinės pusės. Kaip tik tuo metu iš namo išėjo S. M. draugė ar tai žmona (jos vardo ir pavardės nežino) ir atitraukė S. M.. R. Š. kieme nebuvo. Vieta, kur S. M. jį mušė, yra R. B. sodyboje už šiltnamio. Kai ta moteris S. M. atitraukė, tai R. B. atsikėlė, grįžo į savo kiemą ir paskambino savo broliui V. R. B. iš prakirstos lūpos ir antakio labai kraujavo. R. B. pasakė savo broliui apie tai ir šis nedelsdamas atbėgo. Brolis paskambino į BPC. R. B. matė, kad S. M. su ta moterimi skubiai sėdasi į automobilį ir išvažiuoja, tai yra bėga. Apie tai jo brolis irgi telefonu informavo policiją. Kodėl S. M. R. B. mušė, jis nežino. Iki tol jie niekuomet nekonfliktavo, jokių tarp jų pykčių nebuvo. Gal šį kartą S. M. nepatiko, kad R. B. jis pasakė kam jis muša E. K.. Daugiau jokios priežasties nebuvo. S. M. buvo girtas – tai matėsi iš jo judesių ir neaiškiai tariamų žodžių. Visame šiame įvykyje, nei E. K., nei R. B. S. M. nesudavė nei vieno karto. Po šio įvykio po kairiąja akimi R. B. buvo mėlynė (t. 2, b. l. 3-8).

Iš duomenų bazės gauta informacija, kad R. B. 2020-09-10 mirė (t. 2, b.l. 21).

Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio trimo metu, prašė juos pagarsinti, kadangi jau praėjo daug laiko nuo įvykių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ji parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. ji kartu su S. M. atvažiavo pas jo draugą R. Š. į (duomenys neskelbtini). Pas R. jie abu dažnai lankydavosi, todėl yra ne vieną kartą tekę bendrauti su R. ir E. (pavardžių nežino). R. sodyba yra šalia R. sodybos, tai jie yra kaimynai. Kovo 10 d. po pietų, tikslios valandos nežino, ji su S. jau ruošėsi važiuoti į namus. Ji iš namo į automobilį nešiojo daiktus. S. buvo neblaivus. S. iš jų šašlykinės pylė pelenus. Šašlykinė stovėjo ant pievutės. Jų automobilis stovėjo kieme ant įvažiavimo į kiemą. Tarp šašlykinės ir jų automobilio buvo koks 100 metrų atstumas. Vieta, kur stovėjo šašlykinė, nuo automobilio matėsi. R. Š. buvo savo name. R. kieme buvo dviese: ji ir S.. Vaikščiodama link automobilio, kartais žvilgterdavo į tą pusę, kur buvo S. Kažkuriuo momentu pamatė, kad netoli S. stovi R. Kaip jis atėjo link S., ji nematė. Nematė, ar jis atėjo iš savo namo, ar jis iš kažkur grįžo į savo kiemą. Taip pat tuo metu R. kieme pamatė ant suoliuko sėdintį E. Ar jis prieš tai buvo priėjęs prie S. ir iš kur jis atėjo, ji nematė. Prieš tai E. R. kieme ji nematė. Kai pamatė R., jie su S. stovėjo vienas priešais kitą, atsisukę veidais. S. tuo metu buvo R. Š. kieme ant pievutės, šalia šašlykinės. R. priešais jį stovėjo maždaug už 1-1,5 metro. Kai pamatė, jie kažką kalbėjo. Paskui praeidama girdėjo, kaip R. klausė S., ar šis turi alaus. Taip jie kalbėjosi kokias 2-5 minutes. Paskui matė, kad R. abiem rankom pastumia S. į krūtinę. R. tuo metu nieko nesakė. S. jam pasakė: „ką darai“. Ji tuo momentu nuėjo į namą, ten užtruko kokias 2-3 minutes. Kai išėjo, matė, kad R. vėl pastūmė abiem rankom S.. Nuo to momento ji buvo prie automobilio ir vis į juos žvilgterdavo. Po šio R. pastūmimo matė, kad S. irgi, abiem rankom įsiremdamas R. į krūtinę, jį pastūmė. Tuomet R.S.delnu sudavė vieną kartą į veidą. Po to S. R. sudavė ranka mažiausiai porą kartų į veidą ir R., berods priklupo. Tada S. jam dar porą kartų sudavė ranka į veidą. R. nugriuvęs nebuvo. Ji pribėgo prie S. ir šaukdama: „ką tu darai ?“, jį atitraukė. S. nuvedė į automobilį ir jie išvažiavo. Pakeliui juos sustabdė policija. Kai vėl su policija atgal grįžo į (duomenys neskelbtini), tai matė, kad R. iš antakio bėgo kraujas, suprato, kad S. tą antakį prakirto. Kodėl S. ir R. susipyko, ji nežino, konflikto pradžios nematė ir negirdėjo. Iki tol S., R. ir E. sutarė, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Po šio įvykio sekančią dieną S. buvo nuvažiavęs pas R. Kiek ji žino, tai Saulius Rimo atsiprašė, jam atlygino padarytą žalą, jie susitaikė ir Rimas sakė, kad jam jokių pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 55-56, 57-58).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. Š. parodymus, kad nuo tų laikų, kai gyveno Londone, yra pažįstamas su S. (pavardės nežino, tik žino, kad jis yra kaunietis). 2019 m. kovo 10 d. S. atvažiavo pas jį į sodybą (duomenys neskelbtini), su savo drauge I. S. kieme kepė šašlykus, o jie su I. buvo name. Prie šašlyko name gėrė alkoholį: S. irgi alkoholį gėrė, tik I. negėrė. Anksčiau S., kai pas jį buvo kelis kartus, tai bendravo ir su R. B., ir E. K.. Jokių pykčių tarp jų niekuomet nebuvo. Šį kartą po pietų, tikslios valandos R. Š. nežino, I. su S. išėjo į parduotuvę. Kur jie buvo ir kas įvyko, R. Š. nežino. Jokių triukšmų negirdėjo ir jokių muštynių nematė. Tik, kai jie po kažkurio laiko grįžo į jo namą ir išvažinėjo į namus, matė, kad S. rankos krumpliai buvo kruvini. S. pasakė, kas susimušė ir jis sumušė R. R. Š. suprato, kad B. Tačiau, kaip ten kas įvyko ir dėl kokių priežasčių, R. Š. nežino. Jis galvoja, kad ir S. R. sumušė todėl, kad jis jau buvo labai girtas ir nežinojo, ką daro. S. su I. iš jo sodybos išvažiavo skubėdami, dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. Š. buvo namie, prie jų nėjo (t. 2, b. l. 63-64).

Liudytojas V. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jog buvo brolis sumuštas, kad nusikaltėlis bandė pabėgti su drauge. Dėl to teko iškviesti pareigūnus, tada juos sulaikė ir viskas vyko vietoje. Dėl ko susimušė, tai nėra žinoma. Paties įvykio nematė, gyvena netoli, už 100 metrų. Kai jis atėjo brolis buvo visas sumuštas, kruvinas, vienas asmuo sėdo į mašiną, pasiginčijo ir pasišalino. Atvyko pareigūnai, greitoji, kiek suprato pareigūnai tą kaltinamąjį sulaikė kelyje. Nežino, kas sumušė brolį, tik kartą yra matęs tą asmenį, klausė jo dėl ko sumušė brolį, jis kartu su drauge sėdo į mašiną ir išvyko. Nieko nežino dėl K. Jam tik sakė, kad brolis sumuštas, E. nieko nepasakojo, nieko nesuprato ir pats. Suprato, kad dėl cigaretės viskas kilo. Nebuvo sumuštas K. Pagrinde buvo brolis sumuštas. K. nieko nesakė apie tai.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra dešinėje (važiuojant nuo gatvės pradžios link (duomenys neskelbtini) k.) gatvės pusėje. Medinio, vieno aukšto, gyvenamojo namo teritorija yra neaptverta. Namo teritorijoje yra nedidelis mūrinis pastatas, šalia jo šiltnamis. Prie šiltnamio, pievos paviršiuje, ant žolės, yra matomi pėdsakai panašūs į kraujo žymes (t. 1, b. l. 131-134).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-04-10 specialisto išvadoje Nr. G 1172/2019 (01) užfiksuota: R. B. pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytos muštinės žaizdos kairiojo antakio srityje, viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimai veide. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dvejais trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti ir smūgio sudavimai, neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Šie sužalojimai padaryti iki jų konstatavimo medicininiuose dokumentuose (2019-03-10 15.34 val.), tai rodo medicininių dokumentų duomenys. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 156-157).

