Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja J.Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00668-2008-3

2012 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. ir civilinės ieškovės R. J. M. apeliacius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Iš S. P. V. ligonių kasai priteista 18737,10 Lt.

Iš S. P. R. J. M. priteista 11632,30 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 9200 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš S. P. H. D. priteista 5000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

N. R. J. M. ir H. D. pareikšti civiliniai ieškiniai atsakovui - Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

jis 2008-03-19 apie 01.28 val. Vilniuje, G. V. gatvėje, 72,9 m. atstumu iki A. G. gatvės, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda Xedos 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) 68, 161, 172 p. reikalavimus, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas G. V. gatve link . gatvės, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, viršydamas leistiną greitį, važiavo apie 100 km/h greičiu, dėl ko nesuvaldęs automobilio, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. M.. Dėl šio eismo įvykio žuvo automobilio „Mazda Xedos 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis M. D. ir buvo sunkiai sužalotas K. M., kuris 2008-07-29 mirė.

Anot apelianto, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės akto išvadomis, ši ekspertų išvada ginčytina, paremta ne mokslinėmis žiniomis pagrįstais tyrimais, o ekspertų spėjimais ir galimai tikėtinom išvadomis. Teigia, jog nei ekspertas V. Š. nei ekspertė J. G.-D. netyrė po susidūrimo automobilio judesio, ko pasekoje galėjo automobilis suktis bei atsirasti išcentrinės jėgos, kurios kūnus metė į galą, o taip pat ir versijos, kad keleivio sėdynės, kurioje sėdėjo žuvusysis M. D., atlošas galėjo būti atlenktas iki įvykio ir į jį galėjo atsitrenkti S. P., sėdėjęs galinėje keleivio sėdynėje kairėje pusėje. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vėliau atlikęs ekspertizę (bet neatlikęs jokių šiuolaikinių mokslinių tyrimų kūnų judėjimo trajektorijai įvykio ir po įvykio nustatyti) V. Š. jau teigė, esą S. P. ir M. D. bloškė (išcentrinės jėgos) link galinės sėdynės. Apelianto teigimu jo kaltinimas pagrįstas vien prieštaringomis ekspertų išvadomis, bei neteisingu liudytojų parodymų vertinimu. Nurodo, kad jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liudytojas V. L. buvo ligoninėje ir tariamai girdėjo jo prisipažinimą, byloje nėra, atsižvelgtina, kad šis liudytojas teigė neva jis buvo GMP ligoninėje ir rašė nukreipimą apelianto kraujo mėginiui paimti ir teismas tuo patikėjo. Tuo tarpu faktinės aplinkybės yra kitokios – siuntimas kraujo tyrimui atlikti išrašytas patrulio A. N.. Skunde prašoma atsižvelgti į liudytojo R. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad „pagal žmonių padėtį automobilyje „Mazda Xedos 6“ atrodė, kad jie negalėjo vairuoti. Liudytoja I. P., pirmoji atvykusi į įvykio vietą, teisme parodė, kad jis „vebleno, nieko rišlaus negalėjo pasakyti..“. Taigi akivaizdu, jog jis nebuvo tik sąmoningas, kad, siekdamas išvengti atsakomybės, būtų galėjęs persėsti iš vairuotojo į galinę sėdynę. Apelianto teigimu, apylinkės teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė R. J. M. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti, padidinti jai ir jos šeimos nariams priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 000 Lt dydžio, taip pat sugriežtinti nuteistajam S. P. paskirtą bausmę iki devynerių mėtų laisvės atėmimo. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, jog neturtinė žala priteista, neatsižvelgus į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus įstatymuose ir teismų praktikoje. Anot apeliantės, teismas neįvertino, kad civilinės ieškovės sūnaus K. M. gyvybė buvo atimta dėl itin neatsargaus nusikaltimo, nuteistasis, grubiai pažeidė KET, neigė savo kaltę, neatsiprašė nukentėjusiųjų, tai rodo, jog kaltinamasis visiškai nesigaili dėl savo veiksmų, nepadarė išvadų dėl sukeltų tretiesiems asmenims padarinių, todėl jau po padaryto nusikaltimo vėl buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, priteisdamas iš S. P. 100 000 Lt neturtinės žalos civilinės ieškovės R. J. M. naudai už jos sūnaus K. M. gyvybės atėmimą, neatsižvelgė į S. P. turtinę padėtį bei jo jauną amžių. Teigia, kad K. M. gyvybės atėmimo pasekmės nukentėjusiosios R. J. M. ir jos šeimos narių tolimesniam gyvenimui, jų bendravimo ir įsidarbinimo galimybėms yra labai skaudžios, sukeliančios ilgalaikius padarinius, o taip pat negrįžtamai pažeistos moralinės vertybės.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. P. bausmę, tinkamai neįvertino visų sunkinančių bei bylai reikšmingų aplinkybių ir jam paskyrė per švelnią bausmę. Teigia, jog nuteistasis S. P. anksčiau nors ir neteistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu penkis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, po nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistas, baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti S. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusioji R. J. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, jos skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, bylos įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

Dėl nuteistojo S. P. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje neįrodyta, jog jis betarpiškai prieš įvykį vairavo automobilį „Mazda Xedos 6“ bei kad nebuvo atlikti išsamūs, moksliškai pagrįsti tyrimai, kurie būtų leidę teismui padaryti neabejotinas išvadas dėl jo kaltės. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip seka iš bylos, apylinkės teismas paskyrė kompleksinę teismo medicinos eismo įvykio ekspertizę, kad pašalintų visus neaiškumus ir abejones, atsiradusius teisminio nagrinėjimo metu dėl eismo įvykio mechanizmo ir asmenų, važiavusių automobiliu „Mazda Xedos 6“ sėdėjimo vietos. 2011-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2240(11) nustatyta, kad eismo įvykio eigoje po automobilių susidūrimo, automobiliui „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukantis pagal laikrodžio rodyklę, susidariusios išcentrinės jėgos S. P. ir M. D. bloškė link galinės sėdynės: M. D., tikėtina, nulaužęs atlošą, pasiliko gulėti ant nugaros dešinėje salono pusėje, o S. P. po atsitrenkimo į M. D., būdamas ties salono viduriu taip pat aukštielninkas, palenkdamas vairuotojo sėdynės atlošo dešinę pusę atgal, buvo bloškiamas link galinės sėdynės, o jo kojos turėjo pasilikti priekinėje salono dalyje. Ekspertų nuomone, atsižvelgiant į įvykio metu S. P. patirtų sužalojimų pobūdį ir jų lokalizaciją, neįtikėtina, kad jis prieš įvykį sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, t.y. labiausiai tikėtina, jog jis susižalojo sėdėdamas automobilio „Mazda Xedos 6“ vairuotojo vietoje. Ekspertizės metu nustatyta, kad autoįvykio kilimo priežastis ir pagrindinė sąlyga – automobilio „Mazda Xedos 6“ vairuotojo veiksmai pasireiškę tuo, kad jis, nepasirinkdamas saugaus greičio, važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį (važiavo apie 100 km/h greičiu), dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą, tokiu būdu sudarydamas kliūtį priešpriešiais važiavusiam K. M. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo ir susidūrė. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizę atlikę ekspertai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, jie patvirtino išvadą bei davė papildomus paaiškinimus. Iš liudytojos J. P. nuoseklių parodymų matyti, jog ji privažiavo prie susidūrusių automobilių iš karto po jų susidūrimo, matė, kad automobilyje „Mazda Xedos 6“ buvo du asmenys, o „(duomenys neskelbtini)“ – vienas. Ji iš karto įtarė, kad vienas iš automobilyje „Mazda Xedos 6“ buvusių asmenų, atsižvelgiant į jo padėtį salone – jis sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, o kojos buvo salono priekyje, tarp vairuotojo ir keleivio kėdžių, prieš autoįvykį vairavo šį automobilį. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytoja L. P. nenurodė, jog S. P. buvo visiškai nesąmoningas, iš jos parodymų seka, kad matėsi, jog jis apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtą aplinkybę patvirtino ir GMP darbuotojai, liudytojai J. V. ir J. M.. Skundžiamame nuosprendyje yra pateiktos teismo išvados ir argumentai dėl ko teismas patikėjo minėtos liudytojos parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms išvadoms ir laiko, kad juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Skunde keliamos abejonės liudytojo V. L. parodymais, tačiau, kolegijos nuomone, netikėti šiuo liudytoju taip pat nėra pagrindo. V. L. (VPK Vilniaus miesto PK Kelių priežiūros specialistas), gavęs pranešimą apie autoįvykį, atvyko į įvykio vietą, S. P. buvo išvežtas į ligoninę, su pastaruoju vėliau ten ir bendravo, klausinėjo apie įvykį. Iš S. P. reakcijos suprato, kad jis vairavo ir sukėlė autoįvykį, atidavė savo vairuotojo pažymėjimą, klausė kas nutiko Marijui (Dabkevičiui), o kai liudytojas pasakė, kad šis žuvo, S. P. sureagavo žodžiais „O Dieve, ką aš padariau“. Byloje nėra duomenų, jog V. L. anksčiau būtų pažinojęs S. P. ar kad būtų turėjęs pagrindą jį apkalbėti. Kaip seka iš bylos, iš pradžių kelta versija, jog autoįvykį sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo, nepasitvirtino. Pareigūnai V. J., A. E., G. L., R. D., taip pat ir anksčiau minėti liudytojai V. L., I. P. nepatvirtino tokios aplinkybės. Liudytojas R. Č. (kinologas) parodė, jog buvo iškviestas į įvykio vietą, tarnybinis šuo pauostęs vairuotojo kilimėlį pėdsakų nepajuto, ėmė blaškytis. Atsižvelgtina, kad tuo metu S. P. jau buvo išvežtas į ligoninę.

