Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-487/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-16
Bylos Nr.
1-67-487/2010
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00641-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. B.
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-487/2010(Proceso Nr. 1-10-2-00641-2008-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 16d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei J. J. Kryževičienei,gynėjui advokatui Zbignev Jankovski,vertėjams Irenai Volkovienei, G. Račkauskui, V. Visockui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, auginanti vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2004-12-21 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2 epiz.), 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėn., pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista,

kaltinama pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, o būtent:

ji, pasinaudojusi P. T. palikuonių F. T., K. B. ir V. M. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų nežinojimu ir juos suklaidinusi, žinodama, kad P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje žemės neturėjo, 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įtikino Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, nenustatytą darbuotoją suklastoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą, suteikiant jai neva 1991 metų Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė į šią suklastotą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos dokumentus: žinomai suklastotą K. B. 1991-12-03 prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį senelio ir tėvo nekilnojamąjį turtą žemę 5 ha (duomenys neskelbtini) kaime, žinomai suklastotą V. M. vardu 1999-11-05 prašymą grąžinti jos tėvo P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime; žinomai suklastotą Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimą Nr. T-483-T; žinomai suklastotą Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymą Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste.

Aukščiau nurodytų suklastotų dokumentų - Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimo Nr. T-483-T bei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymos Nr. 2345 - pagrindu Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, apgaulės įtakoje, 2000 m. lapkričio 20 d. išdavė pažymas Nr.206, Nr.207, Nr.208 ir 2001-03-02 pažymą Nr. 303a, apie tai, kad F. T., K. B., V. M. turi nuosavybės teisę į 1,8200 ha P. T. nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekvienas.

2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13225 F. T. neatlygintinai perleido J. B. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės sklypą. 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13226 V. M. neatlygintinai perleido J. B. sugyventiniui V. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės sklypą. 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13222 K. B. neatlygintinai perleido V. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės sklypą; be to, 2001-03-16 sutartimi reg. Nr. 1-2087 K. B. neatlygintinai perleido J. K., A. J. ir L. K. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste; 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido P. T., K. T. ir G. T. teisę į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste.

2000-11-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V. P. paruošė, o G. S. patvirtino pažymą Nr. 31/00/29-105 apie tai, kad patikrinus dokumentus ir apžiūrėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą nustatyta, kad žemė laisva ir neužstatyta ir gali būti grąžinta paveldėtojams, o V. P. pagal liudininkų M. G., E. G. melagingus paaiškinimus sudarė kartografinę medžiagą.

Pagal K. B. 2001-10-01 prašymą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnija priėmė sprendimą suteikti žemės sklypui adresą – (duomenys neskelbtini).

J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-01-30, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 224A kaip papildomą dokumentą, įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės, pateikė 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimą Nr. T-1, išduotą V. J. prašymu, kuriame archyvo darbuotojos suklaidinimo įtakoje, naudodamosi suklastotu Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Viršuliškių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščiu, nurodė, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje.

J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-10-02, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 224A kaip papildomą dokumentą, įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės, pateikė žinomai suklastotą Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymėjimą Nr. 5464 – išrašą iš hipotekos knygos Nr. 48 bei 2002-10-02 šio dokumento notaro patvirtintą kopiją ir 2002-10-02 vertimo į lietuvių kalbą kopiją.

2003-03-14 V. J. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 prašymą, prašydamas grąžinti laisvą neužstatytą žemę natūra prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir pateikdamas 2000-11-21 sutartį reg. Nr. 1-13226, kuria V. M. perleido V. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės sklypą.

2003-03-14 J. B. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 prašymą, prašydama grąžinti laisvą neužstatytą žemę natūra ir pateikdama 2000-11-21 sutartį reg. Nr. 1-13225, kuria F. T. perleido J. B. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės sklypą.

Tokiu būdu, J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai didelės 7087080 Lt vertės valstybei priklausančią žemę 5,46 ha (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-08-18 Lietuvos centriniam valstybės archyvui raštu Nr. R4-5083 pateikus informaciją, kad 1996-03-23 archyvo pažymėjimo Nr. T-483-T archyvas nėra apskritai išdavęs, 2003-09-02 kreipėsi į prokuratūrą, ko pasėkoje 2003-09-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 224A.

Taip pat kaltinamoji J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, o būtent:

Ji, 2001-04-27 kartu su suklaidintomis V. D. ir I. I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I. R. įgijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 2.62 ha žemės (J. B. – į 8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mst., Vilniaus apskr. bei tą pačią dieną - 2001-04-27 –V. D. ir I. I. ją įgaliojo atstatyti nuosavybės teisę į I. R. nuosavybės teisėmis turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mst., perleisti savo nuožiūra joms priklausančią teisę į nuosavybės teisės atstatymą į aukščiau nurodytą žemę, atstačius nuosavybės teisę, tvarkyti, valdyti ir disponuoti aukščiau nurodytu žemės sklypu, sudaryti jų vardu sandorius, gauti pinigus.

Įgijusi kartu su suklaidintomis V. D. ir I. I. teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą J. R. turėtą 2,62 ha žemės plotą buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime ir žinodama, kad minėtas žemės sklypas buvo rėžis, t.y., kad J. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėjo žemės būtent rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o pagal „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 14-ą punktą „Į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, kuriose buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje piliečių, susigrąžinančių žemę natūra, sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus“, bei pagal „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) 106 punktą „Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui“, ji siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirą sklypą (o ne rėžį), ir tokiu būdu gauti žemės sklypą konkrečioje vietoje – buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje - ir greičiau, nes, pagal jau minėtos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 106 punktą, „Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga“, ir tam siekiui įgyvendinti ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku ir aplinkybėmis suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimą ir 2003-03-25 šį suklastotą planą kartu su savo pačios surašytu bei pasirašytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. 2003-03-25 Prašymu dėl žemės grąžinimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 685.

Tokiu būdu, J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. D. ir I. I.) naudai didelės 2382366 Lt vertės valstybei priklausančią žemę 2.62 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-10-03 Lietuvos centriniam valstybės archyvui raštu Nr. R4-5842 pateikus informaciją, kad archyve nerastas 1938 m. J. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės situacinis planas, 2003-12-19 kreipėsi į prokuratūrą dėl šio plano suklastojimo, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinimo dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - žemę, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. turėtą nuosavybę epizodas

Kaltinamoji J. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2000-11-21 ji iš F. T. įsigijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą - į 18200 kv. m. ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste. Šios sutarties pagrindas buvo Vilniaus apskrities Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000-11-20 pažyma Nr. 208 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo. Sutartis buvo sudaryta Vilniaus rajono notarų biure pas notarę L. Š.. Jos pažįstamas V. J. įsigijo iš K. B. ir V. M. teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą. Už teisių perleidimą ji F. T. sumokėjo 12 000 Lt atlygį, taip pat ir V. J. sumokėjo K. B. ir V. M. po 12 000 Lt. Kadangi dokumentus tvarkė K. B., pinigai buvo perduoti jai. Ji J. B. ir V. J. paaiškino, kad vėliau pinigus perduos F. T. ir V. M.. Žemės sklypas, kaip paaiškino pretendentai, buvo I. Š. g., Vilniuje. Kai buvo nupirktos teisės, 2000 m. J. B. kartu su V. J. surašė prašymus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, J. B. matė, kad byloje yra K. B. prašymas. Jau vėliau, tvarkant dokumentus, prie žemės atkūrimo bylos J. B. prašė prijungti tik paso kopiją ir prašymą atkurti nuosavybės teises, išskyrus šiuos, jokių naujų dokumentų ji nepateikinėjo, dar galėjo pateikti lenkiško pažymėjimo vertimą iš lenkų kalbos ar gimimo liudijimo vertimą iš rusų kalbos; kaltinime nurodytų dokumentų ji į bylą nepateikinėjo. Jau po kelių metų nuo to laiko, kai buvo pasirašyta sutartis su F. T., K. B. J. B. ir V. J. pateikė 1936-11-11 hipotekos pažymėjimą Nr. 5464. Pažymėjimą V. J. 2003-09-19 pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kur buvo atlikta ekspertizė. Ekspertė Z. R. pateikė išvadą, kad šis dokumentas tikras. Šis ekspertizės aktas buvo pateiktas tyrėjui prie baudžiamosios bylos medžiagos, o jo nuorašas pristatytas į teismą. 2004-01-23 ji kartu su V. J. 1936-11-11 hipotekos pažymėjimą Nr. 5464 pateikė tyrėjui prie baudžiamosios bylos medžiagos. Tą pačią dieną pažymėjimas buvo grąžintas J. B.. Po kažkiek laiko ji šį pažymėjimą grąžino K. B., kuriai jis buvo reikalingas, tvarkant dokumentus dėl namo pamatų adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau J. B. šio dokumento nematė. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių P. T. nuosavybės teises, J. B. nematė. 1936-11-11 hipotekos pažymėjimas Nr. 5464 buvo vienintelis dokumentas, kurį pateikė jiems K. B.. Kai 2003 m. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui reikėjo pateikti notariškai patvirtintus dokumentų: pasų, gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, kitų dokumentų nuorašus, J. B. paskambino K. B. ir paaiškino, kad reikia šių dokumentų. K. B. surinko visus reikalingus dokumentus ir atvyko pas notarę L. Š., kuri patvirtino nuorašus. Kokie tai buvo dokumentai, neatsimena. Visus nuorašus ji pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Mano, kad daugiau dėl teisių atstatymo su K. B. nebendravo. F. T. ir V. M. ji matė tik Vilniaus rajono notaro biure. 2001 m. V. J. paprašė giminaitės J. T. užklausti Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl P. T. turėtos žemės sklypo. J. T. pateikė užklausą į archyvą ir vėliau gavo atsakymą, kad apie P. T. turėtą žemę jokių žinių ar sklypo plano archyve nėra. Šis archyvo atsakymas buvo prarastas, todėl J. B. 2002-10-04 kreipėsi į archyvą prašydama jai pateikti šio atsakymo nuorašą. Gautą nuorašą pateikė arba teismui, arba Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. K. B. teismo keliu buvo nusistačiusi juridinę reikšmę turintį faktą, kad ant minimos žemės buvo pamatai, juos po jos mirties paveldėjo jos įpėdiniai, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažįsta, kadangi suklastotų dokumentų nepateikė, apgaulės, atkuriant nuosavybės teises, nenaudojo, iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos jokių dokumentų neišiminėjo, nes neturėjo galimybės jos paimti.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. padarė jai įkaltintą nusikalstamą veiką.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003-09-02 pareiškimo, pagal kurį šioje baudžiamojoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str.1d., matyti, kad, išnagrinėjus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo (toliau - NTA) byloje Nr. K224A esančius dokumentus, nustatyta, kad šioje byloje nėra nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų apie tai, kad P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5.46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Pretendentai atgauti P. T. žemės sklypą buvo V. M., F. T. ir K. B.. Jie 2000-11-21 notariškai patvirtintomis sutartimis nuosavybės teises į atkuriamą žemės sklypą perleido V. J. ir J. B.. Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2000-11-20 parengė pažymas Nr. 206, 207, 208, kuriose nurodė, kad šios pažymos parengtos pagal 1996-03-23 archyvo pažymėjimą Nr. T-483-T, tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2003-08-18 raštu Nr. R-4-5083 informavo, kad toks pažymėjimas archyve nebuvo išduotas. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat nėra ir 1996-11-07 Ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 12. originalo. 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimas kaip papildomas žemės valdymo faktą patvirtinantis dokumentas liudija, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje, tačiau tai ne (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 – išrašo iš hipotekos knygos Nr. 48 kopija. 2006-08-01 raštu Nr. R-4-5083 Lietuvos centrinis archyvas informavo, kad archyve Hipotekos knygos Nr. 48 nerasta (t. 1 b.l. 2-3).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1 b.l.15) matyti, kad VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus archyvarė A. P. 2004-08-03 pateikė Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 224A iš 169 lapų.

