Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniojo tyrėjo R. J. 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-24-2-AP-958,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja S. Ž. parodė, kad ji yra A. Š. kaimynė, gyvena apačioje jo. A. Š. šunys nuolat kelia triukšmą, ištisai loja, naktimis loja, taip pat nuo 6 val. ryto loja, daužosi, laksto. Šunų triukšmas girdimas nuolatos. Nėra galimybės susikaupti, pailsėti. 2013-08-13 A. Š. buvo išsiųstas geranoriškas kaimynų laiškas, taip pat buvo eita pas kaimynus dėl muzikos keliamo triukšmo, keletą kartų kviesta policija dėl šunų keliamo triukšmo. Kaimynai į ją dėl leidimo laikyti šunis nesikreipė.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad jis yra Kauno AVPK Santakos PK Šilainių PN vyresnysis tyrėjas, šioje byloje surašęs nutarimą. Buvo gautas skundas dėl A. Š. laikomų dviejų gyvūnų, neturint kaimynų sutikimo, kurie nuolatos triukšmauja. Pareiškimą tyręs pareigūnas nustatė, kad nėra sutikimų kaip numato Kauno miesto gyvūnų laikymo taisyklės, nes jis yra būtinas gyvenant daugiabučiame name, todėl buvo surašytas protokolas.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad kaimynai pradėjo rašyti pareiškimus A. Š. atžvilgiu dėl to, kad jis laiko du jorkšyro veislės šuniukus ir jie kelia triukšmą, trukdo jiems ilsėtis ir jie yra laikomi neteisėtai, kadangi nėra kaimynų sutikimo. Dėl neteisėto šuniukų laikymo A. Š. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi teisės aktuose numatyta, kad turi gauti sutikimą visų kaimynų, kurių butas ribojasi grindimis, sienomis ir lubomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresnysis tyrėjas R. J. 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-24-2-AP-958, kuriuo A. Š. buvo pripažintas pažeidęs 2005 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-622 (pakeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-382) Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 26.7 p., ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 7 dalyje, bei nubaustas 400 Lt (115 Eur) bauda. A. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name laiko du jorkšyrų terjero veislės šuniukus be kaimynų, kurių butas ribojasi grindimis, raštiško sutikimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos Respublikos 2012 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. XI-2272, įsigal. 2013 m. sausio 1 d. (Žin., 2012, Nr.122-6127) redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad „Šio straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo“.

2005 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-622 patvirtintų (pakeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-382) Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 26.7 p. numato, jog „Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą“.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio A. Š. rašytinio pasiaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino, nurodė, kad laiko du jorkšyro terjero šuniukus, tačiau neturi raštiško kaimynų, kurių butas ribojasi su jo buto grindimis, sutikimo dėl jų laikymo, kadangi neprašė. Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. taip pat patvirtino, jog jis turi du jorkšyro terjerus, gyvena daugiabutyje, kaimynų sutikimo laikyti šuniukus neturėjo, turi sutikimą tik šalia gyvenančių kaimynų. O kaimynų, kurių butas ribojasi grindimis su jo butu, sutikimo neprašė, nes žinojo, kad jie sutikimo tikrai neduos (13-14 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-24-2-AP-958 esančio S. Ž. prašymo dėl kaimynų laikomų šunų matyti, jog S. Ž. 2014 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Kauno m. Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovadą ir prašyme nurodė, jog kaimynai šunis laiko be jos sutikimo ir, kaip reikalaujama, leidimo, dėl leidimo į ją iki šiol nesikreipė. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta S. Ž. patvirtino, jog A. Š. į ją dėl leidimo laikyti šunis bute nesikreipė (15 b.l.). Liudytojai R. J. ir I. B. apklausti teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškimą tyręs pareigūnas nustatė, jog nėra gautas sutikimas laikyti šuniukus kaip numato Kauno miesto gyvūnų laikymo taisyklės, nes jis yra būtinas gyvenant daugiabučiame name, todėl A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl neteisėto šuniukų laikymo A. Š. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi teisės aktuose numatyta, kad turi gauti sutikimą visų kaimynų, kurių butas ribojasi grindimis, sienomis ir lubomis (14-15, 31-32 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresnysis tyrėjas R. J., priimdamas nutarimą, įvertino tai, kad yra viena pažeidėjo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam minimumui, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog 2014 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniojo tyrėjo R. J. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-24-2-AP-958 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo A. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

2014 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniojo tyrėjo R. J. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-24-2-AP-958 palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. Š. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 20-24-2-AP-958, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovadai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.