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2019-03-10 alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatytas S. M. girtumas – 2,33 ‰ etilo alkoholio (t. 4, b. l. 2.)

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad S. M. panaudojo fizinį smurtą prieš A. V., t. y. tyčia jam kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį, po trečio smūgio A. V. nukritus ant žemės ir jam atsistojus, sudavė jam kumščiu dar du kartus į veido sritį, po to gulinčiam ant žemės sudavė jam ranka du kartus į veido sritį, tokiu būdu A. V. ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasekoje padarė odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste, kairiame žande ir viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas keliuose ir abiejose blauzdose, kraujosruvą kairėje alkūnėje ir kairio alkūnkaulio lūžimą, kas dėl kraujosruvos kairėje alkūnėje ir kairio alkūnkaulio lūžimo A. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados objektyvumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Nėra abejonių, kad būtent tarp S. M. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiajam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats S. M. prisipažino visiškai, kad tyčia sudavęs smūgius A. V.. Tokius jo parodymus patvirtina ir paties nukentėjusiojo A. V. parodymai apie tai, kad prie laiptinės S. M. jam sudavė smūgius į veido sritį, o po vieno iš smūgių jis krisdamas ranka atsitrenkė į sieną ar į grindinį ir pajautė labai didelį skausmą kairės rankos alkūnės srityje. Šie parodymai sutampa ir su liudytojos A. K. parodymais apie tai, kad matė savo anūką Saulių ir kitą vyrą grumiantis prie laiptinės ir nugriuvus ant žemės, liudytojos I. T. parodymais apie tai, kad girdėjo šauksmus prie laiptinės ir brolio S. balsą, ji paskambino kaimynui D. L. ir paprašė, kad šis nueitų pažiūrėti į lauką, nes kažkas ten vyksta, o pastarasis vėliau parvedė išsikruvinusį brolį namo, o lauke matė sėdintį kitą vyrą, liudytojo D. L. parodymais, kad išėjęs į lauką prie laiptinės pamatė kaimyną S. ir kitą vyrą, liudytojos D. J. parodymais apie tai, kad pamatė, jog lauke prie laiptinės stumdosi du vyrai, po to pamatė, kad vienas vyras guli ant žemės, prie pat laiptinės durų, o kitas vyras lyg jam kažką daro, liudytojos N. Ž. parodymais apie tai, kad ji paprašė įvykio vakarą kliento, vardu A., kad šis palydėtų S., nes jie bare buvo likę tik dviese, bei šiuos parodymus patvirtinančiais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, S. M. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstami veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri buvo pažeista per poveikį papildomam objektui – asmenų sveikatai. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimas S. M. viešoje vietoje naudojus smurtą E. K. ir R. B. atžvilgiu ir padarius nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.

Nors teisiamajame posėdyje S. M. savo kaltės nepripažino, tačiau, kaip matyti iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, būdamas sodyboje pas R., matė, kad pievute ėjo E. ir R.. R. priėjo prie jo (S. M.), ant jo jokių sužalojimų nesimatė, jis nebuvo kruvinas, abu susiginčijo, pradėjo stumdytis, vienas kitam buvo įsikibę rankomis į darbužius ir vienas į kitą kumščiais mosikavo, jis R. vieną kartą kumščiu pataikė į veidą, ar R. jam pataikė, nežino, stumdymosi ir muštynių metu nugriuvęs R. nebuvo, todėl gulinčiam jam neįspyrė. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų R. B. ir E. K. nuosekliais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo V. B., iš dalies liudytojo R. Š., ir liudytojos I. M. parodymais, taip pat Valstybinės teismo ekspertizės tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1629/2021 (01) apie R. B. patirtus sužalojimus ir kita bylos rašytine medžiaga.