Iš apžiūros protokolo (t.1 b.l.12-13) matyti, kad apžiūrėta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.224A, ji yra susegta į pilką aplanką, nesunumeruota ir nesusiūta; 37-tame lape įsegta pažyma Nr.207, išduota V. M., 38-tame lape pažyma Nr.208, išduota F. T., 43-tame lape pažyma Nr.207, 44-tame lape pažyma Nr.208; visų šių pažymų įsegtos kopijos, 66-tame lape įsegta 1996-11-07 ekspertų komisijos protokolo Nr.12 kopija (2 lapai); apžiūrimoje byloje archyvo pažymėjimo Nr.T-483-T ar jo kopijos nėra.

Šalies argumentai

Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylojos Nr. 224A (priedas Nr.1 NTAB Nr. 224A b.l.2) matyti, kad minėta byla prasideda K. B. 1991-12-03 prašymu Vilniaus miesto valdybai, kuriuo ji prašo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę 5 ha, buvusią (duomenys neskelbtini) vienkiemyje; kaip kiti piliečiai, turintys teisę į to paties turto nuosavybės atkūrimą, pareiškėjos nurodyti F. T. ir V. M..

Baudžiamojoje byloje negauta objektyvių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad K. B. pati kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą, prašydama atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę 5 ha, buvusią (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Prašymo pagrindu nurodytas 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T.

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarkė visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Jokių archyvo pažymėjimų į Žemėtvarkos skyrių ji nepristatinėjo. Koks skyriaus darbuotojas tvarkė bylą, ji neprisimena. Kas jai išdavė pažymas Nr. 206 ir Nr. 303A, neprisimena. Kokiu būdu byloje atsirado archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T, nežino. 1936-07-11 pažymėjimą Nr. 5464 jai davė tėvas P. T.. Jis šį dokumentą saugojo nuo senų laikų. (t. 3 b.l.116). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš 2004-07-05 mirties liudijimo matyti, kad K. B. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 3 b.l.117).

Liudytojais teisme apklausti buvusio savininko P. T. vaikai – dukterys R. T., V. G., sūnūs R. T., V. T., M. T. paaiškino, kad jų manymu jų tėvas P. T. žemės Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kaime neturėjo, tačiau, kadangi tėvas paskutiniu metu prieš mirtį gyveno pas brolį M. T., o daugiausiai lankydavo sesuo K. B., tėvas jiems paliko žemę ir namą. F. T. paaiškino, kad, kai prasidėjo žemės reforma, K. B. pradėjo tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti; ji F. T. paaiškino, kad pas tėvą yra kažkokių senų dokumentų. V. M. paaiškino, kad po tėvo mirties jau praėjus keliems metams, K. B. papasakojo, kad tėvas turėjo žemių; V. M. nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų, nes žinojo, kad tam reikės daug pastangų, todėl pasakė, kad jai tų žemių nereikia. K. pasakė, kad visus formalumus tvarkys firma, ir V. M. nieko daryti nereikės.

Liudytoja R. T. be kita ko parodė, kad ji kaltinamosios J. B. nepažįsta. Liudytojos tėvas P. T. kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniaus r., ten turėjo namą ir žemės, kurią tėvas po mirties testamentu paliko seseriai K. B. ir broliui M. T., šiuo metu jie abu yra mirę. Šeimoje iš viso buvo 11 vaikų, tačiau kitiems nieko neatiteko. Apie tai, kad tėvas turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniame Karoliniškių mikrorajone, prie Spaudos rūmų) ji sužinojo iš laikraščio. Ji niekada nebuvo girdėjusi iš tėvų apie žemę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji yra įsitikinusi, kad tėvas jokios žemės Karoliniškėse neturėjo, nėra mačiusi jokių žemės planų ar kitų dokumentų. Su K. B. ji mažai bendravo, ši gerdavo alkoholinius gėrimus. Kadangi su K. nebendravo, po minėto straipsnio su ja nekalbėjo, be to, ji greitai mirė. Minėtame straipsnyje paminėta, kad J. B. pirko teisę į žemę Karoliniškėse iš K., V. ir F., tačiau ir su V. ir F. R. T. taip pat nekalbėjo apie žemę Karoliniškėse.

Liudytojas R. T. parodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) kaime, jo tėvas - P. Ten buvo namas ir žemės sklypas. Jis niekada negirdėjo, kad jo tėvai turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Gal kur ir turėjo, bet jis nežino, nes niekada nesidomėjo. Visą tėvo žemę paveldėjo sesuo K., ir broliai F. ir M.. Nežino, kokį žemės sklypą turėjo jo giminaičiai K. B., F. ir M. T. bei V. M.. Jis tik girdėjo kažkada, kad R. aiškinosi su K., kažką sakė, kad „Jus pasodins“, bet jis nežino, kas tarp jų vyko ir dėl ko buvo tas pokalbis. Jis niekada nematė jokių senų dokumentų pas tėvus. Kadangi K. B. labiau bendravo su tėvu, tai jis jai paliko turtą. Su K. B. nebendravo, todėl nežino, dėl kokios žemės ji tvarkė dokumentus.

Liudytoja V. G. parodė, kad jos tėvas P. T. turėjo žemės prie savo namų Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) km. Ar jie kur nors turėjo dar žemės, ji nežino. Apie žemės sklypą Karoliniškėse, Vilniuje, ji girdėjo iš sesers R. T., ji pasakojo, kad laikraštyje perskaitė straipsnį, jog tėvas turėjo žemės Vilniuje. Ji niekada negirdėjo pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“. Niekada negirdėjo, kad tėvai būtų turėję ten ką nors, jie iš (duomenys neskelbtini) kaimo niekad niekur nevažiavo. Apie tai, kad K. B., F. T. ir V. M. turėjo teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ji nieko nežino. Pas tėvus niekada nematė jokių senų žemės planų.

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimė Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir ten gyveno iki 23 m. amžiaus. Ten tėvai P. T. ir B. T. turėjo nuosavą namą, žemės, kiek būtent, nežinau. Jis tikrai žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime tėvai neturėjo jokios žemės, jokių dokumentų dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime pas tėvus jis nematė, niekada tėvai dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime nieko nesakė. Kažkada brolis F. jam sakė, kad nori parduoti kažkokią žemę berods Karoliniškių mikrorajone, lyg ir sesuo K. B.. Jis buvo nustebęs, nes tėvai tame rajone žemės neturėjo. Pats jis (V. T.) jokių paklausimų į archyvus, žemėtvarkos skyrių nerašė, į teismą jo nekvietė. K. B. ir F. T. mirė, ar kas nors iš kitų vaikų tvarkė ar tvarko dokumentus dėl tėvų žemės, jis nesidomėjo. (t. 3 b.l. 142-143). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad V. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t.5 b.l. 133).

Liudytoja V. M. parodė, kad ji kaltinamosios nepažįsta. Ji gimė P. T. ir B. T. šeimoje. Tėvai visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) k., Rudaminos sen. Turėjo žemės šalia namo. Jokios kitos žemės nevaldė. P. T. mirė (duomenys neskelbtini) m. Ar tėvas buvo palikęs testamentą ar kokį kitą dokumentą, ji nežino. Po tėvo mirties jau praėjus keliems metams, K. B. papasakojo, kad tėvas turėjo žemių. V. M. nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų, nes žinojo, kad tam reikės daug pastangų, todėl pasakė, kad jai tų žemių nereikia. K. pasakė, kad visus formalumus tvarkys firma, ir V. M. nieko daryti nereikės. Jau vėliau sužinojo, kad K. turėjo jos dokumentų: paso, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, kitų dokumentų nuorašus. Kartais K. nakvodavo pas V. M., tad ji galėjo dokumentus pasiimti, o vėliau grąžinti. Jau vėliau, galimai ir 2000 m. rudenį, K. B. kartu su broliu F. T. atvyko pas ją, jie išgėrė alkoholio ir tada K. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į miestą pasirašyti kažkokių dokumentų. Visi nuvažiavo į kažkokią įstaigą prie Kalvarijų g., Vilniuje esančio turgaus. Ten nepažįstami asmenys V. M. pateikė kažkokius dokumentus, kuriuos ji pasirašė. Dokumentai nebuvo jai nei perskaityti, nei išversti. Galimai tai buvo jai pateiktos 2000-11-21 sutartys. Tai buvo vienintelis atvejis, kai V. M. važiavo dėl kažkokių dokumentų. Vėliau ji gavo pranešimą, lyg iš teismo, kad sprendimas gali būti priimtas V. M. nedalyvaujant, todėl ji niekur ir nevažiavo. 2004 m. vasarą mirė K. B.. Po jos mirties daugiau reikalų, susijusių su žemės grąžinimu, niekas netvarkė, bent jai apie tai nieko nėra žinoma. Jokių tėvo dokumentų, susijusių su žeme, niekada nematė. Kadangi tėvą prieš jo mirtį prižiūrėjo K. B., jis jai ir galėjo kažką apie žemes papasakoti.

Jai parodyto prašymo atkurti nuosavybės teises į tėvo P. T. turėtą žemę ji nerašė ir nepasirašė, to neprisimena.

Liudytojas F. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gimė P. T. ir B. T. šeimoje. Šeimoje buvo 11 vaikų; tarp jų V. ir K. K. B. (tokia jos pavardė buvo po santuokos) jau mirė. P. T. mirė (duomenys neskelbtini), o B. T. dar anksčiau - (duomenys neskelbtini) m. Kiek atsimena F. T., tėvų žemė buvo šalia namo, kur jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Daugiau jokio žemės sklypo pas tėvus nebuvo. Kai prasidėjo žemės reforma, K. B. pradėjo tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Ji F. T. paaiškino, kad pas tėvą yra kažkokių senų dokumentų. Pats asmeniškai jokių senų dokumentų ar planų nematė. Jis žemės dokumentų tvarkymui K. davė savo dokumentus: pasą, gimimo liudijimą. Po kažkiek laiko, galimai ir 2000 m. lapkričio 21 d. pas jį atvažiavo K. B. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių tvarkyti dokumentų dėl žemės pardavimo. Prieš tą dieną jis jokių dokumentų dėl žemės grąžinimo nerašė ir nepasirašinėjo. Kai jie kartu su K. B. važiavo tvarkyti dokumentų, pakeliui užvažiavo paimti V. M.. Visi nuvažiavo į H. M. g., Vilniuje, esančią notarų kontorą, kur jų jau laukė nepažįstami vyras ir moteris. Notarų kontoroje buvo pateikti kažkokie dokumentai pasirašyti. Jokių pinigų jam sumokėta nebuvo. K. B. vėliau jam davė apie 100 Lt. Pasirašinėjant dokumentus jis buvo apsvaigęs, nes prieš važiuojant į notarų biurą jie pas V. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Daugiau jokių dokumentų F. T. nepasirašinėjo. (t. 3, b.l. 127-129). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad F. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 5 b.l.135).

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyveno kartu su tėvu P. T., o jo sesuo K. lankė tėvą, tai jie kartu ir paveldėjo tėvo namą ir žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. V. J. ir J. B. jis nepažįsta, Dokumentus dėl palikimo tvarkė K. B., kuri jam pateikdavo įvairius dokumentus pasirašyti. Kokie tai dokumentai ir kiek kartų jis pasirašė, nepamena, taip pat nepamena, kad pasirašė įgaliojimą V. J., bet kadangi K. B. tvarkė visus dokumentus – jam duodavo tik pasirašyti, tai gal jis ir pasirašė įgaliojime. K. B. tvarkė ir palikimo pardavimo dokumentus. M. T. negalėjo nurodyti, kam ir už kiek buvo parduotas jo tėvo namas. K. B. jam davė tik apie 1000 Lt. (t.3 b.l. 133-134). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad M. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 5 b.l.134).

Nei vienas iš kaltinime nurodytų P. T. palikuonių – K. B., F. T., V. M. nenurodė apie kokį nors kaltinamosios J. B. vaidmenį, jiems apsisprendžiant dėl nuosavybės teisių į savininko turėtą žemę atkūrimo. Teisme apklausta V. M. nurodė, kad kaltinamosios nepažįsta, taip pat iš teisme pagarsintų mirusiųjų K. B. ir F. T. apklausos protokolų matyti, kad jie nieko nekalbėjo apie kaltinamąją J. B., todėl konstatuotina, kad faktiniais duomenimis nepatvirtinta kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamoji J. B. pasinaudojo K. B., F. T., V. M. atkūrimo procedūrų nežinojimu, juos suklaidino. Priešingai, teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad pirmoji su prašymu atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime kreipėsi K. B., kitais pretendentais nurodė F. T. ir V. M., F. T. atskiro prašymo nepateikė, kaip jis pats ir nurodė paaiškinimuose, kad sesuo K. B. jam minėjo apie tėvo turėtą žemę, tačiau jis pats nieko nedaręs ir niekur nesikreipęs. Kaip nurodė V. M., po tėvo P. T. mirties 1994m., praėjus keliems metams, K. B. jai minėjusi apie tėvo turėtas žemes, į ką ji atsakiusi, kad jai nieko nereikia, nes supratusi, kad reikės daug pastangų, o K. B. jai minėjo, kad jai nieko nereikės daryti, nes viską tvarkys firma. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, NTA byloje esantis V. M. prašymas atkurti nuosavybės teisę į žemę yra suklastotas, tačiau nėra duomenų, kad tai būtų padariusi kaltinamoji J. B.. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad K. B. prašymas atkurti nuosavybės teisę į žemę yra suklastotas ir kad jį pateikė būtent kaltinamoji J. B..

Šalies argumentai

Iš 1999-11-05 prašymo matyti, kad analogišku prašymu į Vilniaus miesto valdybą kreipėsi V. M. (priedas Nr. 1 NTAB Nr. 224A, b.l. 14).

Iš specialisto 2005-10-03 išvados Nr.11-2789 (05) ( t.1 b.l.132-134) matyti, kad 1999-11-05 prašymą V. M. vardu, adresuotą Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriui parašė ir pasirašė ne V. M., o kitas asmuo.

Iš specialisto 2008-07-09 išvados Nr.11-844 (08) (t.1 b.l.155-157) matyti, kad 1999-11-05 prašymą V. M. vardu, adresuotą Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriui parašė ne B. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar minėtą prašymą pasirašė B. J., ar kitas asmuo nebuvo galima.

Iš VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-19 rašto (t.1 b.l.32) matyti, kad 1991-12-03 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. T. turėtą 5,46 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)g.), Vilniuje pateikė pretendentai K. B., F. S. ir V. M.. Prašymas buvo pateiktas Vilniaus miesto valdybai (dabartinis pavadinimas Vilniaus miesto savivaldybė), todėl VAVA neturi galimybės pateikti informaciją dėl minėto prašymo užregistravimo registracijos žurnale.

Kaip matyti iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-10-15 rašto Nr. S19-475 (t.1 b.l.35), nėra galimybės suteikti informacijos, kas ir kada įregistravo ir ar apskritai buvo įregistruoti 1991-12-03 prašymas K. B. vardu ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 224A. Iš prie rašto pridėtų Vilniaus miesto savivaldybės Nuosavybės teisės grąžinimo dokumentų: 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1991-1995 metų nuosavybės teisės į žemę atstatymo bylų, apyrašo bei rodyklės perdavimo ir priėmimo akto (t.1 b.l.40-108), 1995-09-07 priėmimo-perdavimo akto kopijos (t.1 b.l.110-121) matyti, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo perduota tik nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 224 (buvusi savininkė – J. A.), tačiau bylos Nr. 224A sąrašuose nėra (t.1 b.l.29, 32, 35, 39-121)

Kadangi, kaip matyti iš dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1991-1995 metų nuosavybės teisės į žemę atstatymo bylų, aprašo bei rodyklės perdavimo ir priėmimo aktu ir 1995-09-07 priėmimo-perdavimo aktu VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebuvo perduota nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kime, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje atkūrimo byla Nr.224A, kaltinamajai J. B. pateiktas kaltinimas, kad ji 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įtikino Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, nenustatytą darbuotoją suklastoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą, suteikiant jai neva 1991 metų Nr. 224A. Teisminio įrodymų tyrimo metu ši kaltinimo išvada nepasitvirtino.

Iš Nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime byloje Nr.224A esančio Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Ekspertų komisijos, kuri svarstė dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisę, pakankamumą piliečių bylose, 1996-11-07 posėdžio protokolo Nr. 12 (priedas Nr.1 NTAB b.l.84-85) matyti, kad byloje Nr. 224A (pretendentai: K. B., F. T., V. M.) pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 5,46 ha žemės plotą, konkretūs dokumentai, kurių pagrindu ekspertų komisija priėjo būtent tokios išvados, nenurodyti.

Iš VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-09-29 rašto (t.1 b.l.23) matyti, kad 1996-11-07 protokolo Nr.12 dėl dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisės pakankamumo piliečių bylose originalo VAVA neturi ir neturi registracijos žurnalo, todėl nėra galimybės atsakyti, ar minėtas protokolas buvo užregistruotas registracijos žurnale.

Šalies argumentai

Iš daiktų, dokumentų pateikimo 2004-08-03 protokolo (t.3 b.l.172-175) matyti, kad J. B. pateikė VAVA ieškinio, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 1996-11-07 protokolą Nr.12, papildymą, kuriame nurodyta, kad pateikiama minėto dokumento kopija, o originalo VAVA neturi bei pateiktą 1996-11-07 ekspertų komisijos posėdžio protokolą Nr.12.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, teisminio įrodymų tyrimo metu aiškinęsis aplinkybę dėl Ekspertų komisijos posėdžio 1996-11-07d. protokolo Nr.12, nustatė, kad, kaip paaiškino liudytojais apklausti buvę ekspertų komisijos nariai - D. B., R. N., G. S., kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja apklausta ekspertų komisijos sekretorė R. Š. (N.) (mirusi), jei yra surašytas posėdžio protokolas, vadinasi toks posėdis tikrai įvykęs, posėdžio metu komisijos nariai, susipažinę su jiems pateiktomis NTA bylomis, padarė išvadą dėl atskirose bylose esančių dokumentų pakankamumo įrodyti žemės nuosavybės teisę; pagal tuo metu galiojusius norminius aktus į protokolą nebuvo būtina surašyti bylose buvusius konkrečius dokumentus, pagal kuriuos tokia išvada padaryta, protokolą pasirašydavo komisijos pirmininkas ir sekretorius, protokolo kopija būdavo dedama į atitinkamą NTA bylą, o originalai segami į atskirą segtuvą. Liudytoja Z. M. nurodė, kad protokolo originalas buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei D. N. parengti ieškininį pareiškimą dėl šio protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Liudytoja Z. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities viršininko administracijos Juridinio skyriaus vedėja. Kiek ji prisimena, 1996-11-07 ekspertų komisijos posėdžio protokolas buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorei D. N. civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių sutarčių panaikinimo, kur prokuratūra bandė šį protokolą ginčyti, ar tai buvo protokolo originalas – ji negali pasakyti. Paprastai ikiteisminiam tyrimui atlikti prokurorai reikalavo dokumentų originalų.

Liudytoja D. B., apklausta dėl 1996-11-07 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 12, parodė, kad ji nuo 1996 m. lapkričio mėn. iki 1999 m. balandžio mėn. dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiąja juriste. Taip pat ji buvo narė ekspertų komisijos, kuri pagal vyriausybės nutarimais nustatytą tvarką turėjo teisę nuspręsti, ar pateiktų dokumentų pakanka, kad būtų atstatyta nuosavybės teisė. Į komisijos posėdį būdavo pateikiama pati nuosavybės teisių atkūrimo byla, nuosavybę patvirtinančių dokumentų originalai arba notaro patvirtintos kopijos, taip pat asmens dokumentų patvirtintos kopijos. Posėdžio metu priimti sprendimai buvo protokoluojami, protokolą pasirašydavo posėdžio pirmininkas ir sekretorė, vėliau būdavo ruošiamos išvados, kurias jau pasirašydavo visi komisijos nariai. Protokolas būdavo surašomas dviem egzemplioriais, originalai dedami atskirai į segtuvą, o kopijos – dedamos į pati nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Pagal jai parodytus dokumentus ji nurodė, kad 1996-11-07 ji tikrai dalyvavo ekspertų komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma žemės atkūrimo byla Nr. 224A, pretendentai K. B., F. T. ir V. M.. Posėdžio metu buvo nutarta, kad pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 5.46 ha. Kokie dokumentai buvo pateikti komisijai - ji neatsimena.

Liudytoja R. Š. (N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymu buvo įtraukta į ekspertų komisijos, kuri vertindavo dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisę, pakankamumą ir buvo tos komisijos sekretorė. Dokumentus, reikalingus posėdžiui, paruošdavo specialistai, juos įvertindavo juristas, kuris parašydavo išvadą, ar, jo nuomone, turimų dokumentų pakanka žemės nuosavybės teisei įrodyti. Pagrindinis dokumentas, įrodantis žemės nuosavybės teisę, buvo Centrinio valstybės archyvo pažymėjimai apie iki nacionalizacijos konkretaus asmens turėtą žemę, taip pat buvo pateikiama daug kitokių dokumentų – mokėjimo kvitų, pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriuos įvertinusi ekspertų komisija priimdavo sprendimą. Dėl 1996-11-07 protokolo Nr.12 surašymo liudytoja paaiškino, kad protokolus ji surašydavo tik tuomet, kai įvykdavo posėdis, posėdyje dalyvavo protokole nurodyti asmenys. Protokolą pasirašė komisijos pirmininkas M. N. ir ji, kaip sekretorė pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Kokie konkrečiai dokumentai buvo pristatyti, svarstant P. T. nuosavybės teisių į žemę klausimą, pasakyti konkrečiai negali, nes pagal tuo metu galiojusią tvarką nereikėjo jų nurodyti, tik nuo 2002 metų pradėta reikalauti į posėdžių protokolus surašyti visus svarstymui pateiktus dokumentus. Ji negali pasakyti, kokia kiekvieno iš komisijos narių nuomonė buvo pareikšta dėl P. T. žemės nuosavybės teisų, nes neatsimena, o protokole to nežymėdavo. Liudytoja nurodė, kad komisijos nariai labai kruopščiai tikrino dokumentus, reikalui esant, išsikviesdavo specialistą, kuris parengė bylą svarstymui, o kartais kviesdavo net patį pretendentą (t.3, b.l. 112-113). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu (gauta informacija, kad liudytoja yra mirusi).

Liudytojas R. N. parodė, kad jis dirbo vyr. specialistu Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamente, kurio vienas iš padalinių buvo žemėtvarkos skyrius. Viršininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri peržiūrėdavo žemės nuosavybės atkūrimo bylas ir spręsdavo ar jose esančių dokumentų pakanka nuosavybės teisėms į žemę atkurti, jis buvo šios komisijos narys. Komisija visais atvejais matydavo bylą su dokumentais, jei dokumentų nepakakdavo, komisija siūlydavo kreiptis į teismą. Komisijos posėdžiai būdavo protokoluojami, juos rašydavo jo dukra R. N., protokolą pasirašydavo sekretorė, komisijos pirmininkas ir, jei neklysta, komisijos nariai. Protokolai buvo segami į atskirą segtuvą, ar jų kopijos turėdavo būti dedamos į nuosavybės atkūrimo bylas – pasakyti negali. Dėl 1996-11-07 posėdžio paaiškinti nieko negali, nes šio posėdžio neprisimena. 1996 metais jis tikriausiai buvo komisijos narys.

Liudytoju apklaustas G. S., nurodytu laikotarpiu dirbęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju, dalyvaudavęs Ekspertų komisijos posėdžiuose, pagal jam pateiktus susipažinti dokumentus paaiškino, kad dalyvavo 1996 m. lapkričio 7 d. Ekspertų komisijos posėdyje. Posėdžio metu buvo nutarta, kad pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. turėtą 5.46 ha. žemės plotą. Kokie dokumentai buvo nagrinėjami, neatsimena. Protokolai buvo segami į atskirą segtuvą, o kopijos dedamos į žemės atkūrimo bylas. Protokolą pasirašydavo pirmininkas ir sekretorė, dar būdavo lapas pasiūlymams ir išvadoms, kurį pasirašydavo iš vienos pusės darbo grupė, iš kitos pusės komisijos nariai.

Kaip matyti iš NTA byloje Nr.224A esančio dokumento -1996-11-07 protokolo Nr.12, jis atitinka liudytojų nurodytus reikalavimus tokio laikotarpio ir tokios rūšies dokumentui, todėl vien dėl tos priežasties, kad nėra rastas šio dokumento originalas, kuris turėjo būti saugomas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje atskirame segtuve, ir tai, kad jis VAVA vėliau buvo pripažintas negaliojančiu, nepaneigia fakto, kad byla Nr. 224 a buvo dar 1996 m. ir leidžia paneigti kaltinimo išvadą, kad kaltinamoji J. B. 2000 metais įtikino nenustatytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos nenustatytą darbuotoją suklastoti Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą, suteikiant jai neva 1991m. numerį 224A. Dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje nebuvo tinkamai reglamentuota dokumentų registracijos ir saugojimo tvarka, todėl nėra galimybės nustatyti, ar toks dokumentas yra užregistruotas, kur jis buvo saugomas, atsakomybė gali kilti atitinkamiems institucijos darbuotojams, o ne kaltinamajai, kuri nėra minėtos įstaigos darbuotoja, o pašalinė lankytoja. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji J. B. iki nuosavybės teisių perleidimo sutarties su F. T. sudarymo būtų kreipusis į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, priešingai, baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad pareiškimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. turėtą žemę 1991 m. parašė savininko duktė K. B., 1999m. pareiškimą V. M. vardu parašė nenustatytas asmuo, ne J. B..

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.224A (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.5) pateikta 2000-09-12 P. T. mirties pažyma Nr. 2345, liudijanti, kad P. T. mirė (duomenys neskelbtini), civilinės būklės aktų įrašų knygoje įrašo Nr. 1268.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinio metrikacijos skyriaus 2006-01-21 rašto (t.2 b.l.31) matyti, kad, patikrinus registracijos žurnalus, nerasta, kad būtų registruotas prašymas išduoti P. T. mirties pažymą bei nerasta, kad būtų tokia pažyma išduota. 2000 metų žurnale minėtu numeriu Nr. 2345 yra įrašas apie A.V. M. ir I. M. santuokos įregistravimą. 1969 m. mirties įrašų byloje yra saugomas J. Š. mirties įrašas Nr.1268, o 1969 m. liepos 23 d. nurodyti mirę kiti du asmenys, o ne P. T.. Taip pat pažymėta, kad 2000 metais skyrius naudojo visai kitokius blankus.

Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2007-06-08 rašto Nr.361 (t.2 b.l.39, 40-54) matyti, kad notarė L. Š. pateikė ikiteisminiam tyrimui 2000-10-24 atliktų notarinių veiksmų išrašą iš notarinio registro knygos 11-to tomo. Kaip matyti iš 2000-10-24 notarinio registro Nr. 12284 (t.2 b.l.47), notarė L. Š. tvirtino 2000-10-24 mirties pažymos Nr.1908 nuorašą J. B. prašymu, J. B., kaip dokumento gavėjos parašo nėra.

Liudytoja apklausta L. Š. parodė, kad kaltinamąją J. B. pažįsta, kaip dažną savo klientę, tvirtinusią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal jai parodytus dokumentus – notarinio registro išrašą (t.2 b.l.40-54) jo 9-tame lape (t.2 b.l.47) įvardintas 2000-10-24 atliktas notarinis veiksmas numeriu 12284 – patvirtintas 1992-11-27 mirties pažymos Nr.1908 nuorašas, išduotas 2000-10-24 Vilniaus m. CMS. Kaip matyti iš registro, šį dokumentą patvirtinti atnešė J. B., kadangi registro atitinkamoje skiltyje yra nurodyti jos asmens duomenys. Matyti, kad registro skiltyje, kurioje pasirašo dokumento gavėjas, nėra parašo, tai yra klaida, kodėl taip atsitiko – ji paaiškinti negali.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 224A (priedas Nr. 1 NTAB Nr. 224A b.l. 53) yra P. T. tikrojo mirties liudijimo AB Nr.014794, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), patvirtinta kopija (2002-03-20 Vilniaus r. notarų biuro notarės L. Š., įrašo Nr.1-2431).

Kaip matyti iš notarės L. Š. pateikto notarinių veiksmų išrašo iš notarinio registro knygos (t.7 b.l.74-75), 2002-03-20 veiksmu Nr.2431 J. B. prašymu patvirtintas P. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) liudijimas Nr.01-4794, išduotas 1994-09-16; skiltyje dokumento gavėjo parašas yra J. B. parašas.

Baudžiamojoje byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji J. B. dar iki nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo perleidimo sutarties su F. T. sudarymo į NTA bylą Nr.224A pateikė žinomai suklastotą K. B. 1991-12-03 prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį senelio ir tėvo nekilnojamąjį turtą žemę 5 ha (duomenys neskelbtini) kaime, žinomai suklastotą V. M. vardu 1999-11-05 prašymą grąžinti jos tėvo P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime; žinomai suklastotą Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimą Nr. T-483-T; žinomai suklastotą Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymą Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė 1969-07-22 Vilniaus mieste, tokiu būdu žinojo, jog P. T. iki žemės nacionalizacijos neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje ir apgaulės įtakoje pagal minėtus dokumentus gavo pažymą apie tai, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui. K. B. prašymo klastojimo faktas nenustatytas, nėra duomenų, kad J. B. prisidėjusi prie V. M. prašymo klastojimo, nepaneigta aplinkybė, kad valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimą Nr. T-483-T pateikė K. B. kartu su prašymu, kuriame jį nurodė, kaip nuosavybės faktą patvirtinantį dokumentą. Vien tas faktas, kad Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažyma Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė 1969-07-22 Vilniaus mieste, patvirtinta notarės L. Š., panaudojant, kaip nurodyta notarės notarinio registro žurnale – J. B. prašymu tvirtinto kito dokumento kopijos, tačiau be J. B., kaip dokumento gavėjos parašo, notarinio veiksmo atlikimo spaudą, rodo minėto dokumento suklastojimo faktą, tačiau nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir kategoriškai teigti, kad prie minėto dokumento suklastojimo prisidėjusi kaltinamoji J. B.. Vien prielaida, kad ji buvo suinteresuota, jog toks dokumentas būtų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį, be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį buvo perleista J. B. sugyventiniui V. J., kuris taip pat buvo suinteresuotas proceso eiga ir jis, kaip matyti iš NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiškiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis – reiškė prašymus, į bylą teikė dokumentus. Be to, NTA byloje Nr.224A yra ir tikro P. T. mirties liudijimo kopija, patvirtinta J. B. užsakymu notarės L. Š..

Teismas nesiremia baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis (t. 2 b.l.55-64 ) iš kitos baudžiamosios bylos dėl 2000-07-26 K. P. mirties pažymos Nr. 1384 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-409-04 (kurioje taip pat kaltinta J. B. pagal LR BK 182 str. 2 d.), kadangi šie duomenys, jų pobūdis, atsiradimo aplinkybės teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo tiriami, taip pat nepateikta duomenų, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš 2000-11-20 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymų Nr.206 207, 208, 2001-03-02 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 303a (baudžiamoji byla t.2 b.l.75-78, priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.13, 16, 130), V. M., F. T., K. B. nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T. žemę Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime patvirtina 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr.T-483-T, giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai.

Iš išduodamų pažymų žurnalo apžiūros protokolo (t.2 b.l.81-82, 90-92) matyti, kad pažymos Nr.206, 207, 208, 303a įrašytos į pažymų dėl nuosavybės teisės į žemę patvirtinančių dokumentų, išvadų dėl perdavimo neatlygintinai žemės sklypus, gautų išvadų iš kitų rajonų registracijos žurnale, kaip matyti iš VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-06-21 rašto, pažymas Nr.206, 207, 208 parengė buv.skyriaus vedėjos pavaduotoja E. B., pažymą Nr.303a parengė buv.skyriaus specialistė A. Ž. (t.2 b.l.89).

