Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-23 · Administracinė byla Nr. I-440-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
I-440-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01930-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-440-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,dalyvaujant pareiškėjui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos.

Pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužes 6 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu jam buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu su žmona, todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą. Be to, minėtu laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose. Paaiškino, kad kamerose prie lango nėra tiesioginio priėjimo, iš vidaus ir išorės sumontuotos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo išvalyti tarp lango ir grotų buvusių šiukšlių, nuo kurių sklido smarvė. Be to, dėl metalinio tinklo į kamerą nepateko pakankamai šviesos. Pažymėjo, kad kameroje nuolat degė dieninė ir naktinė lemputės. Pabrėžė, kad mokslininkai yra įrodę, jog pastoviai degant šviesai, žmogus tampa irzlus, agresyvus, nuo streso, depresijos pablogėja regėjimas, akys tampa sausos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameros duryse yra stebėjimo langelis, o tualetas įrengtas prie pat durų, taigi tai pažeidžia pareiškėjo privatumą.

Pareiškėjo teigimu kameroje nepakako baldų, radijo taškas bei kabelinės televizijos kabelis yra 3 m aukštyje, todėl pasitildyti ar pasijungti kabelį neįmanoma. Kameros švarai palaikyti duodamos, šluotos be kotu, todėl neįmanoma išsivalyti po lova, o skysčio indams plauti apskritai neduodama. Be to, pasak pareiškėjo tualetinis popierius duodamas viena kartą per mėnesį, tačiau jo užtenka tik kelioms dienoms, be to, popierius nekokybiškas. Skutimosi peiliukus duoda taip pat tik vieną per mėnesį, o duodamos dantų pastos užtenka vos dviem savaitėms.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kameros nėra dezinfekuojamos, o į pasivaikščiojimo kiemelius yra vedami visi kameroje laikomi asmenys ir tik vienai valandai, vietoje 8 valandų. Taip pat pažymėjo, kad kameroje nėra karšto vandens, o tualetas blogai nusileidžia. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušu vienu metu naudojasi per daug asmenų, be to, dušo patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų.

Paaiškino, kad dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose visada drėgna, todėl išskalbti drabužiai pradeda pūti, o rūbai pagal prašymą yra skalbiami tik kas du mėnesius. Patalynė yra duodama sintetinė, duodamos tik dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, nuo kurio kyla alergija. Čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodamos nedezinfekuotos, jose gausu parazitų. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K draudžiama turėti pledus, elektra yra ribojama. Kadangi pareiškėjas serga astma, jis priverstas laukti iki 6 val. ryto, kol bus įjungta elektra ir pareiškėjas galės atsigerti karštos arbatos. Taip pat pabrėžė, jog išduodamo maisto energetinė vertė nepakankama, o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maisto. Nurodė, jog pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, kuris kelia rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai.

Anot pareiškėjo, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (b. l. 15–24).

Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taip pat nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklėms ir unitazams valyti.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl ventiliacijos, vėdinimo pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad SVĮ 22 str. yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurių 65 p. yra teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, be to, ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.

Pabrėžė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip objektyvius, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, teiginiai dėl neva patirtos neturtinės žalos neindividualizuoti, o neturtinė žala visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, to asmens sveikatos būkle ir kt.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 95 paras, iš kurių 14 parų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad tam tikrų baldų trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų higienos reikalavimų nesilaikymo.

Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 282, 335, 124, 283. 329, 332 ir 298. Pareiškėjo nusiskundimus kamerų Nr. 335, 124, 283, 329, 332 ir 298 drėgme, apšvietimu, vėdinimu paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 49–54, 53–54, 85). Pastarieji taip pat paneigia pareiškėjo teiginius apie netinkamai veikiančius sanitarinius mazgus kamerose Nr. 335, 283, 329, 298 ir 332. Nors duomenų apie kameros Nr. 282 atitiktį higienos normų reikalavimams Lukiškių TI-K nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje kameroje praleido nedaug laiko, galimi pažeidimai nevertinti kaip galėję sukelti tokio pobūdžio išgyvenimus, kurių pagrindu galėtų būti priteista neturtinė žala.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi per mažu kiekiu išduodamo tualetinio popieriaus, dantų pastos, skustuvų, prasta popieriaus kokybe. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad, pavyzdžiui, tualetinis popierius išduodamas dažniau nei nustatyta minėtoje normoje – du kartus per mėnesį.

Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nė teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Prausimosi trukmė teisės aktuose nereglamentuota. Pareiškėjas neneigia, kad jam tokia teisė buvo suteikta, todėl pažeidimas nenustatytas. Taip pat pažymėtina, kad HN 134:2015 18 p. karšto vandens tiekimo į kiekvieną kamerą nenumato.

Pažymėtina, kad į bylą pateiktoje Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. pažymoje apie pareiškėjo laikymo sąlygas nurodyta, kad pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje ir išduodami švarūs ir tvarkingi, patalynė skalbiama nemokamai kartą per savaitę, taigi pareiškėjo teiginiai apie nešvarios patalynės išdavimą laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose bei elektros atjungimo naktį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl asbesto daroma žala jo sveikatai, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad asbesto yra Lukiškių TI-K konstrukcijoje ir kanalizacijoje, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šią aplinkybę. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie sirgimą astma ir tai, kad dėl minėtos ligos priepuolių, jam reikia gerti karštą arbatą, todėl pareiškėjo įvardijama žala dėl naktį atjungiamos elektros taip pat neįrodyta. Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Lukiškių TI-K aprūpinti kameras elektros tiekimu visą parą. Be to, teisės aktai nereglamentuoja ir kabelinės televizijos laidų ar radijo taško įrengimo kameroje vietos, todėl tai, kad pareiškėjui nepatogu pasiekti minėtus įrenginius, negali būti siejama su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

Dėl privatumo užtikrinimo sanitariniuose mazguose teismas pažymi, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K iš esmės nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, todėl šiuo atveju pažeidimas laikytinas nustatytu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir tokie jo prašymai būtų netenkinti, taigi pareiškėjo teiginiai apie ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą ir dėl to kilusią žalą, nesant duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl tokių pasimatymų suteikimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, privatumo užtikrinimo reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo tokiose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 120 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė