- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-693-887/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09398-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- O. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Jaroslav Losteisiniais
Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovės J. K. kuratorei advokatei Eglei Grucytei, trečiajam asmeniui O. K., nedalyvaujant atsakovei J. K., institucijų duodančių išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucijos duodančios išvadą byloje: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. K. (toliau ieškovas) prašo pakeisti 2009-07-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1723-97/2009 dalyje dėl išlaikymo dydžio dukrai S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės J. K. (toliau atsakovė) išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskirti D. K. bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (4 b. l.).
Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, jog gyvenant santuokoje su atsakove, 2007-12-10 gimė duktė S.. Santuoka tarp šalių nutraukta 2009-07-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tarp šalių patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pagal kurią šalys susitarė, jog dukters S. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta su tėvu, o dukters motina teiks dukrai išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo nemažai laiko, mergaitė išaugo, pasikeitė jos poreikiai, pabrango išlaidos maistui, drabužiams ir apavui, komunalinės paslaugos ir kiti mokesčiai, turintys įtakos vaiko išlaikymui. Vaiko poreikiams patenkinti reikėtų apie 800 Lt: 300 Lt maistui, 200 Lt drabužiams ir apavui, 50 Lt medikamentams ir maisto papildams, 100 Lt mokymo priemonėms ir žaislams, 75 Lt higienos reikmenims (muilui, skalbimo milteliams, šampūnui, dantų pastai, dantų šepetėliams, tualetiniams popieriui ir kt.), 75 Lt komunaliniams mokesčiams. Kadangi pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, todėl prašo iš atsakovės priteisti pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (3-4 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad išlaikymui priteista suma yra labai maža. Po priimto teismo sprendimo vaiko poreikiai padidėjo, jo turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovės padėtis pagerėjo. Prašo padidinti išlaikymo sumą, kadangi atsakovė jo žiniomis gyvena užsienyje, ten dirba, turi kitą vaiką, gauna nemažas pajamas. Per šį laiką duktė pradėjo lankyti darželį, lanko jau treji metai, už darželį ir papildomas priemones kas mėnesį išleidžia apie 400 Lt. Duktė specialių poreikių neturi, tačiau serga peršalimo ligomis. Mano, kad dukters išlaikymui 800 Lt pakaktų. Iš atsakovės prašo priteisti pusę reikalingos sumos. Jis pats savo vardu nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, iš darbo atleistas, nes nepajėgė dirbti, buvo per didelis krūvis dėl sveikatos. Darbo biržoje šiuo metu neregistruotas. Anksčiau buvo registruotas, gaudavo pašalpas. 2009 m. turto taip pat neturėjo, tuo metu taip pat nedirbo, bet buvo vaiko auginimo atostogose, kas mėnesį gaudavo apie 1000-1200 Lt. Kurį laiką (4 mėnesius) neoficialiai dirbo užsienyje, per mėnesį gaudavo apie 4000 Lt. Vaikas prižiūrėti buvo paliktas mamai. Ir dabar ketina išvykti dirbti į užsienį. Lietuvoje su dukra gyvena pas savo motiną, nuomos mokesčio nemoka, prisideda prie mokesčių. Užsienyje nuomojasi kambarį, moka 800 Lt. Kitos šeimos, kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, sveikatos problemų šiai dienai neturi. Savo motinai dukters išlaikymui keturis mėnesius perveda po 800 Lt. Apie atsakovės turimą turtą duomenų neturi. Jo žiniomis ji gyvena užsienyje, neoficialiai dirba, turi kitą vaiką. Su dukra S. atsakovė visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia (80-81 b. l.).
Ieškovo atstovas advokatas Jaroslav Los teisiniais argumentais pagrindė ieškovo reiškiamus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (92 b. l.).
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja kuratorė advokatė Eglė Grucytė, kuri teismo paskirta išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes atsakovei procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai (41-42, 52 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovės kuratorė advokatė Eglė Grucytė su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad vadovaujantis rašytinais įrodymais byloje atsakovė jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, jokių pašalpų negauna. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad dukters išlaikymui skiria 800 Lt, kad savo motinai keturis mėnesius perveda po 800 Lt. Ieškinyje ieškovas nurodė išlaidas mergaitės išlaikymui, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad šios išlaidos skiriamos dukters išlaikymui. CPK 178 str. nurodo, kad kiekviena iš šalių turi pagrįsti rašytiniais įrodymais savo reikalavimus ir atsikirtimus, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatymo nuostatą paaiškino, kad šalys teigdamos savo teiginius, juos turi įrodyti, šalys, kurios neigia šiuos dalykus, šios pareigos neturi. Ieškinys neįrodytas, šiai dienai mergaitei 6 metai, nuo 2009-07-23 nėra praėjęs ilgas laiko tarpas, mergaitės poreikių kitimo ieškovas nepateikė, bei pats patvirtino, kad atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, ji turi dar vieną vaiką. Todėl prašė ieškinį atmesti (81, 92 b. l.).