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta įrodymų, kad minėtų pažymų išdavimą kokiais nors savo veiksmais įtakojo kaltinamoji J. B..

Liudytoja E. B. – P. parodė, kad ji Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje dirbo nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. kovo mėnesio, yra dirbusi technike, specialiste, vyresniąja specialiste, vėliausiai - žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja.

2000m. ji, kiek prisimena, dirbo specialiste, priiminėjo žmones, juos konsultavo, rinko dokumentus į atkūrimo bylas, priiminėjo prašymus dėl nuosavybės atkūrimo. Prašymai būdavo registruojami specialiame žurnale, kiekvieno atskirai atnešto dokumento niekas neregistruodavo, prašymui būdavo suteikiamas numeris ir formuojama byla. Dėl ko ant atskirų bylų prie skaičiaus dar yra raidė – ji paaiškinti negali. Bylos būdavo laikomos atskirame kambaryje ir kiekvienas specialistas galėjo nueiti ten ir paimti bylą, įdėti ir išimti dokumentus, tada nebuvo tokios tvarkos, kad atskiros bylos būtų priskirtos atskiriems specialistams. Kambarys būdavo rakinamas, raktas būdavo prieinamas visiems specialistams. Byloje aprašas būdavo daromas tik tada, kai byla būdavo rengiama sprendimui priimti ir siunčiama parašams. Aprašus darydavo ir ji.

Gaunamų ir siunčiamų dokumentų žurnalas sekretoriate buvo, tačiau gaunamų dokumentų žurnalus registruodavo tik prašymus ir tuos dokumentus, kurie būdavo gauti paštu. Kodėl neregistruodavo atskirų dokumentų, atneštų žmonių – paaiškinti negali. Tuo metu galiojo tokia tvarka. Visi prie prašymo esantys dokumentai buvo išvardinami prašyme.

Liudytojai parodžius 2000-11-20 pažymas Nr. 208, 207 ir 206 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, ji paaiškino, kad šias pažymas surašė ji. Pažymos buvo išduodamos, tik pateikus atitinkamus dokumentus: asmuo turėjo pateikti Archyvo pažymėjimą, kuriame buvo nurodytas žemės savininkas, žemės plotas, kurioje vietoje buvo ta žemė ir kelintais metais savininkas ją turėjo. Taip pat turėjo būti pateikti giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai. Visi dokumentai buvo tikrinami. Pažymose Nr. 206, 207, 208 jos ranka įrašyta, kad buvo pateikti šie dokumentai: 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T ir giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai, - reiškia, jie ir buvo pateikti. Dabar ji šio atvejo neprisimena, negali pasakyti, būtent kas dokumentus pateikė ir kas atsiėmė parengtas pažymas, kadangi tuo metu asmuo, atsiėmęs pažymą, niekur už tai nepasirašydavo.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 1999-01-12 iki 2000-05-31 ji dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijoje technine darbuotoja, o nuo 2000-06-01- iki 2001-11-15 - specialiste. Parodžius liudytojai atitinkamus dokumentus, ji gali pasakyti, kad 2001-03-02 pažymos Nr. 303a neruošė, nes jos ruoštų pažymų forma kitokia, taip pat jai nebuvo pateikti 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. „Pažymų dėl nuosavybės teisės į žemę patvirtinančių dokumentų, išvadų dėl perdavimo neatlygintinai žemės sklypus, gautų išvadų iš kitų rajonų registracijos žurnalo“ skiltyse Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 11 padaryti įrašai „303 a 2001 03 02 K. B. (duomenys neskelbtini) k. Rudaminos sen. (duomenys neskelbtini) 1,8200 ha“ yra jos ranka, taip pat jos ranka daryti įrašai Nr. 303, 304, 305, todėl mano, kad įrašą Nr. 303 a ji galėjo padaryti N. M. arba G. S. prašymu, bet tikslių aplinkybių neprisimena. Asmens, kuris atsiėmė 2001-03-02 pažymą Nr. 303 a, ji nematė, taip pat pagal žurnalo kopiją ji mato, kad jis už atsiimtą pažymą nepasirašė, tačiau žiūrint į žurnalo kopiją galima matyti, jog už gautas pažymas nepasirašydavo niekas. Iš jai išvardintų asmenų ji žino J. B. ir V. J., kaip Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo G. S. gerus draugus. Jai asmeniškai taip pat yra tekę su jais bendrauti, t.y. jų santykiai buvo darbiniai.

Žemės atkūrimo bylos aprašas buvo privalomas pagal bylų archyvavimo ir laikymo taisykles, tai turėjo būti visų byloje esančių dokumentų sąrašas. Jei byloje nėra dokumento, kuris įrašytas apraše, vadinasi dokumentą galėjo išimti suinteresuoti asmenys.

Dėl bylų numeracijos, kai su skaičiais yra raidė – ji gali paaiškinti, kad tokia numeracija buvo, kai bylos buvo gautos iš Savivaldybės, gal tai reiškė, kad bylos dėl tų pačių pretendentų, tik atskirų jų linijų.

Liudytoju apklaustas S. Ž. parodė, kad jis 2000-2001 vadovavo Vilniaus žemėtvarkos skyriui, už nuosavybės teisių į žemę atstatymą buvo atsakingas jo pavaduotojas G. S.. Nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos buvo saugomos žemėtvarkos skyriaus (Gedimino pr.37, Vilniuje) pastato 2-ame korpuse, atskiro šių bylų archyvavimo nebuvo, jos buvo saugomos viename kabinete, kur stovėjo ir dauginimo aparatas, kabinetas būdavo rakinamas, o raktas saugomas pas specialistę A. Ž., prie bylų taip pat laisvai galėjo prieiti ir likusieji 4-ar 5 specialistai, kurie dirbo su tomis bylomis. Nuosavybės atkūrimo bylos buvo perimtos iš Vilniaus miesto savivaldybės, jau būdavo su numeriais, todėl negali paaiškinti, kodėl prie atskirų skaičių yra įrašytos raidės. Bylų perėmimas vyko apie metus, jos ėjo per bendrą apskrities raštinę, būdavo su apyrašais; toms, kurios buvo nebaigtos ir galutinai nesuformuotos, numerius suteikdavo Vilniaus žemėtvarkos skyrius.

Kaip mato iš jam pateiktos nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkūrimo bylos Nr.224a, pirminiai dokumentai pateikti, kai dar nebuvo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, priduoti savivaldybei, ant jų nėra jo vizos. Kartografija, esanti šioje byloje, daryta V. P. pagal liudytojų paaiškinimus, kartografija nebuvo dokumentas, pagal kurį atkuriama nuosavybė, tai buvo tik informacinis dokumentas Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui formuojant sklypus. Savivaldybė net ir laisvame bei neužstatytame sklype galėjo atsisakyti formuoti sklypą, motyvuodama, kad žemė reikalinga valstybei. Kaip atsitiko taip, kad byloje Nr.224a ir baudžiamojoje byloje esančios kartografijos skiriasi – negali paaiškinti.

Liudytoju apklaustas G. S. pagal pateiktus susipažinti dokumentus parodė, kad pažymas: 2000-11-20 Nr. 206, išduotą K. B., 2000-11-20 Nr. 207, išduotą V. M., 2000-11-20 Nr. 208, išduotą F. T. ir 2001-03-02 Nr. 303A, išduotą K. B., patvirtino jis. Pažymas paruošdavo skyriaus specialistai ir pateikdavo jam pasirašyti. Bylos medžiagos G. S., tvirtindamas pažymas, netikrindavo, nes buvo išduodama labai daug pažymų ir jis tam neturėjo laiko. Vilniaus žemėtvarkos skyriuje bylos buvo saugomos viename iš kabinetų, prie bylų galėjo patekti bet kuris skyriaus darbuotojas, kuris turėjo raktą. Kabinetas dažnai buvo neužrakintas, todėl prie bylų galėjo pateikti ir pašaliniai asmenys. Kur iš bylos dingo 1996-03-23 archyvo pažymėjimas T-483-T, paaiškinti negali.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.2 b.l.95-128) Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. pateikė nuorašus: 2003-11-21 susitarimo, kuriuo anuliuota 2001-03-16 teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutartis (K. B. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo J. K., A. J., L. K.), 2001-03-16 teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutarties, 2001-03-02 pažymos Nr.303A, 2000-11-21 teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutarties (K. B. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo V. J.), 2000-11-20 pažymos Nr.206, V. J. prašymo, 2000-11-21 teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutarties (F. T. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo J. B.), 2000-11-20 pažymos Nr.208, 2000-11-21 F. T. įgaliojimo J. B., notarinio registro apie minėtų notarinių veiksmų įregistravimą nuorašus.

1996-03-23 archyvo pažymėjimo Nr. T-483-T ar jo kopijos Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. K224A nėra.

Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-18 rašto Nr. R4-5083 (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.83), 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr.T-483-T archyve nebuvo išduotas.

Iš 2000-11-21 sutarčių (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.15,17,19) matyti, kad F. T. perleido J. B. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 18200 kv.m. ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m., V. M., K. B. perleido V. J. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 18200 kv.m. ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m.

Šalies argumentai

J. B., V. J. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymus dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – P. T. žemę buv. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. atkūrimo (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.24,25).

Kaip vienas iš veiksmų, kuriais kaltinamoji kaltinama pasikėsinusi apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai didelės vertės svetimą turtą, nurodytos aplinkybės, kad 2001-03-16 sutartimi reg. Nr. 1-2087 K. B. neatlygintinai perleido J. K., A. J. ir L. K. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste; 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido P. T., K. T. ir G. T. teisę į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste. Pagal K. B. 2001-10-01 prašymą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnija priėmė sprendimą suteikti žemės sklypui adresą – (duomenys neskelbtini).

Iš Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro 2008-07-01 rašto Nr.S-309 (t.2 b.l.130-136) matyti, kad pateikta notarės patvirtintos 2001-03-16 teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutarties (K. B. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo P. T., K. T., G. T.) kopija bei minėtos sutarties įrašo, atlikto notarinių veiksmų registro knygoje kopija.

Liudytoja J. T. parodė, kad 2001 m. kovo mėn. jos pusbrolis V. J. paprašė užklausti, ar Lietuvos centriniame valstybės archyve yra duomenų, ar sklypo, iki kolektyvizacijos priklausiusio P. T., planai. Kam reikalingi šie dokumentai, V. J. neaiškino. Kaip jis paaiškino, J. T. gyvena netoli archyvo, todėl užklausti archyvą jai bus greičiau. 2001-03-19 ji nuvyko į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kur pateikė prašymą, kuriame nurodė, kokių duomenų reikia, nurodė, kad P. T. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės valsčiuje. Po kelių dienų iš archyvo gavo atsakymą, kad žinių apie P. T. Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę sklypo archyve saugomuose dokumentuose nerasta. Šią pažymą ji atidavė V. J..

Liudytojas G. T. parodė, kad į klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido jam ir jo broliams P. ir K. T. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, kiekvienam po 0,1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m., atsakė, kad K. B. yra tolima giminaitė iš tėvo V. T. pusės. Dokumentus dėl žemės perleidimo pasirašė broliui P. T. prašant. Pas notarę K. B. lygiomis dalimis neatlygintinai perdavė teisę į žemę atstatymą. Jis tik pasirašė sutartį pas notarę. Jokių žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m., dokumentų niekada nematė, net neįsivaizduoja, kur yra tas (duomenys neskelbtini) kaimas. Sutarties neturi. Taip pat sutartį pasirašė ir jo brolis K., jis pats į jokią žemę nepretendavo ir sutartį pasirašė, tik broliui P. prašant. Berods po K. B. mirties jie atsisakė teisės į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Nepamena, kieno vardu buvo perrašyta ta žemė, nepamena, ar pasirašinėjo kokius nors dokumentus. J. K. nepažįsta. A. J. pažįstamas tik vardas, bet, ar ją pažįsta, pasakyti negali. L. K. – tas vardas ir pavardė nieko nesako. J. B. ir V. J. – tai kažkokie J. T. giminaičiai. Už tai, kad jam buvo perleista teisė į žemę (duomenys neskelbtini) kaime jis niekam pinigų nemokėjo, jam taip pat jokie pinigai sumokėti nebuvo.

Liudytojas K. T. į klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido jam ir jo broliams P. ir G. T. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, kiekvienam po 0,1 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m., atsakė, kad nežino, kas tokia yra K. B., ją matė gal vieną kartą, kai buvo pasirašoma kažkokia sutartis dėl žemės pas notarą. Vieną kartą atvažiavo P. su savo žmona J. T. ir paprašė, kad jis pasirašytų kažkokius dokumentus dėl žemės. Gal jie ir sakė, kur yra žemė, bet jis nepamena. Jis neprižiūrėjo tėvų, todėl pretenduoti pats asmeniškai į kažkokią žemę nesiruošė. Ar tai buvo būtent tėvų žemė, nežino. Pas notarę jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus dėl žemės. Jis pasirašė ir pasakė, kad dėl žemės jie aiškintųsi pats. Jam jokie pinigai sumokėti nebuvo, jis irgi niekam jokių pinigų nemokėjo. Jokie dokumentai jam duoti nebuvo. Po kažkiek laiko jis pasirašinėjo dar kažkokius dokumentus dėl žemės. Kiek pamena, P. paaiškino, kad pirmą kartą pasirašant dokumentus buvo padaryta kažkokia klaida, todėl reikia pasirašyti dokumentus dar kartą. Pavadinimas- (duomenys neskelbtini) kaimas- jam negirdėtas.

Liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta J. B., kaip brolio S. J. sūnaus V. J. žmoną, K. B. nepažįsta, A. J. yra jos sesers L. K. dukra, o L. K. - sesuo. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako. Neprisimena, kad būtų pirkusi kokias nors žemes iš J. B. ir V. J., jokių dokumentų pasirašyti jie neprašė. Dėl 2001-03-16 sutarties, kurią pasirašė ji, K. B., L. K., A. J., net parodžius pačios sutarties kopiją, J. K. atsakė, kad nieko negali pasakyti, nes neprisimena sutarties pasirašymo aplinkybių. Dėl 2003-11-21 susitarimo ji taip pat nieko negali pasakyti. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako, neatsimena, ar jai buvo parodytas koks žemės sklypas. Neprisimena, kad kas nors būtų perleidęs jai nuosavybės teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą

Liudytoja L. K. parodė, kad pažįsta J. B., kaip brolio sūnaus V. J. sugyventinę, K. B. nepažįsta, A. J. yra jos dukra, o L. K. - sesuo. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako, neatsimena, ar jai buvo parodytas koks žemės sklypas. Neprisimena, kad kas nors būtų perleidęs jai nuosavybės teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą. 2001-03-16 jokios sutarties su K. B. nesirašė, J. B. ar V. J. jai jokios žemės nesiūlė. Kiek jai yra žinoma, nei A. J., nei L. K. jokios žemės nepirko, apie tai ji nėra girdėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad šie K. B. veiksmai yra susiję su kaltinamąja J. B., jos įtakoti. Teismo nuomone, jie tik patvirtina, kad K. B. nebuvo pasyvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos proceso dalyvė, o ir atliko su kaltinamąja nesusijusius veiksmus po teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo kaltinamajai J. B.. Be to, nustatyta, kad K. B., 2001-03-16 sutartimis neatlygintinai perleidusi J. K., A. J. ir L. K. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste bei perleidusi P. T., K. T. ir G. T. teisę į išlikusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste, perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į žemės plotą, kuriuo nebedisponavo, nes pagal pateiktus dokumentus į tėvo P. T. turėtą žemę 5,46 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje, nuosavybės teisės jau buvo perleistos: dvi dalys po 1,82 ha – viso 3,64 ha V. J., viena dalis 1,82 ha J. B.. Taip pat pagal K. B. 2001-10-01 prašymą Vilniaus m. savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnija priėmė sprendimą suteikti žemės sklypui adresą – (duomenys neskelbtini) nepagrįstai, kadangi, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-25 sprendimo administracinėje byloje Nr.A4-452-2005 (t.3 b.l.41-48), (duomenys neskelbtini) vietovės riba ir vieta kitų sklypų atžvilgiu yra akivaizdžiai kitoje vietoje nei I. Š. gatvėje pažymėtas ginčo sklypas, kuriame, kaip 2004-05-07 sprendimu nustatė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, iki nacionalizacijos buvo P. T. nuosavybės teise priklausantis namas. Patenkinus LR Generalinės prokuratūros prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2005-12-13 sprendimu panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-05-07 sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas 1A1/m (baigtumas 4 proc., užstatytas plotas 11 kv.m., tūris 6 kub.m.), esantis I. Š. g., Vilniuje, iki mirties priklausė P. T., priėmė naują sprendimą K. B. (teisių perėmėjas R. B.) pareiškimą sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas 1A1/m (baigtumas 4 proc., užstatytas plotas 11 kv.m., tūris 6 kub.m.), esantis I. Š. g., Vilniuje, iki mirties priklausė P. T., atmetė.

Ši aplinkybė rodo, kad pati K. B. nebuvo pasyvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos proceso dalyvė, pati disponavo turima medžiaga dėl buvusio savininko P. T. turėtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, atliko su kaltinamąja J. B. nesusijusius veiksmus po teisės į išlikusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo kaltinamajai.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat J. B. kaltinama dėl to, kad 2000-11-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V. P. paruošė, o G. S. patvirtino pažymą Nr. 31/00/29-105 apie tai, kad patikrinus dokumentus ir apžiūrėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą nustatyta, kad žemė laisva ir neužstatyta ir gali būti grąžinta paveldėtojams, o V. P. pagal liudininkų M. G., E. G. melagingus paaiškinimus sudarė kartografinę medžiagą.

Iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktos buvusios savininko P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografinės medžiagos, kurią pagal liudininkų M. G. ir E. G. parodymus sudarė buvęs Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V. P. (t. 2 b.l.66-68, t.7 b.l.4-5), matyti, kad ji skiriasi nuo NTA byloje esančios kartografijos medžiagos (priedas Nr.1 NTA Nr.224A b.l.79).

Žemesnės instancijos teismas

V. P. atlikta P. T. turėto žemės sklypo kartografija panaikinta 2003-10-23 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos J. R. įsakymu Nr. 01-09-76. (Priedas Nr. 1, NTAB Nr. 224A, b.l. 143)

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamosios J. B. nepažįsta. Apie 2000 m. jos mirusio vyro G. G. brolis M. G., gyvenantis tame pačiame name, ją pakvietė užeiti. Kai J. G. atėjo pas M., ten buvo moteris, apie 160 cm ūgio, apie 60 m. amžiaus, tamsių plaukų. M. paprašė J. G., kad ji pasirašytų ant tuščio popieriaus lapo, maždaug lapo viduryje. Ji nenorėjo pasirašyti, tačiau M. įkalbėjo ją, užtikrindamas, kad dėl šio parašo jokių pasekmių nebus. Vėliau, gal po kelių mėnesių, M. vėl paprašė pasirašyti tuščią lapą. Kai ji pasirašinėjo, pas M. vėl buvo aukščiau minėta moteris. Kiek dokumentų pasirašė, neatsimena. M. G. mirė 2005 m. vasarą. J. G. gimė Vilniaus rajone, Akmenės kaime, (duomenys neskelbtini) kaime niekada negyveno. P. T. ji nepažinojo. Jos niekas nevežė rodyti kokios nors žemės.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t.3 b.l.73-76) matyti, kad J. G. iš jai pateiktų fotonuotraukų neatpažino P. T. .

Žemesnės instancijos teismas

M. G. neapklaustas. Jis, kaip matyti iš liudytojos J. G. apklausos protokolo, (duomenys neskelbtini) mirė (t.3 b.l.71-72).

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo 1996 m. kovo mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn. dirbo VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo geodezininku. Pagal pateiktus dokumentus mato, kad jis 2000-11-23 atliko grąžintinų žemės sklypų kartografiją. Kartografiniai planai buvo sudaryti pagal liudininkų M. G. ir J. G. parodymus. Šių asmenų neatsimena. Taip pat negali parodyti, ar planai buvo sudaryti vietoje, ar jau vėliau skyriaus patalpose. Liudininkai M. G. ir J. G. patvirtino sudarytą kartografinę medžiagą savo parašais. V. P. taip pat pasirašė planuose. Sudarius kartografiją, tą pačią dieną buvo paruošta 2000-11-23 pažyma Nr. 31/00/29-105, kur buvo nurodoma, kad, patikrinus dokumentus ir apžiūrėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, nustatyta, kad žemės dalis yra laisva ir neužstatyta, todėl gali būti grąžina paveldėtojams. Pažymą patvirtino skyriaus vedėjo pavaduotojas G. S.. Negalėjo būti taip, kad liudytojai pasirašė ant tuščio lapo, nes neįmanoma paskui atitinkamai įtalpinti plano ir dar teksto.

Papildomai apklaustas dėl jam pateiktų pažymų ir kartografijų, esančių nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkūrimo byloje Nr.224A (b.l.27, 79) ir baudžiamojoje byloje pateiktų Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (t.7 b.l.4,5) liudytojas V. P. paaiškino, kad šie dokumentai skiriasi, atkūrimo byloje esančios kartografijos tekstas yra rašytas jo, kitos kartografijos tekstas rašytas ne jo, kieno ranka rašytas – jis nežino. Kaip matyti, pagal baudžiamojoje byloje esantį kartografijos planą žemės asmuo neatgautų, nes dalis turėtos žemės yra užstatyta. Kartografijos tikslas buvo ne tik atvaizduoti, kad žemė yra konkrečioje vietoje, bet ir pažymėti, ar ji laisva ir neužstatyta. Kartografijos originalas būdavo segamas atskiria, o kopija perduodama specialistui, kuris dirbdavo su konkrečia byla.

