- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 1-503-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40544-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- D. S., T. T.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Juozapas Surblys, Sandra Balskuvienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (D. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (II kursas), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir
T. T. (T. T.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos pilietis, rusas, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (II kursas), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. ir T. T. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jie, laikotarpyje nuo 2017-07-06 iki 2017-07-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje, būnant svečiuose pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., miegamojo kambario spintoje radę voką su pinigais, kiekvienas iš jo paėmė po 30 eurų, iš viso 60 eurų, bei iš spintoje buvusios dėžutės paėmė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. S. ir T. T., pagrobė M. K. priklausantį 160 eurų vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai ir nurodė, kad vaikštinėjo lauke ir D. nusprendė visus juos pakviesti į tėvo butą. D. pasakė, kad tėvas jai davė buto raktus, todėl į jį ir nuėjo. Tuo metu, pati D. gyveno kartu su mama S. D. gatvėje. Nuėję į D. tėvo butą, jame žaidė, kalbėjosi, sėdėjo, valgė. Ant picos užsakymo nesimetė, nes neturėjo pinigų. Taip pat nesimetė ir iš paimtų pinigų. Bute buvo apie 8 ar daugiau asmenų – tai A. G., M. S., M. D., D. M., jis ir T. T.. Tą dieną D. žinojo kur yra pinigai, nes pati visiems jiems pasakė, jog miegamojo spintoje yra pinigai, be to ji pati ėmė pinigus iš tos spintos. Nežino, kodėl D. sako, kad apie pinigus ji nieko nežinojo. Vieną dieną jis kartu su T. paėmė po 30 eurų, o po to, kitą dieną, žinodami, kad toje vietoje yra pinigai, paėmė dar po 30 eurų ir auksinę grandinėlę. Neprisimena po kokio laiko tarpo ėjo į tą butą sekantį kartą. Abu kartus ėjo pačios D. kvietimu. Negali tiksliai pasakyti, kas dar buvo kambaryje, kai jie ėmė pinigus. Voke buvo daug pinigų, tačiau jis su T. paėmė per abu kartus tik po 60 eurų. Neprisimena, kokiomis kupiūromis ėmė pinigus. Už šiuos pinigus jie pavalgė. Grandinėlę jie paėmė iš kvailumo. Ją pridavė į lombardą, esantį prie prekybos centro „V.“. Grandinėlę pridavė T.. Jiems būnant bute, iš suaugusiųjų nieko nebuvo. D. jiems apie tai, kad į tam tikrus kambarius negalima eiti, sakiusi nebuvo. Visi vaikščiojo kur norėjo. Kai apie tai sužinojo D. tėvas, jis su T. su ja susirašė ir padavė jai 120 eurų (kiekvienas po 60 eurų) – įskaitant į šią sumą ir po 30 eurų, kurie buvo priteisti pagal administracinių nusižengimų teiseną, tačiau nukentėjusieji pinigų neėmė, nes dingo didesnė suma, norėjo atgauti visą sumą. Nežino iš kur atsirado 375 eurų suma, nes jie tokios sumos neėmė. Tuo tarpu bute buvo daugiau žmonių ir jie nežino, gal tą likusią dalį pinigų paėmė kiti. Už auksinę grandinėlę nukentėjusiajai pinigus atidavė. Su civilinio ieškinio 375 eurų suma nesutinka. Sutinka atlyginti po 60 eurų, t. y. į šią sumą įskaitant ir pagal administracinių nusižengimų teiseną priteistą 30 eurų sumą. Dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui. Dėl savo elgesio labai gailisi, buvo kvaili.
Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad buvo lauke, buvo karšta ir D. pakvietė juos į tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. pasakė kad jos tėvo nėra, jis jai davė buto raktą. Nuėję į butą, jame sėdėjo, gulėjo, žaidė ir valgė. Bute jie buvo apie porą kartų, kiekvieną kartą D. kvietimu. D. jiems pasakė, kad yra pinigai, kuriuos leido imti, nes ir pati juos ėmė. Pirmą dieną jis su D. paėmė po 30 eurų. Kitą dieną paėmė su D. po 30 eurų ir auksinę grandinėlę. Tuo metu bute buvo daug žmonių. Kiek kartų ir kas tame bute lankėsi, nežino. Kiek vokuose buvo pinigų – jie nežino, nes neskaičiavo. Kai antrą kartą paėmė po 30 eurų, tai voke dar buvo likę daug pinigų. Grandinėlę paėmė todėl, nes galvojo, jog ji brangiai kainuos ir ją užstatė, bet gavo tik 20 eurų. Grandinėlę užstatė jis. Nežino, kodėl ėmė grandinėlę, o ne didesnę pinigų sumą. Tiesiog, tuo metu, taip jiems šovė į galvą. Miegamajame buvo, ir A., ir D., ir M., visi, tačiau ką jie ten darė – nežino. A. matė, kaip jis su D. paėmė grandinėlę. Ji sakė „ar jums to reikia“. Pačios D. tuo momentu kambaryje nebuvo, ji buvo kitame kambaryje. A. negrasino, juokaudami pasakė, kad ji apie tai niekam nesakytų. Jiems buvo