Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė T. A., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir privalėdama pirmesne eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, šį reikalavimą pažeidė, laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2023-04-11 pirmiau atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu institucijos, prašiusios pradėti administracinę teiseną atstovas prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti sankcijos vidurkio dydžio baudą, nes šio asmens atstovo paaiškinimai ir argumentai nesudaro pagrindo nuobaudos neskirti, ar skirti ją mažesnę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pareiškė, kad įmonės vadovė visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, prašo administracinę bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties, arba jai neskirti administracinės nuobaudos, arba skirti ją švelnesnę (ANK 34 straipsnio 6 dalis), nes jos veikoje nebuvo tyčios. Pinigų apyvartai ėmė trūkti dėl epidemijos protrūkio, kai kiti skolininkai pradėjo vėluoti atsiskaityti, ir smukus nekilnojamojo turto vertei, jį realizuoti tapo nuostolinga. Vadovė nutarė pirmiau atsiskaityti su vėlesniais kreditoriais, kurių reikalavimų kėlimas teisme būtų baigęsis įmonės bankrotu, tai gi, toks veiksmas leido išlikti bendrovei, išsilaikyti versle ir atkurti mokumą. Pabrėžė, kad sumokėti beveik 600 tūkst. eurų mokesčių valstybei įmonė tiesiog negalėjo. Negalėjo paaiškinti, ar įmonė turėjo įkeistino turto, taip jam nežinomos susitarimo dėl skolos atidėjimo nevykdymo priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y. skolininkas trečiąja eile privalo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ir tik vėliau atsiskaityti su paskesnės eilės skolininkais.

Įmonė, turėdama 309821,24 Eur nepriemoką 2022-08-01 atsiskaitė su ketvirtos eilės skolininku A. H. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), pervesdama jam 60000 Eur, vėliau, 2022-08-25, 2022-09-16 ir kitomis datomis iki 2023-04-11 atliko dar 16 pervedimus atsiskaitydama su paskesnės eilės skolininkais, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė minėtą civilinio kodekso normą ir pažeidė ankstesnės eilės kreditoriaus interesus, todėl nusižengimas laikomas visiškai įrodytu.

Valstybė numato aplinkybes, kurioms esant skolininkai, turintys mokestines nepriemokas turi teisę prašyti atidėti jų mokėjimą, ir, kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokia galimybe pasinaudojo prašydama išdėstyti mokestinę nepriemoką, kuri 2022-09-21 sprendimu išdėstyta iki 2024-10-25 su sąlyga, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas turi būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Bendrovė 2022-10-25 neįvykdė papildomų sąlygų dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, įmonės atstovas ir teisme negalėjo nurodyti pateisinamų nemokėjimo priežasčių, todėl 2022-09-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai teisėtai neteko galios.

Įmonei buvo sudaryti galimybė pasinaudoti įstatymo lengvata, ji pati priėmė sprendimą tyčia, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos pažeisti atsiskaitymo su kreditoriaus eiliškumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įmonės vadovės veiksmuose nebuvo tyčios.

Atstovo argumentuose nėra išskirtinių veiksnių, kuriuos reikėtų vertinti atskirai, nesilaikant norminio reglamentavimo, nes, kaip matyti, kad įmonės padėtis nebuvo itin bloga, ji sugebėjo vykdyti atsiskaitymus su atskirais, jos vertinimu reikalingais kreditoriais, į tai atsižvelgiama parenkant administracinės nuobaudos dydį, tačiau nelaikoma pagrindu taikyti atsakomybę lengvinančia išimtimi, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę T. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų: (AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini), Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752).

Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį A6-127-632/2023.

Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti institucijai prašiusiai kelti administracinę bylą – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.