- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- ATP-388-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00715-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo I. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 15 d. 2.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos) vairavo lengvąjį automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė. I. B. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nesivadovavo liudytojų, kurie tąkart važiavo kartu su juo, parodymais, nesivadovavo jo pateikta medicinine pažyma apie neigiamą marihuanos testą, dėl to neteisingai įvertino faktines įvykio aplinkybes ir nepagrįstai jį nubaudė.
I. B. atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pažymėjo, jog „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo I. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo I. B. administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą – tik šiomis priemonėmis galima visapusiškai ir pilnai užtikrinti ATPK 20 straipsnyje numatytos normos įgyvendinimą, siekiant apsaugoti kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir turtą, nes padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip grubus ir keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams.
I. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad I. B. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. B. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 126 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno G. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad tąkart sustabdžius automobilio vairuotoją (I. B.), pastarojo elgesys buvo keistas – jis atrodė neramus, jo akys buvo raudonos, buvo žymi nuotaikų kaita. Kilo įtarimas, kad vairuotojas apsvaigęs. Nuvežus jį patikrinti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, buvo nustatyta, kad pastarasis yra vartojęs marihuanos (36 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė liudytojas policijos pareigūnas A. M. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Minėtų liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiųjų patrulių G. P. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015 m. birželio 15 d., apie 2.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdžius automobilį „VW Passat“, pagal dokumentus buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja I. B.. Kadangi pastarasis buvo neramus, jo akys paraudusios, kalbėjo nerišliai, nuotaika pastoviai keitėsi, jis buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę narkotinių medžiagų tyrimui. Atlikus šlapimo testą, paaiškėjo, kad I. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, t. y. buvo vartojęs marihuanos (2, 3 b. l.). Iš narkotinių medžiagų tyrimo (šlapimo testo) matyti, kad I. B. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, klinikinės diagnostikos laboratoriją buvo pristatytas 2015 m. birželio 15 d. 2. 30 val. Atlikus tyrimą nustatyta, kad I. B. yra vartojęs marihuanos (5 b. l.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad I. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių visiškai pakako I. B. kaltės klausimui išspręsti. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų R. Č. ir S. P. parodymai, kad jie tą dieną nematė I. B. vartojant narkotines medžiagas, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. I. B. kaltės nepaneigia ir pastarojo pateikti narkotinių medžiagų tyrimo rezultatai – akivaizdu, kad šis tyrimas buvo atliktas ne iš karto po įvykio, o po jo praėjus apie pusantros paros, t. y. 2015 m. birželio 17 d. 12.30 val. (30 b. l.). Taigi teisingais pripažinti antrojo tyrimo rezultatus nėra jokio pagrindo.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, I. B. paskirta nuobauda, kuri yra mažesnė negu ATPK 126 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, atitinka pastarojo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.