Spręsdamas S. P. kaltės klausimą, apylinkės teismas neturėjo pagrindo kritiškai vertinti kompleksinės teismo medicinos eismo įvykio ekspertizės išvadas, laikyti jas abejotinomis, prieštaringomis ar neišsamiomis, be to, nebuvo pagrindo abejoti ekspertų kompetencija, kaip tai akcentuojama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, kaip jau minėta, nuosprendyje tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, jame išdėstytos išvados, kuriomis iš esmės atsakyta ir į tuos klausimus, kurie keliami nuteistojo apeliaciniame skunde, ginčijant S. P. kaltę. Įrodymų įvertinimas nuteistajam nepalankia prasme nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jie įvertinti neteisingai ar pažeidžiant galiojančias BPK normas.

Dėl paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir S. P. išteisinti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. J. M. apeliacinio skundo

Kaip jau buvo minėta, apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo S. P. skirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą 9 metams bei priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą 300 000 Lt.

Kolegijos nuomone tokie prašymai netenkintini, R. J. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apylinkės teismas, skirdamas S. P. bausmę, BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, į tai, jog S. P., būdamas neblaivus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ko pasėkoje žuvo du žmonės, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat už analogišką pažeidimą nubaustas tuojau pat po šio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas S. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu viršijančią BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkį.

Apeliaciniu skundu prašoma skirti S. P. griežtesnę – 9 metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus be kita ko į tai, jog jis neturi šeimos, išlaikytinių, įvykio metu nebuvo sutrikdyta jo sveikata, taigi jam galėjo būti paskirta griežtesnė bausmė nei įstatymo sankcijos vidurkis. Kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip jau buvo minėta anksčiau, apylinkės teismas nuosprendžiu jau paskyrė S. P. kiek griežtesnę nei įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, vidurkis. O tos aplinkybės, kad nuteistasis neturi šeimos ir kad dėl įvykio nebuvo sunkiai sužalotas daryti įtaką bausmės dydžiui negali. (BK 61 str. 1d., 2 d.)

Spręsdamas nukentėjusiajai R. J. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas taip pat įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė sprendimą remdamasis galiojančiais įstatymais bei susiklosčiusia teismine praktika. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma skunde, CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. nurodytų kriterijų nepažeidė. Civilinė ieškovė prašo atsižvelgti, kad autoįvykio pasėkoje žuvo du žmonės, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas priteisė civilinius ieškinius abiejų žuvusiųjų artimiesiems, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad pagal LAT suformuotą praktiką, tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų, priteisiamos neturtinės žalos sumos sudaro iki 100 000 Lt. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas vadovavosi objektyvumo, protingumo ir kitais kriterijais, nurodė konkrečias Lietuvos A. T. nutartis, kurių išvados laikomos prejudiciniais faktais. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-08, 2006-05-09, 2007-10-24 nutarimai)

Kolegijos nuomone, R. J. M. prašymas priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas – 1815 Lt, apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji neabejotinai turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo ir sutinkamai su BPK 103 str. 6 p. jos patirtos išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis. Tačiau kolegija atsižvelgia, kad advokatas, teikęs R. J. M. teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, pati baudžiamoji byla ir apeliacinis skundas nėra itin didelės apimties, todėl laiko tikslinga priteisti dalį prašomos priteisti sumos. (BPK 106 str. 2 d.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. P. ir nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. J. M. apeliacinius skundus atmesti.

P. R. J. M. naudai iš S. P. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidoms, patirtoms už advokato paslaugas surašant apeliacinį skundą atlyginti.