- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- I-1183-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05449-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-10-10 sprendimą Nr. ID-9025(11) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 18 638,29 Lt nuo 2012-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos; 3) įpareigoti VRM mokėti pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją – 1 133 Lt; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2014-04-03 gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis atsisako reikalavimo įpareigoti VRM mokėti jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – 1 133 Lt, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio mokama visa paskirta valstybinė pensija (b. l. 73). Pareiškėjas paaiškina, kad VRM į jo asmeninę sąskaitą pervesdavo 758,94 Lt valstybinę pensiją, kuri nuo buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Pareiškėjas nesutinka su pensijos mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Paaiškina, kad jam, kaip pensininkui turinčiam draudžiamųjų pajamų, valstybinė pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012-09-21 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtą pensijos dalį. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, išskyrus reikalavimo dalį dėl įpareigojimo mokėti paskirtą valstybinę pensiją.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 42-43) paaiškina, kad pareiškėjo nurodytas valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminis pagrindas - Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (ginčui aktualias redakcijas) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai pasisakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjui nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, atitinkami ministerijos veiksmai išmokant pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka sumažintą valstybinę pensiją laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais nei tuo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 18 638,29 Lt nuo 2012-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos. Pažymėtina, kad iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-10-02 pažymos Nr. 11PP(P)-5793 apie pareiškėjo pensijos dydį 2010 – 2013 metais matyti, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo mažinama - laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 48-49). Bendra neišmokėtos valstybinės pensijos suma yra 18638,29 Lt, t. y. – tokio dydžio sumą pareiškėjas prašo priteisti. Vertintina, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodo laikotarpį - nuo 2012-01-01, už kurį prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teismas, atsižvelgdamas į minėtoje pažymoje nurodytą pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir prašomą priteisti sumą, kurios sutampa, vertina, kad pareiškėjas siekia prisiteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nuo 2010-01-01.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad VRM sekretoriaus 1998-08-28 išvada Nr. 14727 pareiškėjui nuo 1998-07-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 692,95 Lt per mėnesį (b. l. 45). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-10-02 pažymos matyti, kad 2010 m. sausio 1 d. jos dydis buvo 758,94 Lt (b. l. 48-49). VRM 2013-09-27 gautas pareiškėjo skundas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 15 str., 4 str., taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 50). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VRM 2013-10-10 sprendimu Nr. 1D-9025(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 15 str. taikymo (b. l. 51). Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2012‑12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, o valstybinių pensijų mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. valstybinė pensija sumažinta neteisėtai. LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str., 5 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta už 2010 m. sausio mėnesį - 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2013-10-21 (b. l. 1-12).
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Vertintina, kad pareiškėjas skundą dėl priteisimo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 padavė praleidęs trejų metų terminą reikalavimui pareikšti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Ši bylos dalis nutrauktina.
Skundo dalis dėl priteisimo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies taikant Laikinojo įstatymo 4 str., laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01 atmetama kaip nepagrįsta. Skundo dalis dėl priteisimo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies taikant Laikinojo įstatymo 5 str. laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-08-31 tenkinama. Pareiškėjui priteisiama už šį laikotarpį šiuo pagrindu neišmokėta valstybinės pensijos dalis – 2923,31 euras (10093,62 Lt). Sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VRM 2013-10-10 sprendimą Nr. 1D-9025(11) pažymėtina, kad jame buvo pasisakyta tik dėl Laikinojo įstatymo 15 str. taikymo (b. l. 51). Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2013-09-25 skundą (b. l. 50), kuriame pareiškėjas kėlė klausimą tik dėl išmokėjimo valstybinės pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 15 str. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo pareiškėjas minėtu prašymu nesikreipė ir VRM pareiškėjo skundžiamame akte dėl to nepasisakė. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, skundžiamas aktas yra teisėtas, jo naikinimo pagrindų nenustatyta.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių su bylos nagrinėjimu patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu išlaidas, paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Bylos dalį dėl priteisimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 pareiškėjui A. Š. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nutraukti.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, sumažintą taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. – 2923,31 eurą,
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.