pasakyta, kad už tą grandinėlę reikia atlyginti 100 eurų, šią sumą atlygino. Taip pat M. K. norėjo atlyginti ir 120 eurų (įskaitant 60 eurų, priteistus pagal administracinių nusižengimų teiseną), tačiau šią pinigų sumą ji imti atsisakė, prašė visos dingusios – 375 eurų sumos, tačiau jie tokios sumos neėmė. Turtinę žalą pasiruošę atlyginti nors ir dabar. Dėl moralinės žalos nieko negali pasakyti, nes jis nedirba, tokios sumos neturi. Labai gailisi. Taip pat nurodė, kad jis nesutinka su D. parodymais, jog ji nežinojo kur padėti pinigai, kad jų nematė, mano, kad ji meluoja. Be to, nesutinka ir su tuo, kad visi metėsi ant picos užsakymo – jis tuo metu pinigų neturėjo, nieko nepirko.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. K. nurodė, kad 2017-07-06 ji kartu su savo vaikais V. bei A. ir E. M. išvyko į atostogas. Išvykdama nežinojo, kad E. duktė D. M. turi buto raktus. Ji su jais negyveno, kelis kartus buvo pas juos apsilankiusi, bet tik jiems būnant. Apie tai, kad D. turi buto raktus, sužinojo tik 2017-07-13 iš E., kai paaiškėjo, jog ji lankėsi jų bute jiems nebūnant. E. buvo davęs D. buto raktus dar birželio mėnesį. Jis buvo jai davęs raktus laikinai, kai jie buvo išvykę dviem dienom, kad ji prižiūrėtų jų gyvūnus. Kaip jai pasakojo E., tai jis, prieš jiems išvažiuojant, buvo susiskambinęs su D., kad ji negrąžino jam buto raktų. Pokalbio metu D. jam užsiminė, kad norėtų pagyventi bute kol jų nebus, tačiau E. nesutiko ir paprašė jos grąžinti raktus. D. atsikalbinėjo, po to nekėlė jam ragelio. Raktų neatgavo, nes jie išvyko. Tuo metu ji buvo įsitikinusi, kad D. raktus jam grąžino. Iš atostogų jie grįžo rugpjūčio 9 dieną, bute rado betvarkę ir svetimų žmonių buvimo pėdsakus. Namai buvo pripurvinti ir šiukšlini. Rado maisto užsakymo sąskaitas su D. telefono numeriu. Miegamajame ant lovos buvo svetimas mobiliojo telefono įkroviklis, drabužių spintoje svetimi marškinėliai. Ant spintos stumdomų durų matėsi pirštų antspaudai, matėsi, kad lovose miegojo, nes ant jų buvo dėmių, po lovomis buvo buteliai. Buvo šlykštu. Viskas akivaizdžiai buvo palikta, ir šiukšlės, ir nešvarūs indai. Supratusi, kad bute buvo žmonių nuėjo patikrinti ar nėra kas pavogta iš buto. Miegamojo kambario spintoje buvo trys vokai. Du balti ir vienas permatomas. Vokai gulėjo ant lentynos virš pakabinamų rūbų. Kai atidarai spintą, tai iš karto matosi, jog toje vietoje yra pinigai. Viename voke buvo 400 eurų, tai buvo visa suma po vaiko gimtadienio. Kitame voke buvo jos atidėti 120 eurų. Permatome voke buvo JAV doleriai dovanoti dukrai. Kai pradėjo tikrinti, pamatė, kad voke, kuriame buvo 400 eurų, buvo likę 80 eurų, t. y. trūko 320 eurų. Kitame voke, kuriame buvo jos santaupos, buvo likę 70 eurų, t. y. trūko 50 eurų. Po to pradėjo žiūrėti ar nedingo kas nors iš brangenybių ir aptiko, kad nėra jos auksinės grandinėlės. Taip pat dukra pasigedo 5 eurų monetos kartu su pyrago gabalėlio dėžute, kuri buvo vaikų kambaryje ant lentynos. Iš viso dingo 375 eurai ir grandinėlė. Tuo metu papuošalų bute buvo ir daugiau, bet brangių nebuvo, nes dalį jų ji buvo išsivežusi į kelionę. Tvirtina tik tai, ką tiksliai prisimena. Kaltinamieji tiesiogiai atsiprašę ir siūlę atsiskaityti nebuvo. Tik po pusės metų policijoje kaltinamieji pasiūlė pinigus ir atsiprašė. Pinigus už grandinėlę atgavo. Pinigus – 60 Eur iš kaltinamųjų priimti atsisakė, nes padaryta žala buvo didesnė. Su D. kažkokių ypatingų santykių neturi, su ja susitikusi po įvykio nebuvo. Iš pradžių D. E. neigė tą faktą, kad žinojo apie pinigus, neigė, kad juos ėmė, ir iš viso, kad ji buvo miegamojo kambaryje. Tik vėliau D. prisipažino tėvui, jog buvo tame kambaryje, kad jame rasti daiktai – mobiliojo telefono įkroviklis ir marškinėliai, priklauso jai. Su kaltinamaisiais sutiktų taikytis tik tuomet, jei jie atlygintų visą žalą – 375 eurų, nes nėra tikra, kad jie pavogė būtent tokią sumą, kokią sako. Neturtinė žala yra panašiai tokio dydžio, kokia pinigų suma buvo iš jos pavogta. Tokią sumą prašo už patirtą stresą, už tai, kad per tuos metus turėjo eiti į institucijas, ginti savo teises, išklausyti daug nemalonių replikų, nuomonių, be to, tai kainuoja daug laiko ir pinigų, kreipiantis advokato pagalbos. Jai nesuprantamas dalykas, kaip, besisvečiuojant pas kažką namuose, galima raustis po svetimus daiktus, paimti pinigus, išeiti ir paskui neateiti ir neatsiprašyti. Jai tai yra didžiulis stresas, dvigubas pažeminimas. Kaltinamieji pripažino, kad buvo bute du kartus, kad pavogė pinigus, todėl jie ir turi atsakyti už viską – už suterštą patalynę, bute paliktą šiukšlyną.
Liudytojas E. M. (E. M.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. M. yra jo dukra, kartu negyvena, po skyrybų D. gyvena su mama. D. raktus nuo buto paliko 2017 metų birželio mėnesį, kai M. K. su vaikais buvo išvykusi, o jis ruošėsi vykti į komandiruotę. Raktus paliko tam, kad D. prižiūrėtų jų gyvūnus. Tuo metu jo nebuvo 3 dienas ir jam grįžus viskas buvo tvarkoje. 2017-07-06 jis kartu su M., bei jos vaikais išvyko atostogauti. Prieš išvykimą dukra jo paprašė pabandyti pagyventi bute viena. Pasakė jai, jog gyvena ne vienas ir paprašė atvykti į svečius, kad visi kartu galėtų aptarti tokią galimybę. Tačiau D. neatvyko, o jie išvyko atostogauti. Buto raktai liko pas jo dukrą. Prieš kelionę grąžinti raktų jis jos neprašė, nes pamiršo, be to negalėjo pagalvoti, kad ji ateis į butą be jo leidimo. Pagal žodinį susitarimą, butą turėjo prižiūrėti jo mama L. M., kuri yra to buto savininkė. Jo mama, turėdama raktus, užėjo į butą ir pastebėjo, kad bute kažkas gyvena. Ji jam paskambimo ir apie tai pasakė. Tuomet, jis paskambino dukrai ir pasakė, kad turbūt ji gyvena bute ir po savęs palieka netvarką. Prieš išvykstant į atostogas, leidimas būti ar gyventi bute D. duotas nebuvo, tačiau nebuvo ir draudimo. Nesakė jai atiduoti raktų, nes jie jau buvo toli, pasitikėjo ja. Griežtai tik jai pasakė, kad nevedžiotų į butą draugų. Kai grįžo atgal į Klaipėdą, bute aptiko netvarką. M., apžiūrėjusi butą, aptiko, kad iš spintos dingo pinigai, o vėliau pastebėjo, kad nėra ir papuošalo. Jis iš karto parašė D. sms žinutę, kad nėra pinigų, paklausė jos, ar ji juos pasiėmė, tačiau ji tai neigė ir prižadėjo išsiaiškinti. Taip pat jai pasakė, kad, jei nebus viskas grąžinta, jie bus priversti kreiptis į policiją. Kitą dieną po pietų paskambino D. ir pasakė, kad susitiko su savo draugais, kurie prisipažino, jog jie paėmė pinigus. Jis pasakė jai, jog perduotų draugams, kad jie grąžintų pinigus, nes jie nenori ir neturi laiko bendrauti su policija ir tyrėjais, tačiau pinigai grąžinti nebuvo, todėl jie iškvietė policiją. Dukra jam pasakė, kad draugai grąžino jai pinigų dalį, t. y. 160 eurų, pasakė jai, kad ji tuos pinigus perduotų tyrėjai, nes jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dukra tų pinigų tyrėjai neperdavė. Vėliau tyrimo metu iš kažkur atsirado 120 eurų, kuriuos pervedė D. mama, tačiau jie nežino iš kur atsirado tokia suma, tai tuos pinigus grąžino atgal ir pasakė, kad viskas vyktų per tyrėją. Iš vaikinų pusės niekas jiems neskambino, jų neatsiprašė ir iš jų pusės jokio judėjimo nebuvo. Kokia pinigų suma buvo pavogta, nežino, nes pinigai ne jo. Negali įvardinti konkrečias dingusių pinigų sumas, bet kažkiek virš 300 eurų. Vokai su vaikų pinigais buvo padėti spintoje. Vokai nebuvo padėti atvirai, juos reikėjo paieškoti. Vokuose pinigai buvo perskaičiuojami kiekviena savaitę, kadangi vaikas kiekvieną savaitę palikdavo voke savo kišenpinigius. Kitame voke buvo sudėti pinigai gauti per vaiko gimtadienį. Žino, kiek kas buvo padovanoję, todėl gali teigti, jog iš voko buvo pavogta daugiau nei 120 eurų. Vaikas taupė kompiuterio pirkimui, todėl žinojo, kad jame buvo virš 300 eurų. Grąžinti buto raktus D. paprašė jau vėliau telefonu. Raktus ji atidavė močiutei po kelių dienų, kai jie dar nebuvo grįžę.
Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. M. yra jos tėvas, kartu su juo negyvena, į tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik ateidavo. Tuo metu ji gyveno su mama S. D. gatvėje. Buto raktus jai davė tėvas. Raktus davė tuomet, kai buvo išvažiavęs ir jos paprašė prižiūrėti gyvūnus. Po to, tėvas su savo moterimi ir jos vaikais išvažiavo atostogauti. Tėvas grąžinti raktus nereikalavo. Įvykio dieną buvo tėvo bute. Lauke susitiko su draugais ir jie visi nuėjo į butą. Draugai žinojo, kad tame bute ji negyvena. Bute ji buvo su D., T., M., M. ir A.. Bute su draugais buvo 3 ar 4 kartus, visą laiką bute buvo ta pati kompanija. Bute sėdėjo ir žaidė „Playstation“. Kaip buvo su tais pinigais – ji nežino. Bute yra du kambariai. Jie buvo vaikų kambaryje, jame sėdėjo visi kartu. Nepamena ar vaikų kambaryje buvo vokas su pinigais, bet lyg kažkoks vokas ir buvo, tik neatsimena ar ant stalo, ar spintoje. Buvo vokas su atvirukais, kuris gulėjo matomoje vietoje, bet pinigų jame nematė, matė tik atvirutes, kurių neapžiūrinėjo. Pinigų iš voko su atvirutėmis neėmė. Neatsimena ar miegamojo durys buvo uždarytos, lyg buvo tik privertos. Matė, kad draugai vaikščiojo į tualetą, bet, kad eitų į kitą kambarį, nematė. Draugams nebuvo sakiusi, kad negalima vaikščioti po butą, bet ir leidimo eiti į kitą kambarį niekas neklausė. Būdami bute užsakinėjo picą. Maistas buvo užsakytas iš jos telefono numerio. Už maistą mokėjo visi. Savų pinigų neturėjo, pinigus jai buvo davusi mama. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nelabai atsimena. Nežinojo, kad bute yra pinigų, jų asmeniškai nematė, jų neėmė. Nežino, kodėl kaltinamieji sako, kad ji pati ėmė pinigus. Apie pinigus sužinojo vėliau, kai grįžęs tėvas pastebėjo, kad jų trūksta. Kad iš buto buvo pavogti pinigai pasakė tėvas. Jis sakė, kad tai buvo ne jo pinigai, o vaikų. Po to, buvo susitikusi su draugais, bet niekas jai nieko nesakė. Tačiau, vėliau susitikus su A., pastaroji jai pasakė, kad žino kas pavogė pinigus. A. pasakė, kad matė, kaip pinigus pavogė D. ir T.. Po to, jai pasikalbėjus su D. ir T., jie prisipažino paėmę pinigus – 120 eurų. Nežino ar jie šiuos pinigus paėmė per vieną kartą. D. su T. buvo perdavę jai 120 eurų, tai jos mama šią pinigų sumą pervedė tėvui, bet jis pinigus grąžino atgal, jų nepriėmė. Todėl ji pasiliko 120 eurų sau.
Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praeitą vasarą su D. buvo jos tėvo bute. D. tame bute negyveno, bet turėjo buto raktus. Bute dar buvo M., M., D. ir T.. Visi kartu sėdėjo viename kambaryje, kuriame žiūrėjo televizorių, žaidė, klausėsi muzikos. Bute buvo keletą kartų, visada ta pati kompanija. Į butą patekdavo D. kvietimu. Apie pavogtus pinigus sužinojo tą pačią dieną, kai išėjus iš tualeto, pro praviras miegamojo duris, pamatė, kad tame kambaryje yra D. su T.. Į patį kambarį įėjusi nebuvo, todėl tiksliai nieko nematė, tačiau spėja, kad jie ir paėmė pinigus, bet kokią sumą – nežino.
Pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 104-105), kad: „<...>. D. bei T. ją įspėjo, kad ji apie tai niekam nepasakotų, pasakė, jei kažkas sužinos, kad ji juos matė miegamajame, jie sumuš ją. Ji tuo metu išsigando, todėl apie tai niekam nepasakojo, tylėjo. <...>“ – liudytoja nurodė, kad ją buvo įspėjęs T., bet jis jai negrasino, tiesiog įspėjo. Kada ji buvo įspėta – neprisimena. D. buvo sakiusi, kad eiti į kitus kambarius negalima. Apie tai, kad bute yra pinigai – D. nieko nesakė ir, jos manymu, ji apie juos nieko nežinojo, nes tame bute negyveno. Tame kambaryje, kur jie sėdėjo, jokių vokų ar panašių daiktų nebuvo. Apie paimtus pinigus kaltinamieji pasisakė patys, bet kokiu laiku – pasakyti negali. Kalba ėjo tik apie pinigus, apie kažkokius daiktus nieko nežino. Taip pat jai nėra žinoma, ar D. buvo ėmusi tame bute esančius pinigus. Taip pat neatsimena ir nežino kas užsakė picą.
Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pažįstamas su šia kompanija – D., T., D., A., M.. D. nusivedė juos į tėvo butą, kuriame ji negyveno, bet turėjo buto raktus. Tame bute sėdėjo, žaidė kompiuteriu, valgė bulvių traškučius ar dar kažką – ką buvo atsinešę su savimi. Neatsimena ar kas nors užsakinėjo maistą. Negali tiksliai pasakyti, bet lyg bute buvo 2 ar 3 kartus. Apie tai, kad dingo pinigai, sužinojo kai jį iškvietė policija. Nežino, ar apie vagystę D. sužinojo iš tėvo ar iš policijos.
Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip laiduotoja V. S. nurodė, kad D. S. yra jos sūnus. Anksčiau su juo nebuvo jokių problemų, neturėjo jokių reikalų su teisėsauga. Apie šį įvykį pasisakė pats, pasakė, kad buvo ten su kompanija ir paėmė tuos pinigus. Sakė jam, kad jai apie šį įvykį reikėjo pasakyti anksčiau, kad neprivesti bylos iki teismo, kad atsiskaityti su žmonėmis. Supranta, kad sūnus negerai padarė, sakė jam, kad reikėjo eiti atsiprašyti. Kai reikia pagalbos jis visada padeda, netinginiauja. Šiuo metu jis mokosi vyrėjo specialybės, tai padeda jai ir virtuvėje. Jų šeima susideda iš 4 asmenų. Ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje valytoja, gauna minimalų atlyginimą. Vyresnysis sūnus studentas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu atlieka praktiką. Vyras dirba taksi vairuotoju. Paskutinį pusmetį vyras turėjo problemų su sveikata, gulėjo ligoninėje, tai uždarbio nebuvo. Šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 300 eurų. Tiek vyresniajam, tiek jaunesniajam sūnui didžiausias autoritetas – ji. Su teisėsauga jokių reikalų neturi, jokių administracinių nusižengimų neturėjo. Jei teismas nuspręstų paskirti užstatą, tai jį sumokėti butų sunku.
Teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip laiduotoja I. Š. nurodė, kad T. T. yra jos sūnus. Toks atvejis yra pirmas. Apie šį įvykį sužinojo prieš porą mėnesių, kai gavo šaukimą. Sūnus tylėjo visus metus, nenorėjo jos gąsdinti, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Gavus šaukimą sūnus papasakojo tas pačias aplinkybes, kaip ir per teisiamąjį posėdį. Nurodė tokias pačias sumas, sakė ir apie grandinėlę. Jis labai išsigando, galvojo, kad tai neprieis iki teismo, labai gailisi. Norėjo tuos pinigus atiduoti, bet nukentėjusioji nenorėjo priimti. Ji su sūnaus tėvu yra išsiskyrusi, jis gyvena Rusijoje. Su sūnumi gyvena dviese, bendrauja su juo kiekvieną dieną. Sūnus nedirba, mokosi, paskaitos vyksta kiekvieną dieną. Šiuo metu jam liko pora egzaminų, o kitais metais prasidės praktika. Bendrauja su auklėtoja. Nori, kad vaikas baigtų mokyklą, gautų specialybę ir pradėtų dirbti. Sūnus jau šią vasarą nori eiti dirbti. Taip pat nori kreiptis dėl Lietuvos pilietybės. Garantuoja, kad sūnus daugiau nebenusižengs, prisiima atsakomybę. Prašo neskirti užstato dėl mažų pajamų – vyras pinigų nesiunčia, o ji dėl stuburo išvaržos turi 2 grupės invalidumą, išmokos per mėnesį sudaro 208 eurus. Jiems pragyventi padeda jos tėvai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju M. S. (M. S.) nurodė, kad su D. M. susipažino prieš du metus. Žino, kad D. tėvai yra išsiskyrę, jos tėvas, kurio vardo nežino, gyvena su kita šeima Klaipėdoje, M. rajone, konkretaus adreso nežino. 2017 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, jis, D. M., D. S., T. T., M. D. ir A. G. vaikščiojo po miestą. D. M. pasakė, kad ji turi raktus nuo tėvo buto bei pasiūlė nuvykti ten. Apie 16.00 -17.00 val. jie visi nuėjo į D. tėvui priklausantį dviejų kambarių butą, tikslaus adreso nežino. Bute jie visi buvo vaikų kambaryje, žaidė ,,playsteišenu“, bendravo. Kiek spėjo pastebėti, niekas iš jų į miegamąjį kambarį neėjo, jie išeidavo tik į virtuvę ir tualetą. Bute prabuvo apie 4 valandas, po ko visi kartu ir išėjo. Prieš einant į D. tėvui priklausanti butą, jie visi susimetė pinigus už kuriuos nusipirko traškučių bei „Colos“ gėrimo. Būnant bute, niekas iš jų į parduotuvę neėjo, į namus picų neužsakinėjo. Po pirmo apsilankymo, į tą butą dar kartą jie visi ėjo praėjus 2-3 dienom, D. kvietimu. Kokia tai buvo diena nepamena, tai buvo dienos metu, apie 18.00 val. Bute prabuvo iki 21.00 val., po ko visi išėjo. Kaip ir pirmą kartą, visi buvo vaikų kambaryje, žaidė, bendravo, jo akivaizdoje niekas iš jų į miegamąjį kambarį neėjo, jis taip pat į miegamąjį neėjo. Būnant bute vaikų kambaryje iš jo išeidavo į virtuvę arba į tualetą. Jei neklysta, kaip ir pirmą kartą, prieš einant į D. tėvui priklausantį butą, jie susimetė pinigus ir nusipirko traškučių bei gėrimo. Niekas iš jų tą dieną (antrą kartą) būnant bute picų į namus neužsakinėjo, į parduotuvę neėjo. Po antro apsilankymo, praėjus kelioms dienoms jam paskambino M. D., kuris pasakė, jog nori susitikti ir nuvykti pas D., į jos tėvo butą. Jie susitiko su M. apie 13.30 val. - 14.00 val. bei kartu nuvyko prie D. tėvui priklausančio buto. Į butą tą dieną jis užėjęs nebuvo, į butą ėjo M., kurio jis laukė laiptinėje. Netrukus M. su D. išėjo iš buto ir jie trise ėjo pasivaikščioti. 2017 m. liepos mėn. pabaigoje, pokalbio metu iš D. sužinojo, kad jos tėvas jai parašė sms žinutę, kurioje nurodė, kad iš buto dingo pinigai, konkrečios sumos nenurodė. Praėjus kelioms dienoms D. pasakė, kad iš buto yra pavogti pinigai. Tuo metu kartu su jais buvę draugai apie pavogtus pinigus niekas nieko nekomentavo. Niekas atvirai neprisipažino, kad pavogė pinigus. Jam D. niekada neminėjo, jog ji pati galėjo paimti ar paėmė pinigus. Kas konkrečiai pavogė pinigus iš D. tėvui priklausančio buto jis pasakyti negali, nežino. Pats asmeniškai jokių pinigų nevogė. Iš kokios konkrečiai vietos buvo pavogti pinigai nurodyti negali, nežino, jam D. apie tai neminėjo. Ar kas nors dar buvo pavogta iš minėto buto, taip pat nežino. (1 t., b. l. 97-98)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja J. M. nurodė, kad su pirmu vyru E. M. yra išsiskyrusi. Jie turi bendrą dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su ja. Ji su E. M. praktiškai nebendrauja. D. su savo tėvu bendrauja, tarp jų buvo geri santykiai. Apie tai, kad D. turėjo raktus nuo buto, kuriame gyvena E. M., t. y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., su kita šeima, ji žinojo. D. pagal susitarimą su tėvu turėjo prižiūrėti gyvūnus. Tai buvo 2017 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, nepamena. Ji D. sakė, kad kai tėvas sugrįš iš komandiruotės, ji turi raktus grąžinti tėvui, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, D. raktų neatidavė. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, susirašinėjimo metu su E. M. sužinojo, kad tuo metu, kai jis atostogavo su savo šeima (2017 m. liepos mėn.), jų bute buvo įvykdyta pinigų bei grandinėles vagystė. Kai ji apie tai sužinojo, iš karto pakalbėjo su D. M.. Pokalbio metu paaiškėjo, kad dukra turėdama raktus nuo tėvo buto, jame lankydavosi su savo draugais. Kas ir kada iš buto pavogė pinigus bei grandinėlę paaiškėjo vėliau. D. M. pažįstami D. S. bei T. T. prisipažino, kad iš buto pavogė 120 Eur bei grandinėlę. Norėdami atsiskaityti jie D. perdavė 120 eurų, kuriuos ji turėjo perduoti savo tėvui, kuris atsisakė paimti tuos pinigus, reikalaudamas visos sumos, t. y. 375 eurus, bei grandinėlės, kurios vertė 100 eurų. Po to, kai E. M. atsisakė paimti 120 eurų, D. pinigus išleido negalvodama apie pasekmes. Ar pati D. iš minėto buto galėjo pavogti pinigus, nežino, apie tai jai D. nieko konkretaus nepasakojo, minėjo kad neėmė, tačiau ar tai tiesa, ji pasakyti negali. 2018-02-02 iš D. sužinojo, kad E. M. sutiko paimti 120 eurų, todėl ji nusprendė pinigus pervesti į E. M. sąskaitą. Pavedime nurodė, kad tai yra „dukros skola“, turėdama omenyje pinigus, kuriuos dukra gavo iš tų vaikinų ir išleido. Tvirtina, kad tai yra pinigai, kuriuos D. perdavė vaikinai, norėdami atlyginti padarytą materialinę žalą, apie tai E. M. žinojo. Tačiau, 2018-02-05 E. M. tuos 120 eurų jai persiuntė atgal, paaiškindamas, kad tų pinigų priimti negali ir nurodė, kad „tokia skola neegzistuoja ir niekada neegzistavo“. 2018-02-06 minėtus pinigus - 120 eurų ji perdavė D. S. bei T. T., kad pastarieji galėtų patys atlyginti žalą. (1 t., b. l. 114-115)
Iš banko mokėjimų nurodymų kopijų matyti, kad 2018-02-05 J. M. pervedė E. M. 120 eurų, o pastarais tą pačią dieną šiuos pinigus pervedė J. M. atgal (1 t., b. l. 85, 86).
Iš 2018-02-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. T. bei D. S. 2018-02-02 nukentėjusiajai M. K. grąžino 100 eurų, padengiant dalinai padarytą materialinę žalą. T. T. ir D. S. norint grąžinti nukentėjusiajai likusius 120 eurų, 2018-02-06 vyresn. tyrėjai susiskambinus nukentėjusiajai M. K. bei jai pranešus apie tai, kad T. T. ir D. S. norėtų su pastarąja susitikti dėl žalos atlyginimo, ji susitikti kategoriškai atsisakė. Paklausius ar jie gali, ar ji nori, kad pinigai būtų pervesti į jos sąskaitą – nukentėjusioji M. K. su pasiūlymu pervesti pinigus jai į sąskaitą kategoriškai atsisakė. (2 t., b. l. 63)
Iš 2018-01-31 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įtariamosios D. M. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę (2 t., b. l. 13-15).
Iš 2018-02-05 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas T. T. ir D. S. atžvilgiu dalyje dėl 60 eurų pagrobimo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių (2 t., b. l. 34-35).
Iš 2018-02-08 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad D. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 108 straipsnyje, jog jis, laikotarpyje nuo 2017-07-06 iki 2017-07-16 pavogė M. K. priklausančius 30 eurų, kurie buvo jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2018-02-08 nutarimu D. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 dalyje, paskirta administracinė nuobauda. D. S. įpareigotas atlyginti M. K. padarytą 30 eurų žalą. (2 t., b. l. 53-54, 55-56)
Iš 2018-02-08 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad T. T. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 108 straipsnyje, jog jis, laikotarpyje nuo 2017-07-06 iki 2017-07-16 pavogė M. K. priklausančius 30 eurų, kurie buvo jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2018-02-08 nutarimu T. T. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 dalyje, paskirta administracinė nuobauda. T. T. įpareigotas atlyginti M. K. padarytą 30 eurų žalą. (2 t., b. l. 57-58, 59-60)
Iš 2018-02-09 nutarimo matyti, kad iš šio ikiteisminio tyrimo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00032-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl 255 eurų vagystės (2 t., b. l. 76-77).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – M. K. priklausantį turtą už 160 eurus. Pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos padarymo metu viršijo 3 MGL (112,98 Eur), tačiau neviršijo 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumos. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų D. S. ir T. T. veiksmais. Kaltinamųjų D. S. ir T. T. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Baudžiamąjį nusižengimą D. S. ir T. T. padarė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad pagrobdami svetimą turtą, veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamieji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, išleisdami pagrobtus pinigus maistui, o pagrobtą auksinę grandinėlę užstatydami į lombardą.
Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinami D. S. ir T. T., nurodyta, kad:
kaltinamasis D. S. kaltinamas tuo, kad <...>, veikdamas bendrininkų grupėje su T. T., <...>, miegamojo kambario spintoje radę voką su pinigais, kiekvienas iš jo paėmė po 30 eurų, iš viso 60 eurų, bei iš spintoje buvusios dėžutės paėmė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. S. pagrobė M. K. priklausantį 160 eurų vertės turtą;kaltinamasis T. T. kaltinamas tuo, kad <...>, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., <...>, miegamojo kambario spintoje radę voką su pinigais, kiekvienas iš jo paėmė po 30 eurų, iš viso 60 eurų, bei iš spintoje buvusios dėžutės paėmė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės. Tokiu būdu T. T. pagrobė M. K. priklausantį 160 Eur vertės turtą.
Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad: „<...>. Tokiu būdu D. S. pagrobė M. K. priklausantį 160 eurų vertės turtą.“; „<...>.Tokiu būdu T. T. pagrobė M. K. priklausantį 160 Eur vertės turtą.“, tačiau šis apsirikimas teismo ištaisytas, nes visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamieji D. S. ir T. T. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą už 160 eurus veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamųjų D. S. ir T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl ko labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo D. S. motina V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodoma, kad kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką jos sūnus D. S. padarė pirmą kartą, ją visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu sūnus mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Ji pati neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sūnus gyvena kartu. Nusikalstama veika padarytą žalą kartu su sūnumi pasiryžę atlyginti nedelsiant, be to, tai norėjo padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nukentėjusioji, dėl jiems neaiškių aplinkybių, priimti pinigus atsisakė. Sutinka laiduoti už D. S., užtikrina, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir daugiau jokių nusikalstamų veikų nedarys. Prašo neskirti piniginio užstato, nes jos ir jos šeimos materialinės galimybės yra labai ribotos, užstato paskyrimas sukeltų tam tikrus materialinius bei formalius rūpesčius. Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad apie šį įvykį sūnus pasisakė pats, pasakė, kad buvo ten su kompanija ir paėmė tuos pinigus. Anksčiau su juo nebuvo jokių problemų, neturėjo jokių reikalų su teisėsauga. Supranta, kad sūnus negerai padarė, sakė jam, kad reikėjo eiti atsiprašyti. Jų šeima susideda iš 4 asmenų. Tiek vyresniajam, tiek jaunesniajam sūnui didžiausias autoritetas – ji. Jos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 300 eurų, todėl sumokėti užstatą būtų sunku.
Įvertinęs pateiktus V. S. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja V. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką D. S..
Byloje nustatyta, kad D. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), kuri nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai, kurios dalis buvo atlyginta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, nėra, nors jis anksčiau vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda negaliojanti, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi, mokosi. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.
Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojo V. S. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir jo baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį, teismas piniginio užstato nenustato.
Be to, kaltinamojo T. T. motina I. Š. taip pat teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodoma, kad po atsitikusio įvykio su sūnumi viską aptarė, sūnus viską nuoširdžiai pripažino ir gailisi. Sūnus mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Ji pati neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, turi neįgalumą, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su sūnumi. Nusikalstama veika padarytą žalą pasiryžę atlyginti nedelsiant, be to, tai norėjo padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nukentėjusioji, dėl jiems neaiškių aplinkybių, priimti pinigus atsisakė. Sutinka laiduoti už T. T., užtikrina, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašo neskirti piniginio užstato, nes jos ir jos šeimos materialinės galimybės yra labai ribotos, užstato paskyrimas sukeltų tam tikrus materialinius bei formalius rūpesčius. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. nurodė, kad yra išsiskyrusi, su sūnumi T. T. gyvena dviese. Gavus šaukimą sūnus papasakojo jai apie šį įvykį, nurodė tas pačias sumas, sakė ir apie grandinėlę. Sūnus buvo išsigandęs, labai gailisi. Su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną. Sūnus nedirba, mokosi. Garantuoja, kad T. T. daugiau nebenusižengs, prisiima atsakomybę. Prašo neskirti užstato dėl mažų pajamų – dėl stuburo išvaržos ji turi 2 grupės invalidumą, išmokos per mėnesį sudaro 208 eurus, buvęs vyras pinigų nesiunčia.
Kaltinamasis T. T. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė vieną savanaudišką baigtą baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino nusikaltęs ir dėl savo elgesio labai gailisi, dalį žalos atlygino, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu mokosi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
T. T. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato motinai I. Š., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam – ji neteista, administracine tvarka nebausta, gyvena kartu su T. T..
Tokiu būdu kaltinamasis T. T. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms.