Iš nukentėjusiojo E. K. parodymų matyti, kad su R. B. neblaivūs ėjo iš talkos keliu ((duomenys neskelbtini) miesteliu), matė R. kaimyno R. Š. kieme ant pievelės prie šašlykinės sėdintį jam iš matymo pažįstamą S. M., su kuriuo kažko apsižodžiavo ir S. jam ranka nestipriai sudavė du kartus į veidą (po vieną kartą į abi veido puses), iki tol jie niekuomet nekonfliktavo, jokių tarp jų pykčių nebuvo, galvoja, kad S. taip pasielgė dėl girtumo, vėliau S. sudavė kumščiu kelis smūgius atėjusiam R., smūgiuodamas R. dar ir stumdė, todėl šis nugriuvo aukštielninkas ant žolės, gulinčiam R. Saulius dar įspyrė, tuomet į kiemą išbėgo kažkokia jauna moteris ir S. nuo R. atitraukė. Tokie E. K. parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. B. parodymais apie tai, kad su E. K. grįžo iš talkos į savo sodybą, abu po talkos buvo neblaivūs, matė, kad kaimyno R. Š. kieme ant pievelės prie šašlykinės sėdėjo iš matymo pažįstamas S. M., matė, kaip E. K. paduoda S. M. cigaretę, o S. M. E. K. ranka sudavė po vieną kartą į abi veido puses, jam (R. B.) paklausus, kodėl S. M. šitaip pasielgė su E., S. M. kelis žingsnius žengė link R. B. ir kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, prakirsdamas abi lūpas kairėje pusėje, po to staigiai kumščiu S. M. R. B. sudavė antrąjį smūgį į kairįjį antakį ir dar vieną kartą kumščiu trenkė į kairiąją akį bei po to jį pastūmė, nuo pastūmimo nugriuvus jam gulinčiam S. M. vieną kartą įspyrė į kažkurį šoną, kaip tik tuo metu iš namo išėjo S. M. draugė ar tai žmona ir atitraukė S. M., o jisgrįžo į savo kiemą ir paskambino savo broliui V.. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, pastarieji parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, tačiau jokių santykių nepalaiko ir byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių nukentėjusieji turėtų pagrindą tyčia apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusiųjų parodymai sutampa ir su liudytojų parodymais. Liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad atsimena, jog buvo brolis sumuštas, kad nusikaltėlis bandė pabėgti su drauge, paties įvykio nematė, kai jis atėjo brolis buvo visas sumuštas, kruvinas, vienas asmuo sėdo į mašiną, pasiginčijo ir pasišalino. Iš liudytojo R. Š. parodymų matyti, kad nors jis jokių triukšmų negirdėjo ir jokių muštynių nematė, tačiau matė, kad S. rankos krumpliai buvo kruvini, S. pasakė, kad susimušė ir jis sumušė R., jis (R. Š.) suprato, kad B., S. su I. iš jo sodybos išvažiavo skubėdami, dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Iš liudytojos I. M. parodymų matyti, kad kartu su S. M. buvo atvažiavę pas jo draugą R. Š., jau jai su S. ruošiantis važiuoti namo kažkuriuo momentu pamatė, kad netoli S. stovi R., taip pat tuo metu šalimais esančiame R. kieme pamatė ant suoliuko sėdintį E., kai pamatė R., jie su S. stovėjo vienas priešais kitą, atsisukę veidais, matė, kad R. abiem rankom pastumia S. į krūtinę, po antro R. pastūmimo matė, kad S. irgi, abiem rankom įsiremdamas R.į krūtinę, jį pastūmė, tuomet R. S. delnu sudavė vieną kartą į veidą, po to S. R. sudavė ranka mažiausiai porą kartų į veidą ir R., berods priklupo. Tada S. jam dar porą kartų sudavė ranka į veidą, R. nugriuvęs nebuvo, ji pribėgo prie S., jį atitraukė, nuvedė į automobilį ir jie išvažiavo.

