Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-361-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-02-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2012-01-26Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-10-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
1A-16-361-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00004-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-361/2012

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00004-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1., 2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Zigmo Pociaus ir Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei ir Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorams Virginijai Tilvikienei ir Kęstučiui Veitui,gynėjui advokatui Antanui Jonušui,nuteistajam A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iš A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 7923,90 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku, turėdamas išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008-04-18, (duomenys neskelbtini), sudarė tarpusavio prekybos sutartį Nr. 0761 su UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriumi E. M., po to 2008-10-12 tyčia nuslėpdamas informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-15 buvo iškelta bankroto byla ir įmonė nebeturi teisės vykdyti veiklos, telefonu suderino užsakymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku T. G. dėl 50 vnt. vamzdžių pirkimo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2008-10-13 tyčia, apgaule, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą savo naudai, per savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją L. L., nesuvokusį jo daromos nusikalstamos veikos, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija JAU Nr. 101852, gavo 50 vnt. vamzdžių (gręžinių apsaug.d125-6000 PN10 101026125), 1 vnt. kaina – 158,48 Lt. A. P. už gautas prekes iki PVM sąskaitoje faktūroje, serija JAU Nr. 101852, nurodytos dienos – 2008-11-27 – neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 7923,90 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo nuosprendį panaikinti, neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad šio nusikaltimo nepadarė. Nuosprendis priimtas remiantis tik vienos liudytojos A. A. parodymais teisme, o ji iš anksto buvo nusistačiusi, teisme teigė, jog darbo užmokestį jai išmokėjo ne jis, A. P., o Garantinis fondas. Ši liudytoja melagingai liudijo teisme ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio mėn. nebevykdė jokios veiklos, apklausiama paskutiniame teismo posėdyje pareiškė, kad jis, A. P., turbūt jai 2008 m. rugpjūčio pabaigoje atnešė bankroto administratoriaus raštą apie VSDFV iškeltą bankrotą ir tik tada ji sužinojusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, ji nematė jokios sąskaitos, kuri buvo gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sumokėjimo už gautus vamzdžius, nors tuo metu dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere kartu su buhaltere E. K., kurią turėjo kontroliuoti, bei kaip už bendrovės finansinę padėtį atsakingas asmuo liudytoja teisme turėjo aiškiai ir tvirtai teisme patvirtinti, kas ją informavo apie minimos bendrovės bankrotą, bei viešai paaiškinti teismui, kodėl nebuvo sumokėta pagal sąskaitą už vamzdžius, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes finansiniai klausimai, visi apmokėjimai už gautas prekes buvo buhalterės A. A. kompetencija. Be to, liudytojos A. A. parodymai teisme prieštarauja liudytojo L. J. parodymams, jis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. J. ligos nuo 2008-08-19 laikinai ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir teisme apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad, kai buvo užsakinėjami vamzdžiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo veiklą, atlikinėjo pastato apšiltinimo darbus, kuriuos jis prižiūrėjo. Taip pat ir liudytojas J. teisme patvirtino, kad tuo metu buvo vykdomi gręžimo darbai Telšiuose, matė, kaip minėti vamzdžiai buvo atvežti į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Visi darbuotojai, dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo iki pat 2008 m. spalio 17 d. ir tik po to buvo atleisti. Todėl teismui turėjo iškilti klausimas, kodėl tarp liudytojų parodymų teisme yra tokių prieštaravimų, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo remtis ne vien tik liudytojos A. A. parodymais, bet ir kitų, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių liudytojų parodymais, visos kilusios abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Nuosprendyje konstatuojama, kad jis apgaule savo naudai įsigijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 50 vamzdžių, kurių bendra vertė – 7923,90 Lt, be to, nuosprendyje taip pat nurodoma, kad jis, užsakydamas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir kad įmonė nebeturi vykdyti veiklos. Tačiau tarpusavio prekybos sutartis Nr. 0761 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2008-04-18, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo iškelta bankroto byla ir jis tikrai nežinojo, kad VSDFV savo iniciatyva tais pačiais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškels bankroto bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rudenį vykdė visą veiklą, atlikinėjo apšiltinimo, stogų keitimo, gręžimo darbus ir tam tikrai reikėjo vamzdžių. Apeliantas nurodo, kad 2008-10-12 jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir pranešė, kad vamzdžiai paruošti, ir tada, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, jis, A. P., buvo šios bendrovės akcininkas), davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui L. L. paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžius ir juos nuvežti į Telšius. Tačiau nuvežus minėtus vamzdžius į Telšius, gręžėjas pasakė, jog vamzdžiai jiems nereikalingi, kadangi gręžinys nesiekė reikiamo gylio, kuris buvo numatytas, ir todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkti vamzdžiai tame objekte nebuvo panaudoti. Būtent todėl jis liepė vamzdžius nuvežti į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nes vamzdžiai turėjo būti ir galėjo būti panaudoti kitiems gręžiniams kituose objektuose. Jis tik 2008 m. spalio 15–18 d. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir jei būtų iš anksto žinojęs apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei, tai tikrai nebūtų vamzdžių užsakinėjęs. Kadangi tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. A. tuo metu buvo įvykęs konfliktas, ji galbūt sąmoningai jam ir nepateikė jokios informacijos apie bendrovės bankrotą 2008 m. rugsėjo mėn., o jis apie bankrotą sužinojo tik tada, kai bendrovė jau buvo bankrutavusi. Vamzdžiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parvežti 2008-10-13, vamzdžius parvežęs vairuotojas sąskaitą dėl jų apmokėjimo pateikė tą pačią dieną tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiai buhalterei E. K., kuri sąskaitą ir priėmė. Šios aplinkybės ir buvo patvirtintos teismo posėdžio metu.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-18 buvo sudaryta tarpusavio prekybos sutartis Nr. 0761 dėl vamzdžių pirkimo, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iškelta jokia bankroto byla, sutartis yra teisėta, atitinka visus įstatymo reikalavimus ir todėl prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgytos teisėtai, t. y. šalims išreiškus tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Vamzdžiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyti ir perėjo ne jam, A. P., asmeniškai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo veiklą ir vamzdžiai buvo reikalingi darbų atlikimui, už vamzdžius pagal sutartį ir pateiktą sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvę laiku ir visiškai atsiskaityta, jei ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, kuris tiesiog atsitiktinai sutapo su vamzdžių gavimu, todėl dėl svarbios priežasties jau nebebuvo galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su tiekėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliantas nurodo, kad būtent todėl visiškai nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendyje padaryta išvada, kad jo kaltė dėl sukčiavimo yra visiškai įrodyta, jog esant jo tiesioginei tyčiai neva jam suvokiant ir apgaule suklaidinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių, nes teisme tai nebuvo įrodyta ir BK 182 str. 1 d. nusikaltimas nebuvo padarytas, todėl priimtas nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir A. P. priimtinas naujas nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.).

BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. BK 182 straipsnyje numatyta sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad veika būtų pripažinta baigta, būtina, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos įgytų realią galimybę disponuoti turtu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 50 vamzdžių (gręžinių apsaug. d125-6000 PN10 101026125), tačiau apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad šiuo atveju apgaulė buvo naudojama aktyvia jos forma – A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog jis yra teisėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir turi teisę veikti šios bendrovės vardu, užsakydamas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. iš anksto žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir kad įmonė nebeturi teisės vykdyti veiklos, neturi pinigų, bet vis tiek žadėjo už prekes atsiskaityti. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje esantys prieštaravimai bei neaiškumai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad A. P. naudojo apgaulę kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, akcininkas, kurį laiką ir direktorius (b. l. 20, 21, 23, 24–25, t. 1). A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonei vadovavo nuo įkūrimo, be to, dalyvavo įmonės veikloje net ir kai vėliau direktoriumi buvo skirtas kitas asmuo (b. l. 105, 173, t. 3). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2008-06-02 direktoriumi buvo P. J. (b. l. 159–160, t. 1), o nuo 2008-08-19 laikinai direktoriumi skirtas L. J. (b. l. 161, t. 1), tačiau tai, kad A. P. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, organizavo darbą, patvirtino ir teisme apklausti įmonės darbuotojai – buhalterė A. A., L. J., J. L., K. J.. Teisiamajame posėdyje A. P. taip pat parodė, kad maždaug apie 2008 m. spalį jam paskambino vienas iš įmonės darbuotojų ir pasakė, kad gręžimo darbams Telšiuose neužtenka vamzdžių. Šią A. P. nurodytą aplinkybę patvirtino ir gręžinius darydavę darbuotojai liudytojai K. J. bei J. L., kurie nurodė, kad J. L. A. P. ir pranešė, jog reikia vamzdžių. A. P. teisme taip pat parodė, kad paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė 300 m vamzdžių, tada nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui nuvykti jų paimti, o tada nuvežti į Telšius, kur buvo atliekamas gręžinys, tačiau nuvežus vamzdžius į Telšius, paaiškėjo, kad jų nebereikia, ir gręžėjas liepė vamzdžius nuvežti į sandėlį (duomenys neskelbtini). Iš šių nuteistojo bei liudytojų parodymų matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. sugalvojo kreiptis ne pats savo iniciatyva, visiškai neplanuotai, o todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamiems darbams užbaigti buvo reikalingos medžiagos, kuriomis prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, toks sprendimas buvo visiškai logiškas, kadangi abi įmonės dar 2008-04-18 metams laiko buvo sudariusios susitarimą dėl prekių tiekimo ir ši sutartis buvo galiojanti (b. l. 102–103, t. 1). Tai apklausiami teismo posėdyje patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. T. bei liudytojas T. G.. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. kreipėsi kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, glaudžiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (steigėjas, akcininkas), aktyviai dalyvaujantis įmonės veikloje. Bylos duomenys kelia abejonių ir dėl to, ar kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užsakydamas vamzdžius A. P. tikrai žinojo, jog įmonei jau iškelta bankroto byla, kadangi bylos duomenys prieštaringi. Pats A. P. neigia, kad užsakydamas prekes žinojo apie bankrotą. Šiaulių apygardos teismo 2008-09-15 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 12–13, t. 1). Teisme apklausta bankroto administratorė V. J. paaiškino, kad po nutarties įsiteisėjimo ėmėsi veiksmų, buvo atėjęs ir A. P. (b. l. 45, t. 3), tačiau apie tai, kad dar iki dokumentų perdavimo pati bendravo su A. P., liudytoja ikiteisminio tyrimo metu kažkodėl neužsiminė (b. l. 53–55, t. 2). Kaip matyti iš bankroto administratoriaus 2008-09-30 siųstų dokumentų įteikimo šaknelės, laiškai 2008-10-02 įteikti ne A. P. (b. l. 106, t. 1). Liudytoja E. K., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie bankrotą sužinojo, kai į įmonę atėjo laiškas, o visa korespondencija ateidavo pas buhalteres (b. l. 77–78, t. 2), teisme E. K. teigė, kad apie bankrotą jai pasakė vyr. buhalterė (b. l. 43, t. 3). Liudytoja A. A., įmonėje dirbusi buhaltere, nurodė, kad raštą dėl bankroto jai perdavė A. P., kitas liudytojas L. J., laikinai buvęs paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teisme nurodė, kad jam apie bankrotą pranešė buhalterė, kuri gavo pranešimą, E. K. klausė A. P., ar pastarasis žada gelbėti įmonę (b. l. 42, t. 3). Taigi apklaustų asmenų parodymai kelia abejonių dėl to, kaip įmonėje buvo sužinota apie bankrotą. Iš byloje esančio dokumentų perdavimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratorei perdavė buhalterė A. A. (b. l. 104, t. 1). Bylos duomenys taip ir nepaneigia A. P. keliamos versijos, kad užsakydamas vamzdžius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dar nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, juolab, jog sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vamzdžių, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros, buvo sudarytas 2008-10-13, taigi faktiškai praėjus neilgam laiko tarpui, kai pradėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros. Nors tikėtina, kad A. P., kaip įmonės veikloje dalyvavęs asmuo, galėjo žinoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-15 nutartimi iškeltą bankrotą, tačiau tai yra prielaidos, kuriomis negalima grįsti asmens kaltumo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. P. turėjo išankstinį sumanymą užvaldyti svetimą turtą bei panaudojo apgaulę tokiam savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad vamzdžius pasisavino tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvęs A. P., tačiau tokios išvados bylos duomenys taip pat nepagrindžia. A. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad vamzdžiai sandėlyje buvo iki 2009 m. rudens. Siekdamas išsiaiškinti kilusias abejones dėl to, kur liko vamzdžiai, gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir išsireikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, apklausė liudytoją L. J., nuo 2008-08-19 laikinai ėjusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bei vairuotoju dirbusį L. L., kuris faktiškai gabeno vamzdžius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir todėl yra jungiamoji grandis nustatant, kur vamzdžiai galėjo būti nugabenti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-24 likvidavimo akto matyti, kad įmonė nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto neturėjo (b. l. 37, t. 4). Liudytojas L. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad žino, jog vairuotojas L. L. iš Klaipėdos atvežė vamzdžių į sandėlį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje iš anksčiau buvo įvairių vamzdžių, įvorių. Liudytojas L. L. parodė, kad, kaip teisingai buvo sakęs ikiteisminio tyrimo metu, A. P. liepė važiuoti paimti vamzdžius ir nuvežti juos į (duomenys neskelbtini), nuvykęs į įmonę Klaipėdoje, jis prisistatė, ten viską jau žinojo, išrašė faktūrą, pakrovė vamzdžius ir jis nuvežė juos į sandėlį, nepamena, ar vežė gręžėjams, ar jiems netiko, sandėlis yra (duomenys neskelbtini) kaime, ten buvo sandėlininkas, tačiau dėl to, kad pristatė prekes, niekur nepasirašydavo, sąskaitas pristatydavo į biurą buhalterei, tiksliai nežino, bet vamzdžiai galėjo būti sandėlyje iki bankroto. Apylinkės teisme apklaustos buhalterės E. K. ir A. A. teigė apie sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežinančios. Taigi iš aptartų duomenų visumos negalima daryti neabejotinos išvados, kad A. P. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tiesa, jog būtent jis užsakė vamzdžius, tačiau, kaip jau minėta, tai darė ne dėl kokių nors asmeninių norų ar interesų, o todėl, kad vamzdžiai buvo reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų atliekamiems gręžimo darbams, vamzdžių atvyko pasiimti vairuotojas, kuris šiuos nugabeno gręžėjams, tačiau paaiškėjus, kad vamzdžiai nebereikalingi, vairuotojas juos nuvežė ne A. P., o į sandėlį, kuriuo naudojosi įmonė, tai teigia tiek pats A. P., tiek tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbęs L. J., tiek vairuotojas L. L., kuris sandėlyje dėl prekių priėmimo nepasirašė, sąskaitą pateikė buhalterei, tačiau nė viena jų sąskaitos teigia nemačiusios. Taigi gręžiniams nebereikalingi vamzdžiai pateko ne asmeninėn A. P. dispozicijon, o, pasak nuteistojo bei liudytojų, į sandėlį, kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi tuo pačiu sandėliu kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi tikėtina, jog L. J., L. L. sandėlyje galėjo matyti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabentus vamzdžius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu natūroje jokių vamzdžių rasta nebuvo ir netgi nebuvo ieškota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra neabejotinai nustatyta, kad A. P. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, priešingai, aptarti duomenys liudija, kad realu, jog vamzdžiai atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės likvidavimo akte apie jokį turtą neužsimenama.

Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra tiksliai nustatytos. Šiuo atveju byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad A. P. apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7923,90 Lt civilinį ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Zigmas PociusRasa Valentinienė