Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-293-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
A15.-293-780/2018
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00023-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-293-780/2018
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00023-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.5; 1.5.7; 16.20; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 14 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) admi­nis­tracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 3 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, 2018 m. vasario 28 d. 16 val. 29 min. Lazdi­jų r. sav., Akmenių k., patikrinę S. N. priklausančią, S. B. vairuo­­jamą transporto priemonę „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba MHS, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), važiavusią maršru­tu Lietuva–Lenkija, pasvėrę transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, nustatė, kad:

1. transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 51,35 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 50,15 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 10,15 t viršijo didžiausią leistiną bendrą­ją masę – 40 t, nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsaky­mu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo (nauja redakcija nuo 2017 m. gegužės 7 d., TAR, 2017, Nr. 2017-06833) 19.6 punkte. Vairuotojas S. B., važiuodamas leistinas apkrovas virši­jan­čiu transporto priemonių junginiu, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais (2018 m. vasa­rio 28 d. 17 val. duomenimis, leidimo važiuoti vieną kartą minėta transporto priemone kopija Lietu­vos transporto saugos administracijos interneto svetainėje nebuvo skelbta), tuo pažeidė Lietu­vos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies; Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 19.6 punkto; Leidimų važiuoti valsty­­binės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išda­vi­mo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 17 d., TAR, 2015, Nr. 2015-00695), 4 punkto reika­lavimus;

2. transporto priemonės priekabos pavienės ašies apkrova – 10,95 t, įvertinus Neautomati­nių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkri­čio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), tai yra transporto priemonės varančiosios dvigubos ašies apkrova 0,75 t viršijo didžiausią leistiną pavienės nevarančiosios ašies apkrovą – 10 t, nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiau­sių­jų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ 21 punkte. S. B., važiuodamas ašių leistinas apkrovas viršijan­čia trans­por­to priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkia­s­vore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais ir tuo pažeidė Lietuvos Respub­likos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies; Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais trans­por­­to priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 21 punkto; Leidimų važiuoti valsty­binės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išda­vi­mo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redak­cija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 17 d., TAR, 2015, Nr. 2015-00695), 4 punkto reikalavimus;

3. vairuotojas S. B., neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas, 2018 m. vasa­rio 28 d. pats pasikrovė medienos krovinį, tuo pažeisdamas Leidimų važiuoti valstybinės reikš­mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos apra­šo 30 punkto reikalavimus.

Į teismo posėdį neatvyko nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdį S. B. pranešta asmeniškai, o institucija, surašiusi protokolą, pati nustatė posėdžio datą ir ją žino (b. l. 3), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis) rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis).

Surašius protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. savo kaltę pripažino. Paaiš­ki­no, kad 2018 m. vasario 28 d. Varėnoje pats pasikrovė alksnių medieną. Nežinojo, kad pakrovė per daug medienos, nes ten nebuvo svarstyklių ir nežinojo, kiek mediena sveria (b. l . 7, 8).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padarytų administra­ci­nių nusižengimų aplinkybės (b. l. 3–4). Vairuotojas S. B. patvirtino, kad pats pakro­vė medieną (b. l. 7, 8). Iš svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. 16 val. 29 min. Lazdijų PKP pasvėrus S. B. vairuotą transporto priemonę „Volvo“, valsty­binio nume­rio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba MHS, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog transporto priemonės junginys perkrautas 10,15 tonų, pavienė priekabos ašis perkrauta 0,75 t (b. l. 5). CMR važtaraštis patvirtina, kad minėtu transporto priemonės junginiu buvo vežami juodalks­nių rąstai (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad S. B. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu, viršijant leidžiamą ašies apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos (viršijo 0,75 t) ir didžiau­sią­ją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis (viršijo 10,15 t); pakrovė krovinį, viršijantį didžiausiąją leidžiamąją masę, neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nusta­ty­ta tvarka. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik sude­ri­nus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduo­da­mi susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savival­dybių tary­bų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik neda­lo­mus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemo­nė­mis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro moto­ri­nė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendro­ji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokes­čio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai (toliau – Reikalavimai), patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra priva­lo­mi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Reikalavimų 13 punkte nusta­ty­ta, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonių matme­nų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matme­nų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, bei vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Reikalavimų 15 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų, o 20 punkte nusta­­tyta, kad vežėjas, veždamas medieną, gali naudoti daugiau saugos priemonių bei taikyti griežtes­­nius negu šie reikalavimus, siekdamas užtikrinti saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą ir vežimą. Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių para­metrų aprašo 19.6 punkte numatyta, kad triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių ir jų junginių masė yra 40 t, o 21 punkte numatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automo­bi­lių ir jų junginių pavienių nevarančiųjų ašių apkrova yra 10 t. Leidimų važiuoti valstybinės reikš­mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos apra­šo 4 punkte nuro­dyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valsty­bi­nės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birže­lio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, gali­­­ma važiuo­ti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidi­mą važiuo­ti valsty­binės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes S. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemo­nėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis; pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta atsa­ko­mybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis; ir pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovi­mą vežti kelių transporto priemo­nėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžia­mo­ji masė, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovi­nius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, adminis­tra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­ry­tų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad S. B. administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinius nusižengimus padarė pakar­to­tinai, kol dar nepasi­bai­gęs ANK 40 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas po ankstesnio analogiško nusižengimo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvel­gia­ma ir į tai, jog S. B. yra dirbantis, Lietuvos Respub­li­ko­je baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusi­žen­gimus jis padarė jau ne pirmą kartą (b. l. 3, 9–48).

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplin­ky­bių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numa­tytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų argumentų kontekste, S. B. skirtinos sankcijose numatytos baudos, didesnės nei jų vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kadangi vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsako­my­bę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkes­nį­jį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 8 dalyje, ir nubausti:

- pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį – 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) bauda;

- pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda;

- pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18078928019). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka