Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inkestas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria UAB ,,Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ iškelta bankroto byla Nr. 2-5582-258/2009, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB ,,Inkestas“, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nesilaikė įstatymo nuostatos, įpareigojančios apie ketinimą kreiptis į teismą informuoti atsakovą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. UAB ,,Inkestas“, kreipdamasis į teismą nesumokėjo žyminio mokesčio.Ieškovo A. P. kreditorinis reikalavimas kildinamas iš darbo santykių – nesumokėto darbo užmokesčio. Tačiau šis ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl to, kad nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Už 2009 metus A. P. yra sumokėtos visos išmokos ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Paties A. P. pateikti duomenys apie neišmokėtą darbo užmokesti neatitinka tikrovės, nes pažymas pildė neseniai bendrovėje dirbanti buhalterė, ir šios pažymos neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, iš šių dokumentų nėra aišku, ar ši ieškovo nurodyta skola yra priskaičiuotas, ar išmokėtas darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam ieškovui iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. buvo sumokėtas visas darbo užmokestis, todėl laikytina, kad atsakovas su šiuo kreditoriumi atsiskaitė (ĮBĮ 10 str. 3 d.).A. P. taip pat nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo sumokėti skolą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl skolos sumokėjimo yra įteiktas G. M. , kuris jau nuo 2007 m. birželio 19 d. nebedirba atsakovo bendrovėje. Nuo 2007 m. birželio 20 d. bendrovės direktoriumi yra paskirtas J. K. ir ieškovas apie tai žino. 2009 m. balandžio 15 d. buvęs atsakovo darbuotojas V. T., pasirašęs ant A. P. pateikto tuščio popieriaus lapo, neturėjo teisės priiminėti jokių raštų, nes raštų ir korespondencijos priėmimui bendrovėje paskirtas ir nuolatos administracijoje esantis kitas asmuo - A. G. , ir ieškovas apie tai žinojo.Atsakovo atstovas iki atskirojo skundo pateikimo dienos vis dar sirgo, todėl laikytina, kad atsakovo atstovo nedalyvavimas nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą galėjo sąlygoti neteisingos nutarties priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė konstatuodamas bendrovės nemokumą, t. y. spręsdamas, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę atsakovo turimo turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės atsakovas atskirajame skunde neginčija, dėl to teisėjų kolegija dėl įmonės nemokumo nepasisako.

Atsakovo teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta dėl to, kad nebuvo laikomasi ĮBĮ nuostatų, reikalaujančių informuoti atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nurodo, kad 2009 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl skolos sumokėjimo adresuotas jau dvejus metus bendrovėje nedirbančiam direktoriui, be to pasirašytinai įteiktas neįgaliotam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje jau yra pasisakyta šiuo klausimu ir pripažinta, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad toks pranešimas yra netinkamas, nes ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata nenumato detalios tokio pranešimo procedūros. Nors atsakovas ir teigia, kad A. T. nebuvo įgaliotas tokius dokumentus priimti, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad šis asmuo pranešimo dėl skolos sumokėjimo įteikimo metu dirbo atsakovo bendrovėje ir turėjo galimybes apie tokį pranešimą informuoti įmonės administracijos vadovą (CPK 185 str.).

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Įvertinus anksčiau bankroto proceso specifiką bei bankroto bylos iškėlimo bendrovei pasekmes, akivaizdu, jog ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl ji turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apie inicijuojamą bankroto procesą atsakovui tapo žinoma dar 2009 m. gegužės pabaigoje, kai jam buvo išsiųstas ieškovo A. P. ieškinys – šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio prisegtas 2009 m. gegužės 22 d. AB Lietuvos pašto siuntos kvitas (t. 1, b. l. 6). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad net ir laikant, jog 2009 m. balandžio 15 d. pranešimas dėl skolos sumokėjimo atsakovui nebuvo tinkamai įteiktas, atsakovas turėjo visas galimybes atsiskaityti su ieškovu A. P. arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius įmonės mokumą. Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad UAB ,,Inkestas“ taip pat nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes, kaip jau minėta, atsakovas apie inicijuojamą bankroto bylą žinojo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas UAB ,,Inkestas“ nesumokėjo žyminio mokesčio. Naikinti skundžiamą teismo nutartį atsižvelgiant į tokius argumentus nėra pagrindo, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto bylose ieškovai atleidžiami. Atsakovo teigimu, jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu A. P. , tačiau A. P. su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka, be to, net ir sprendžiant, kad ieškovo A. P. skola nepagrįsta, atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog yra atsiskaitęs ar ketina atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Inkestas“ (CPK 178 str.).

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankroto proceso eigoje administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus. Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Nors teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas siūlytas administratoriaus kandidatūras. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo trumpu ir neinformatyviu pretenduojančių tapti atsakovo bankroto administratoriais įmonių vertinimu, ir tai gali būti pagrindas panaikinti nutartį ar atitinkamą jos dalį, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog paskiriant administratorių buvo padarytas įstatymų pažeidimas, dėl kurio ši nutartis laikytina neteisinga (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriai administratoriumi siūlė paskirti du juridinius asmenis - UAB ,,Verslo ir restruktūrizavimo centras“ ir UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklalapio www.bankrotodep.lt duomenų šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu matyti, kad UAB ,,Verslo ir restruktūrizavimo centras“ dirba 6 darbuotojai, bendrovė vykdo 28 įmonių bankroto procedūras, yra užbaigusi 34 bankroto procedūras. Šis administratorius yra pateikęs deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nurodė, kad UAB ,,Verslo ir restruktūrizavimo centras“ atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus. UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ šiuo metu vykdo 18 įmonių bankroto procedūras, yra baigusi 18 įmonių bankroto procedūrų. Įmonėje dirba 2 darbuotojai. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir šio administratoriaus atžvilgiu nurodė, kad UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atitinka ĮBĮ reikalavimus. Apelianto UAB ,,Inkestas“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyrė administratorių motyvuodamas tuo, jog šis juridinis asmuo buvo pasiūlytas pirmasis ir nepagrįstai nepasisakė dėl visų šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formaliai abi bendrovės atitinka keliamus reikalavimus, tačiau kartu pažymi, kad paskirtojo administratoriaus darbuotojų darbo krūvis daug mažesnis, o patirtis didesnė negu apelianto siūlomo administratoriaus, todėl nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog teismas nepagrįstai administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo ir restruktūrizavimo centras“.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalis, kuria atsakovo administratoriumi paskirtas UAB ,,Verslo ir restruktūrizavimo centras“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.