Kaltinamiesiems D. S. ir T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 142-143, 145-146) – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 375 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 83- 84). Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kaltinamieji D. S. ir T. T. prisipažino, kad paėmė dalį civiliniame ieškinyje nurodytų pinigų, t. y. 120 eurų, ir auksinę grandinėlę, tačiau iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kaltinamųjų duotų parodymų matyti, kad šiuos neteisėtus veiksmus jie padarė nesuplanavę ir neturėdami išankstinės vieningos tyčios. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad svetimą turtą kaltinamieji pavogė per du kartus, pirmą kartą svečiuodamiesi D. M. kvietimu jos tėvo bute paėmė 60 eurų, o antrąjį kartą svečiuodamiesi minėtame bute paėmė 60 eurų ir 100 eurų vertės grandinėlę. Nustačius, kad įtariamieji padarė ne tęstinę nusikalstamą veiką, o dvi atskiras veikas, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl pirmosios 60 eurų vagystės buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji pagrobė visus pinigus, t. y. 375 eurus, todėl jiems pareikšti įtarimai buvo tik dėl 60 eurų bei 100 eurų vertės grandinėlės vagystės (iš viso dėl 160 eurų), kurią jie padarė antrojo apsilankymo bute metu. Pažymėtina, jog ir teisminio nagrinėjimo metu objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji būtų pagrobę visus 375 eurus, taip pat negauta. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad likusią pinigų sumą, kurią sudaro 255 eurai (375-120), pagrobė kas nors kitas ar kiti iš bute buvusių asmenų. Todėl ikiteisminis tyrimas dėl 255 eurų vagystės yra atskirtas į atskirą tyrimą nenustatytų asmenų atžvilgiu.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tai, kad kaltinamieji yra atlyginę nukentėjusiajai M. K. 100 eurų už pagrobtą auksinę grandinėlę, nukentėjusiajai solidariai priteistina iš kaltinamųjų 60 eurų (375-255-60) turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Nukentėjusioji M. K. savo civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad neturtinė žala jai atsirado dėl kaltinamųjų D. S. ir T. T. padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko ji buvo patyrusi stresą, jautė pažeminimą, kadangi kaltinamieji pinigus pagrobė iš spintos, kur buvo sudėti asmeniniai M. K. daiktai, šiuos daiktus kilnojo, be to, buvo suteršta patalynė, bute paliktas šiukšlynas, kas jai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Tačiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji D. S. ir T. T., o taip pat ir kiti paaugliai, į butą pateko E. M. dukros D. M. kvietimu, kuriai tėvas buvo palikęs minėto buto raktus, ir visi būdami kartu bute bendravo, žaidė žaidimus, valgė. Tokias aplinkybes patvirtino ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai – M. D., A. G., D. M. ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S.. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausiama D. M. nurodė, kad tėvas E. M. buto raktus jai įdavė tam, kad ji prižiūrėtų gyvūnus, vėliau tėvui grįžus raktai taip ir liko pas ją. Šias aplinkybes patvirtino ir pats E. M.. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. S. nurodė, kad po antro apsilankymo, praėjus kelioms dienoms kartu su M. D. buvo nuvykę pas D. M. į jos tėvo butą. Į butą tą dieną jis užėjęs nebuvo, į butą ėjo M. D., kurio jis laukė laiptinėje. Netrukus M. D. su D. M. išėjo iš buto ir jie trise ėjo pasivaikščioti. Be to, pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog vėliau D. M., nors prieš tai šį faktą neigė, tėvui prisipažino, kad miegamojo kambaryje rasti daiktai – ant lovos paliktas mobiliojo telefono įkroviklis ir drabužių spintoje rasti marškinėliai – priklauso jai, t. y. D. M.. Nors nukentėjusioji teigė, kad už viską turi atsakyti kaltinamieji, nes jie buvo bute, pagrobė pinigus, bute buvo paliktas šiukšlynas, suteršta patalynė, tačiau esant pirmiau išdėstytam, teismas su tokia nukentėjusiosios pozicija sutikti negali, todėl nukentėjusiosios neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti solidariai priteistina iš kaltinamųjų 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, atitinka ir kitus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, kaltinamųjų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamieji dėl savo elgesio labai gailėjosi yra jauno amžiaus, darbingi, mokosi, darytina išvada, jog teismo nustatyta neturtinės žalos piniginė kompensacija teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir skirtingų šalių interesų pusiausvyros nepažeidžia.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji M. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš kaltinamųjų visas turėtas proceso išlaidas, tai yra už advokato padėjėjos paslaugas sumokėtą sumą pinigų – 600 eurų, kurią patvirtina bylos duomenys (3 t., b. l. 8).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji turėjo 600 eurų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti. Šiame kvite nurodyta, kad pinigai sumokėti už patarimus, atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas. Byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties, tačiau nukentėjusiosios atstovė dalyvavo nukentėjusiosios papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 71), byloje buvo pateikti skundai (2 t., b. l. 67-69, 119-120, 124-127), civilinis ieškinys (2 t., b. l. 83-84), vyko susipažinimas su bylos medžiaga (2 t., b. l. 110), byla išnagrinėta per du posėdžius, kurių metu apklausti ne tik kaltinamieji bei nukentėjusioji, tačiau ir liudytojai, tirti kiti įrodymai. Nukentėjusiosios atstovė posėdžiuose dalyvavo, buvo aktyvi – uždavinėjo klausimus, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog prašoma priteisti 600 eurų suma advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir nėra aiškiai per didelė ar neteisinga. Teismo vertinimu, vien tai, kad civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti išlaidas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti. Nors kaltinamieji šiuo metu mokosi, tačiau yra jauni, darbingi ir tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad jie tokią sumą galės atlyginti. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nuteistojo turtinė padėtis ir netgi nepilnametystė nėra besąlyginė priežastis atleisti asmenį nuo šios prievolės.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajai iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistina 600 eurų proceso išlaidų, turėtų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, t. y. iš kiekvieno po 300 eurų.
Dėl daiktinių įrodymų
Daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, pateiktos teismui kartu su baudžiamąja byla (1 t., b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Telefono įkrovimo blokelis bei kabelis, saugomi Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kameroje (1 t., b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, esanti 2-ojo tomo gale, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. S. (D. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai V. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. S. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. S., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. T. (T. T.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai I. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl T. T. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. T., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. S. ir T. T. solidariai 60 Eur (šešiasdešimties eurų) turtinės ir 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo M. K. naudai.
Priteisti iš D. S. M. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų.
Priteisti iš T. T. M. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais; telefono įkrovimo blokelį bei kabelį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.