Trečiasis asmuo O. K. su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad ji yra ieškovo motina ir šiuo metu oficiali mergaitės laikina globėja. Jos sūnui nutraukus santuoką su atsakove, teismo sprendimu jų dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu D. K.. Sūnus su dukra gyveno pas ją, sūnui išvykus dirbti į užsienį anūkei buvo nustatyta laikinoji globa. Sūnus dirbti į užsienį išvažiavo šį pavasarį. Kada būna išvykęs ieškovas, anūke S. K. rūpinasi ji, sūnus atsiunčia jos išlaikymui po 400-800 Lt. Iš sūnaus dukters išlaikymui pinigus gauna kiekvieną mėnesį: gegužės mėnesį gavo 400 Lt, po to atsiuntė 600 Lt. Atsakovė dukra visiškai nesidomi, išlaikymui lėšų neatsiunčia. Žino, kad priteisus išlaikymą atsakovė dukrai nieko nemokėjo, mergaitę išlaikė vienas ieškovas, prie anūkės išlaikymo prisidėjo ir ji – nupirkdavo maisto, rūbų. Mano, kad mergaitės išlaikymui iš abiejų tėvų 800 Lt pakaktų, todėl prašo ieškinį tenkinti (91-92 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje 2007-12-10 gimė duktė S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Šalių santuoka nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2009-07-23 sprendimu bendru šalių sutikimu, dėl išlaikymo šalys susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kad S. K. išlaikymui J. K. (po santuokos nutraukimo K.) mokės po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (7 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalys gera valia susitarė dėl išlaikymo dydžio, šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai nutraukiant santuoką nebuvo nustatinėjami. Atsakovė priteisto išlaikymo nemokėjo ir nemoka, su dukra nebendrauja. Ieškovas nuosavo būsto neturi, su nepilnamečiu vaiku gyvena kartu su savo motina O. K. (duomenys neskelbtini). (3, 91 b. l.), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (8, 10 b. l.), šiuo metu oficialiai nedirba (70, 71 b. l.). Ieškovas nurodė, kad keletą mėnesių buvo išvykęs dirbti į užsienį, ten uždirbdavo apie 4000 Lt per mėnesį, 800 Lt kainuodavo kambario nuoma, pinigų atsiųsdavo motinai (trečiajam asmeniui) dukters išlaikymui. Taip pat nurodė, kad vėl ketina ten važiuoti dirbti (81 b. l.). Ieškovo paaiškinimus patvirtino ir trečiasis asmuo šiuo metu laikinai globojanti ieškovo dukrą. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ir anksčiau padėdavo sūnui su anūke – nupirkdavo maisto, drabužių, nes atsakovė dukrai išlaikymo visiškai neteikė (92 b. l.). Netikėti tokiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad ieškovas negaudamas pajamų su vaiku oriai nepragyventų. Sunkią ieškovo turtinę padėtį patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovui byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Nors ieškovo turtinė padėtis sunki, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad savo kaip tėvo pareigas jis atlieka tinkamai. Teismui nekyla abejonių, jog mergaitė yra tinkamai prižiūrima, užtikrinami visi jos poreikiai. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, kad skyriuje nėra gauta duomenų dėl vaiko nepriežiūros, ieškovo šeima neįrašyta į socialinės rizikos asmenų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (82 b. l.). S. K. ieškovo prašymu dėl jo laikino išvykimo į užsienį (Angliją), 2013-06-11 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta O. K. (86-87, 88 b. l.). Teismo nuomone, toks ieškovo elgesys (kreipimasis dėl laikinosios globos dukrai) prieš išvykstant dirbti į užsienį rodo jo kaip tėvo rūpestingumą ir atsakingumą. Priešingai nei atsakovė, kuri savo dukros likimui yra visiškai abejinga. Pažymėtina, kad šiuo atveju jokios pašalpos ar išmokos iš valstybės nei laikinajam globėjui, nei vaikui nemokamos. Atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma. Tiek ieškovas, tiek teismas dėjo visas įstatyme numatytas pastangas atsakovei įteikti procesinius dokumentus tiesiogiai, tačiau nepavyko, teismo skelbta paieška rezultatų nedavė. Todėl pagrįstai tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė gyvena užsienyje. Iš ieškovo ir teismo savo iniciatyva išreikalautų įrodymų (CPK 376 str. 1 d.) matyti, kad atsakovė Lietuvoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (8, 9 b. l.), Lietuvoje nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų negauna (72, 73 b. l.), tačiau teismo nuomone, tai neparodo tikrosios atsakovės turtinės padėties, kadangi atsakovė užsienyje gali dirbti, turėti turto ar santaupų. Atsakovės kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, tačiau jokių kitų atsakovės sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti tikrosios atsakovės turtinės padėties, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovė tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš motinos pareigų – savo dukrai teikti jos poreikius atitinkantį išlaikymą.
Išvadą byloje teikiančios institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, kad ieškovo reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis turėtų būti tenkintinas (82 b. l.).