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog S. M. dėl menkavertės priežasties, būdamas neblaivus, pirmiausiai sudavė smūgius E. K., o vėliau sudavė smūgius rankomis bei koja įspyrė į situaciją įsikišusiam R. B., šiuos neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko viešoje vietoje – sodyboje (duomenys neskelbtini) miestelyje, šalia miestelio kelio, sodyboms esant vienai šalia kitos, esant aplinkui kitiems asmenims ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Fizinio smurto naudojimas – muštynės viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties ar net ir dėl menkavertės dingsties yra įžūlus elgesys, rodantis nepagarbą aplinkiniams. Tokiu elgesiu, kaip jau buvo aptarta aukščiau, buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suvokė, kad suduodamas smūgius kitam asmeniui gali sukelti fizinį skausmą, sutrikdyti sveikatą, o taip pat viešoje vietoje tyčia vartodamas fizinį smurtą neabejotinai suvokė, kad gali sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o jo veiksmų intensyvumas rodo, jog kaltinamasis elgėsi sąmoningai, to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto vartojimu E. K. ir R. B. atžvilgiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis tyčia kumščiu du kartus sudavė E. K. per veidą, po to prie S. M. priėjusiam R. B. S. M. tyčia ranka sudavė tris kartus į veidą ir jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis R. B. nugriuvo ir gulinčiam R. B. S. M. tyčia koja įspyrė vieną kartą į dešinįjį šoną, šiais smurtiniais veiksmais padarydamas jam muštines žaizdas kairiojo antakio srityje, viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimus veide ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo R. B. sveikatą. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kaltinamojo padaryta veika bei jo veiksmuose nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai bei vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-05-03 nutartimi esant BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, tačiau nesuėjus įstatyme numatytam terminui todėl 2021-12-16 nutarimu, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 4 dalimi, prokuroras priėmė nutarimą atnaujinti šį ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 47-48). Kaltinamasis niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Skiriant bausmes S. M. atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos pagal Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nors buvo nurodęs, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. 4, b. l. 44-45), dėl ko 2019-05-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas priėmė sprendimą už akių ir priteisė Kauno TLK 49,68 Eur žalos atlyginimą; buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, vykdomasis raštas 2019-08-21 pateiktas antstolių kontorai (t. 1, b. l. 175, t. 4, b. l. 140).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamojo asmenybę, taip pat įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo priežastį, ilgai trukusią kaltinamojo paiešką, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytas bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad šios bausmės būtų tinkamai įvykdytos ir taip įgyvendinta bausmės paskirtis. Teismo vertinimu, dėl minėtų priežasčių nagrinėjamu atveju, kaltinamajam skirtina su realiu laisvės suvaržymu susijusi bausmė, tačiau, kadangi S. M. yra anksčiau neteistas, jam skirtina ne sankcijose numatyta laisvės atėmimo, o švelnesnė – arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, taikant kaltinamajam palankesnį – dalinio sudėjimo būdą.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 32.22 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 181-182), kuriuo prašo iš S. M. priteisti turtinę žalą dėl gydymo išlaidų. Teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais (t. 1, b. l. 183-184). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 straipsnius dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Šiuo atveju nustačius S. M. nusikalstamus veiksmus ir patvirtinus jo kaltę Valstybinei ligonių kasai priteistinos 32.22 Eur dydžio nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidas.

Į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-08 02.00 val. iki 2018-01-09 15.25 val. (t. 4, b. l. 16, 24) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-08-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo parą prilyginant vienai arešto dienai.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

VI. Proceso išlaidos

Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl 541.67 Eur sumos priteisimo iš S. M. dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje. Gynėjas kaltinamajam S. M. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y., nusprendus bylą nagrinėti teisme kaltinamajam nedalyvaujant, valstybės garantuojama teisinė pagalba S. M. buvo užtikrinta teismo, o ne paties kaltinamojo iniciatyva, todėl, teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę –areštą 40 parų.

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę –areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti S. M. subendrintą galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-08 02.00 val. iki 2018-01-09 15.25 val. Ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-08-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo parą prilyginant vienai arešto dienai.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 32,22 Eur dydžio nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidas (žala turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis: „Žala PSDF už R. B. gydymą“).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus prašymo dėl 541.67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. M. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.