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovas, kaip pagrindinį motyvą, nurodo vaiko poreikių išaugimą. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Šiuo atveju teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Teismas pripažįsta, kad nuo po priimto teismo sprendimo vaiko poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 4 metai, vaikas pradėjo lankyti darželį. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir, teismo nuomone, ieškovas šių aplinkybių neturėjo įrodinėti. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 130 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, neužtikrinantis netgi minimalių vaikų poreikių. Teismo nuomone, tokia išlaikymo suma (130 Lt kas mėnesį) jau ir santuokos nutraukimo metu akivaizdžiai neatitiko vaiko poreikių, tačiau kaip teismas pirmiau yra pažymėjęs, nutraukiant santuoką nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sutartas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį nebuvo ir nėra mokamas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 800 Lt. Teismo nuomone, ieškovo vaiko poreikių lentelėje (3 b. l.) nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, neišdidintos ir atitinka ieškovo išdėstytas aplinkybes. Nors įrodymai apie vaiko poreikiams išleidžiamas sumas ir nepateikti, tačiau savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Nors atsakovės kuratorė su ieškiniu nesutinka, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo nurodytų vaiko poreikiams reikalingų sumų neginčijo, nepateikė įrodymų ir nenurodė, kokia jos nuomone išlaikymo suma būtų protinga, tik nurodė, kad nėra pagrindo trigubai padidinti išlaikymo dydį (58 b. l.). Atsakovės kuratorė nesutikimą iš esmės grindžia atsakovės sunkia turtine padėtimi, o kaip teismas jau pirmiau konstatavo, atsakovės tikroji turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau ji tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena ir privalo išlaikyti savo dukrą, bet to nedaro. Atsakovės kuratorė nurodė, kad atsakovės sunkią turtinę padėtį patvirtina tai, kad net ir po 130 Lt išlaikymo atsakovė dukrai neteikė (92 b. l.). Priešingai, teismo nuomone, tai patvirtina ne sunkią atsakovės turtinę padėtį, o jos visišką abejingumą dukters likimui. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik neteikia dukrai išlaikymo, tačiau yra visiškai nusišalinusi nuo jos auginimo (80-81, 92 b. l.). Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, nes vaikas neužilgo pradės lankyti mokyklą, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės S. K. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 130 Lt kas mėnesį buvo ir yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Atsakovės kuratorė nurodė, kad dėl savo sunkios turtinės padėties ieškovas pats neturėtų galimybės dukrai teikti prašomo priteisti išlaikymo (58 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas su artimųjų pagalba dukrą išlaiko, mergaitė tinkamai prižiūrima, užtikrinami visi jos poreikiai, ieškovas deda visas pastangas, siekdamas užtikrinti dukrai pilnavertį gyvenimą, buvo išvykęs ir vėl ketina vykti dirbti į užsienį, kai tuo tarpu atsakovė nuo motinos pareigų yra visiškai nusišalinusi.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovė yra jauna 28 metų moteris, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė). Nors ieškovas ir atsakovės kuratorė nurodė, kad atsakovė turi dar vieną vaiką, tačiau byloje įrodymų apie kitus išlaikytinius nėra. Darant prielaidą, jog atsakovė turi dar vieną vaiką, pažymėtina, kad atsakovė būdama protinga ir atsakinga motina privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis dar vienu vaiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Taip pat formuojama nuostata, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, atsakovės kuratorės atsikirtimai dėl sunkios atsakovės turtinės padėties atmestini, teismo nuomone, atsakovei patogu taip gyventi ir ją esama padėtis tenkina. Pažymėtina, kad jei atsakovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jos esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui (nepilnamečiams vaikams) tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina vienas ieškovas, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko tėvui. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Kaip jau konstatuota, nagrinėjamu atveju, atsakovė neprisideda ne tik prie padidėjusių vaiko poreikių, tačiau ji apskritai neteikia jokio išlaikymo.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti str.). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teismo vertinimu, nepilnametės S. K. poreikiams per mėnesį reikalinga 800 Lt išlaikymo suma ir šią sumą abu tėvai turėtų teikti lygiomis dalimis.
Teismui, kompleksiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, į tai, kad atsakovė yra jauna ir darbinga, yra abejinga savo dukrai, jos ugdymui, poreikių tenkinimui ir išlaikymui, ieškovo ieškinys tenkinas pilnai: pakeistina 2009-07-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1723-97/2009 dalis dėl išlaikymo dydžio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės J. K. priteistina S. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2012-07-12) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės priteistinos bylinėjosi išlaidos valstybei: 97 Lt žyminis mokestis nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį, 38,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 490 Lt už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2009-07-23 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-1723-97/2009 dalį dėl išlaikymo dydžio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-07-12) iki jos pilnametystės.
Priteisto išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 97 Lt (devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 38,71 Lt (trisdešimt aštuonis litus 71 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 135,71 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 71 ct). Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 490 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.