Liudytojas G. S. parodė, kad nuo 1996 m. sausio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. jis dirbo VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje skyriaus vedėjo pavaduotoju. Pagal pateikus susipažinti dokumentus paaiškino, kad 2000 m. lapkričio mėnesį V. P. atliko P. T. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografiją. Kartografija buvo atlikta pagal liudininkų M. G. ir E. G. parodymus. Ar atliekant kartografiją, sklypas buvo apžiūrėtas, G. S. nurodyti negalėjo. V. P., atlikęs sklypo kartografiją, paruošė 2000-11-23 pažymą Nr. 31/00/29-105, kurią pateikė G. S. patvirtinti. Negalėjo būti taip, kad liudytojai pasirašė ant tuščio lapo, nes neįmanoma paskui atitinkamai įtalpinti plano ir dar teksto.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomai apklaustas dėl jam pateiktų pažymų ir kartografijų, esančių nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkūrimo byloje Nr.224A (b.l.27, 79) ir baudžiamojoje byloje pateiktų Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (t.7 b.l.4,5) liudytojas G. S. paaiškino, kad pažymos prie kartografijų yra analogiškos ir pasirašytos jo. Kodėl kartografijos skirtingos – paaiškinti negali. Kartografijos originalai būdavo segami į atskirą segtuvą, o kopijas gaudavo specialistai, kurie dirbo su konkrečia byla. Prie to segtuvo, kur buvo kartografijų originalai, kaltinamoji J. B. nelabai galėjo prieiti, nes jis ir pats tiksliai nežinojo, kur tas segtuvas būdavo – ar pas specialistus, ar pas A. Ž., ar pas R. N..

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji J. B. būtų įtakojusi liudytojais nurodytų asmenų M. G. ir E. G. ar kartografiją dariusių pareigūnų V. P., G. S. veiksmus, E. G. kaltinamosios nepažįsta, pas ją dėl parašų buvo atvykusi moteris, kuri pagal amžiaus ir išvaizdos apibūdinimą neatitinka J. B.; M. G. neapklaustas, V. P., G. S. neigė, kad byloje minima kartografija atsirado J. B. iniciatyva. Vien prielaida, kad J. B. buvo suinteresuota, jog toks dokumentas būtų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį, be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį buvo perleista J. B. sugyventiniui V. J., kuris taip pat buvo suinteresuotas proceso eiga ir jis, kaip matyti iš NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiškiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis – reiškė prašymus, į bylą teikė dokumentus.

Iš V. J. prašymu Vilniaus apskrities archyvo išduoto 2002-01-30 archyvo pažymėjimo Nr.T-1 ( priedas Nr.1 NTA byla Nr.224A b.l.1, t.1 b.l.160-166) matyti, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje.

Iš LTEC 2008-05-10 ekspertizės akto Nr. 11-839 (08) (t.1 b.l.173-178) matyti, kad Viršuliškių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščio (F.810, ap. 1, b. 45, l. 7) 7-ame lape rankraščio įrašo „T. P. J.“, esančio skiltyje Žemės naudotojų pavardė vardai ir tėvų vardai“ Nr.132 pažymėtoje eilutėje buvo kiti įrašai, dalinai arba visiškai pašalinti mechaniniu būdu. Vienareikšmiai šito teigti negalima, kadangi dabar esančio įrašo ne visų raidžių vietose matomos pašalinės dalelės. Tikėtina, kad pirminio, pavardę reiškiančio žodžio pirmos raidė buvo - „St; tėvo vardą reiškiančio pirminio žodžio pirmos dvi raidės buvo – „An‘. Kategoriškai šito teigti negalima, kadangi štrichų likučiai nesudaro aiškių raidžių.

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepasitvirtino kaltinimo J. B. dalis, kad ji tiksliai nenustatytu metu po 2002-01-30 Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 224A kaip papildomą dokumentą, įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės, pateikė 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimą Nr. T-1, išduotą V. J. prašymu, kuriame archyvo darbuotojos suklaidinimo įtakoje, naudodamosi suklastotu Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Viršuliškių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščiu, nurodė, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje. Kaltinamajai kategoriškai paneigus šią aplinkybę, esant liudytojais apklaustų buvusių VAVA Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų paaiškinimams, kad į NTA bylas pateikti dokumentai nebūdavo registruojami, nebent jie būdavo atsiųsti paštu, ant dokumento nėra registracijos žymos, pagal kurią būtų galima nustatyti dokumento pateikėją, nesurinkta šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų. Be to, minėtas pažymėjimas Vilniaus apskrities archyve išduotas V. J. prašymu, kuriam buvo perleista nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį ir kuris buvo suinteresuotas proceso eiga bei, kaip matyti iš NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiškiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis – reiškė prašymus, į bylą teikė dokumentus. Be to, nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji J. B. prisidėjo prie to, kad minėtą archyvo pažymėjimą archyvo darbuotojos išrašė suklaidinimo įtakoje, todėl neįrodyta, kad ji galėjo žinoti apie NTA byloje Nr.224A esančio pažymėjimo Nr.T-1 tikrumą.

Iš dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų (t.3 b.l.167, 168-170) matyti, kad J. B. ir V. J. 2004-01-23 tyrėjui pateikė 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 originalą, kuris buvo apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą (t.3 b.l.171) grąžintas J. B..

Iš K. B. pareiškimo Vilniaus m. 2 apylinkės teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t.2 b.l.141-142), K. B. prie pareiškimo be kitų dokumentų pateikė 1936-11-11 pažymėjimo Nr.5464 kopiją (t.2 b.l.144-145).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ir J. B. 2000-11-21 iš F. T., V. M. ir K. B. įgijo teises į atkuriamą P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Vilniaus rajono notarų biuro notarei L. Š. buvo pateiktos pažymos Nr. 206, 207 ir 208, kurias pateikė pretendentai į nuosavybės teisių atstatymą. Pažymos liko pas notarę. Po sutarčių sudarymo pretendentai jiems (jam ir J. B.) perdavė 1936-11-11 pažymėjimą Nr. 5464 ir nurodė, kad tai P. T. saugotas žemės dokumentas. Buvo atlikta šio pažymėjimo ekspertizė, nuorašas buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui. Apie pažymėjimą Nr. T-483-T nieko nežino (t. 3, b.l. 159-160). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš gyventojų registro tarnybos duomenų bazės išrašo ir išrašo iš policijos duomenų bazės matyti, kad V. J. 2006-01-19 išvyko į užsienio valstybę Dž.Britaniją, duomenų apie jo grįžimą negauta, jam paskelbta respublikinė paieška, kaip pasislėpusiam nuo laisvės atėmimo bausmės (t.6 b.l.115, t.7 b.l.71-73).

Iš pagal V. J. prašymą atlikto tyrimo ir LTEC ekspertė Z. R. 2003-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-2359 matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymėjimas Nr. 5464 yra originalus, turintis ryškius senėjimo požymius, dokumentas, kuriame įrašai parašyti plunksnakočiu rašalu, neatitinkančiu pokario ir šiuolaikinio laikotarpio rašalo receptūrų, o atspaudai atspausti originaliomis reljefinėmis klišėmis, kurių tekstas ir piešiniai atitinka 1922-1939 m. Vilniaus krašte naudotus atspaudus. Nustatyti, ar dokumentas parašytas konkrečiai 1936 metais, nėra galimybės, kadangi dokumento absoliučiam amžiui nustatyti nėra moksliškai pagrįstų metodikų. (t.1 b.l.183-185)

Specialistė Z. R. teismo posėdyje parodė, kad 2003-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centre, kur tuo metu ji dirbo, buvo gautas V. J. prašymas ištirti 1936 m. datuotą pažymą ir nustatyti, ar dokumentas yra originalus ir ar gali būti surašytas nurodytu (1936 m.) laikotarpiu. Ji atliko šio dokumento ekspertizę ir pateikė 2003-09-25 ekspertizės aktą Nr. 11-2359. Tyrimo metu ji nustatė, kad buvo panaudotas senas popierius, tačiau neaišku, ar jis nebuvo sendintas; violetinės spalvos atspaudai dokumento viršuje ir apačioje atspausti violetinės spalvos dažomąja medžiaga reljefinėmis klišėmis. Buvo nustatyta, kad dažų sudėtis, kurioje pagrindinis dažas - „bazinis K“, buvo naudojamas atspaudų violetinės spalvos dažams gaminti kaip ankstesniu (ikikariniu) ir vėlesniu (pokario) laikotarpiu. Atspaudų pagaminimo būdas (reljefinėmis klišėmis), dažų sudėtis, ikikarinio anspaudo piešinys (remiantis tik literatūriniais šaltiniais) buvo pagrindas pateikti išvadą, kad atspaudai yra nepiešti, nekopijuoti, o originalūs, t. y. atspausti klišėmis. Tačiau, kadangi nebuvo pateikti 1936 m. laikotarpio dokumentų ir atspaudų pavyzdžiai, o laboratorijos kolekcijoje jų taip pat nebuvo, nebuvo galimybės nustatyti, ar tirtame dokumente esantys atspaudai buvo atspausti būtent tuo metu tokioje įstaigoje naudotais atspaudais, ar dokumentas yra originalas. Tiriamos pažymos dydis buvo nebūdingas to laikotarpio dokumentams, tačiau nebuvo pateikta lyginamųjų pavyzdžių, kurių nereikalaudavo, jei dėl tyrimo kreipdavosi fizinis asmuo.

Aukščiau aptarti įrodymai, teismo nuomone, rodo, kad 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 originalą, kurį 2004-01-23 J. B. ir V. J. pateikė tyrėjui, jie buvo gavę iš K. B., kuri, kaip matyti iš jos apklausos protokolo, nurodė gavusi šį dokumentą iš savo tėvo P. T.. Tyrėjui apžiūrėjus dokumentą, J. B. ir V. J. jį grąžino K. B., kurį jį pateikė teismui kaip įrodymą prie pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. J. B. ir V. J. aiškinosi dokumento tikrumo aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertus, kurie davė išvadą dėl dokumento originalumo, tik dėl lyginamosios medžiagos stokos, kaip paaiškino teismo posėdyje ekspertizę atlikusi specialistė, nebuvo galimybės nustatyti, ar tiriamas dokumentas yra originalas. Todėl nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad J. B., pateikdama minėtą dokumentą į NTA bylą, tikrai žinojo, kad jis yra netikras, suklastotas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 224A dalis dokumentų yra originalūs, o dalis - dokumentų kopijos, kurių atitiktis originaliems dokumentams nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-113/2006). 2003-09-02 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos rašte (t.l b.1.2-3) nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai siunčiama Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.224A (ne kopija) iš 83 lapų. Nurodytą raštą rengė Vilniaus apskrities Viršininko administracijos darbuotoja Z. M., kuri teisme parodė, kad policijai ir prokuratūrai buvo siųstas bylos originalas, o bylos kopija yra likusi Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriuje. Minėto rašto pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2003-10-20 apžiūros protokolu (t.1 b.l.12-14), Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS inspektorius V. Z., atvykęs į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, apžiūrėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr.224A, kuri, kaip nurodyta, sudėta į pilką aplanką, nesunumeruota ir nesusiūta, bylos lapų skaičius nenurodytas. 2004-08-03 VPK ENTS pareigūnas E. N. iš Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus dokumentų pateikimo protokolu (t.1 b.l.15) vėl paėmė tą pačią Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 224 A ( originalą), bet jau iš 169 1apų bei ją (168 lapų) 2004-08-11 raštu Nr.1/4-R3-6311 (t.1 b.l.17) perdavė į Vilnius m. apylinkės prokuratūrą. Nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo daromos bylos dokumentų kopijos. Aplinkybę, kad buvo paimtas bylos originalas, teisme patvirtino liudytojai E. N., L. L., A. P., Z. M.. Apie tai, kad prokuratūrai buvo perduotas šios bylos originalas, matyti ir iš 2007-08-30 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus rašto turinio (t.1 bl.29). Pažymėtina, kad kaltinimas grindžiamas nepatikimais duomenimis, t.y. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.224 A medžiaga, kurioje dalis dokumentų yra neoriginalūs, kurių atitiktis originaliems dokumentams nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, įvairiuose dokumentuose nurodytas skirtingas bylos lapų skaičius.

Liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad jis 2004 metais dirbo Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėju ir gali būti, kad 2004-08-03 surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolą (t.1 b.l.15), kuriuo paėmė iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr.224a iš 169 lapo, pagal surašytą protokolą, mano, kad paėmė dokumentų originalus, o žemėtvarkoje turėjo likti dokumentų kopijos. Parodžius raštą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai (t.1 b.l.17), liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl sumažėjo lapų skaičius iki 168 lapų, gal būt tai buvo techninė klaida. Dėl susirašinėjimo apie 1996-11-07d. protokolo Nr.12 originalą dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nieko daugiau negali paaiškinti be to, kas yra baudžiamojoje byloje.

Liudytoja apklausta A. P. parodė, kad ji 2000-2001 metais dirbo Vilniaus Žemėtvarkos skyriuje adresu Gedimino pr.37, Vilniuje archyvare. Nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo bylos iš pradžių buvo laikomos pastato 1-ame korpuse, o į archyvą, esantį 2-ame korpuse, buvo priduotos maždaug 2003 metais. Jos buvo perduotos perdavimo-priėmimo aktu, kuriame tik buvo surašyti bylų numeriai, nepaisant turinio ir lapų skaičiaus. Archyve dirbo A. P. ir L. L., bylą iš archyvo galėdavo paimti bet kuris specialistas, tačiau jos atskirame žurnale registruodavo paimtos bylos numerį, ėmusio specialisto vardą, pavardę, imdavo paėmusio specialisto parašą, nurodant ką darė su byla, kada grąžino. Be jų žinios iš archyvo niekas bylų negalėjo paimti. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2003-03-20d. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos – darbinės bylos, jos būdavo nesusiūtos, tik susegtos segtuve, kad galima būtų, reikalui esant, dokumentus išimti ir įdėti. Jose apyrašo nebūdavo, tik būdavo įdėtas lapas, kuriame bylą paėmę specialistai turėjo užsirašyti, kokiu tikslu bylą ėmė, ką padarė ir pasirašyti.

Taip pat jai dirbant archyve, policijos pareigūnai ėmė iš jų nuosavybės teisių atkūrimo bylas, tame tarpe bylą Nr.224a, jei originalą jį atidavė policijos pareigūnams, o archyve paliko jos kopiją, tai turi būti pažymėta poėmio protokole. Parodžius daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t.1 b.l.15), paaiškino, kad šios bylos originalą perdavė policijos pareigūnams, o archyvui padarė bylos kopiją.

Liudytoja apklausta L. L. parodė, kad ji nuo 1992 iki 1995 metų dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus archyve archyvare. 1995-1998 metais ji buvo vaiko priežiūros atostogose, o kai grįžo - jos darbo vieta buvo užimta, todėl ji, nors pareigybė išliko tokia pati, tik spausdindavo raštus ir registruodavo dokumentus. Taip pat buvo ir 2004 metais. Net ir dirbdama archyve, ji dirbo su privatizacijos bylomis ir su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylomis nedirbo.

Parodžius daiktų, dokumentų paėmimo protokolą (t.1 b.l.15), paaiškino, kad jį pasirašė kartu su A. P., nes su ja sėdėjo viename kabinete, archyvarė buvo A. P., kuri ir išdavė reikalaujamus dokumentus policijos pareigūnams.

Archyve vienas interesantas negali paimti bylos, su byla susipažinti jis gali tik su specialistu, tiek jiems, tiek ir darbuotojams bylos išsinešti neduodamos.

Šie įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje iki 2003-03-20 nebuvo nustatyta dokumentų, pateikiamų į nuosavybės teisų atkūrimo bylas, ir pačių bylų naudojimo ir saugojimo tvarka, dėl ko buvo sudarytos sąlygos bet kuriems iš specialistų bylas pasiimti bei iš jų išimti atskirus dokumentus. Faktą, kad tuo metu žemėtvarkos skyriuje situacija buvo palanki tiek aplaidumui, tiek piktnaudžiavimams, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys dėl žemgrobysčių, dokumentų grobimo, kelių žemėtvarkininkų nuteisimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Nepasitvirtino kaltinimo dalis apie kaltinamosios J. B. kėsinimąsi atlikti nusikalstamus veiksmus savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai. Kaip nustatyta byloje, V. J. buvo aktyvus nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyvis, teikė NTA byloje prašymus, dokumentus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. B. jai perleistą teisės į nuosavybę dalį būtų perleidusi kitiems asmenims ar kad būtų įtakojusi K. B. veiksmus, perleidžiant teisę į nuosavybės atkūrimą J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T..

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, abejonėmis ar dviprasmiškais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo.

Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta kaltinamosios J. B. kaltė dėl jai įkaltinto kaltinimo tuo, kad ji pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę. Baudžiamojoje byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji pasinaudojo P. T. palikuonių procedūrų nežinojimu, tikrai žinojo, kad P. T. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje žemės neturėjo, įtikino nenustatytą Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotoją suklastoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr.224A, į šią bylą teikė žinomai suklastotus dokumentus, dėl ko VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojos apgaulės įtakoje teikė pažymas, kurių pagrindu kaltinamajai J. B. buvo perleista teisė į nuosavybės atstatymą į 1,82 ha žemės dalį buvusio savininko P. T. (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, kad J. B. pateikė į nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr.224A žinomai suklastotus archyvo pažymėjimą T- 1 bei pažymėjimą Nr.5464. Vien tas faktas, kad P. T. mirties 1969 metais pažyma patvirtinta notarės L. Š. notarinio veiksmo atlikimo spaudu, panaudojant, kaip nurodyta notarės notarinio registro žurnale – J. B. prašymu tvirtinto kito dokumento kopijos notarinio veiksmo atlikimo spaudu, tačiau be J. B., kaip dokumento gavėjos parašo, rodo minėto dokumento suklastojimo faktą, tačiau baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir kategoriškai teigti, kad prie minėto dokumento suklastojimo prisidėjusi kaltinamoji J. B..

Teismas, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, negali J. B. kaltės grįsti prielaidomis, kad ji labiausiai suinteresuota būsima nauda, kad asmenys, kuriems jie ir K. B. perleido dalį teisių į nuosavybės atkūrimą, neprisimena sutarčių sudarymo aplinkybių ir ar aplamai kažką įgijo, nežino, kokios žemės, kur jos yra ir kiek mokėjo ir t.t. (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. B. jai perleistą teisės į nuosavybę dalį būtų perleidusi kitiems asmenims ar kad būtų įtakojusi K. B. veiksmus, perleidžiant teisę į nuosavybės atkūrimą J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.). Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, teismas taip pat nesiremia kaip J. B. kaltę patvirtinančia aplinkybe, kad J. B. puikiai pažinojo Žemėtvarkos skyriaus pareigūnus G. S., V. P., S. Ž. bei kad G. S. ir S. Ž. 2004-12-21 buvo nuteisti kartu su J. B. ir V. J. už tos pačios rūšies nusikaltimą - už valstybės žemės grobimą apgaule.

Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus baudžiamojoje byloje, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. B. pasikėsino apgaule įgyti didelės 7.087.080 Lt vertės valstybei priklausančią žemę, 5,46 ha (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, todėl ji išteisinta, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str.5d.2p.).

Kaltinimo dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - žemę, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. turėtą nuosavybę epizodas

Kaltinamoji J. B. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2000 metais ieškojo įsigyti žemės sklypą Vilniaus mieste. Pažįstama J. T. pasiūlė iš vieno pagyvenusio vyriškio įsigyti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, viso 2,514 ha žemės, kuri jam priklausė iki nacionalizacijos. Tas vyriškis - J. R. (I. R., (R.)) už perleistas teises norėjo gauti apie 16 000 Lt. Jai vienai ši suma buvo per didelė, tad ji pasiūlė pažįstamai I. I. ir jos motinai V. D. nuosavybės teises įgyti bendrai. Jos sutiko. Notariate Rinktinės g. 50 Vilniuje pas notarę L. Š., dalyvaujant J. R., I. I., V. D. bei J. T., buvo sudaryta sutartis, pagal kurią J. R. pardavė teisę į jam priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, pas notarę buvo pateikta Vilniaus apskrities Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo, kuri liko pas notarę. Sutarties sudarymo metu J. R. perdavė joms 1938 m. sudarytą žemės sklypo planą ir teismo sprendimą. J. R. paaiškino, kad šį planą saugojo pas save. Vėliau ji padarė žemės sklypo plano vertimą, kurį perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui. Ji nežinojo, kad tas planas yra suklastotas. Vėliau žemėtvarkos skyriaus pareigūnai kartografavo vietoje pagal senų žmonių pasakojimus, kur buvo J. R. žemė, specialistai, darydami kartografiją, rėmėsi ne planu, o senų žmonių pasakojimais. Dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažįsta, kadangi suklastotų dokumentų nepateikė, apgaulės, atkuriant nuosavybės teises, nenaudojo, šias teises nusipirko, įsigijimo metu įstatymuose apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą – žemes miestuose rėžio sąvoka nebuvo naudojama. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2009-03-23 sprendimu Nr.2.4-01-6979 jai atstatyta nuosavybė į J. R. turėtą žemę.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. padarė jai įkaltintą nusikalstamą veiką. Šioje byloje objektyviais ir neginčytinais įrodymais neįrodyta, kad J. B., žinodama, kad turi turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į atskirą sklypą, siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad buvęs savininkas J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirą sklypą (o ne rėžį), ir tam siekiui įgyvendinti suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimą ir 2003-03-25 šį suklastotą planą kartu su savo pačios surašytu bei pasirašytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. 2003-03-25 prašymu dėl žemės grąžinimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 685. Kaltinamoji J. B. neprisipažino suorganizavusi 1938-07-12 J. R. sklypo (duomenys neskelbtini) kaime situacinio plano suklastojimą ir šį suklastotą planą panaudojusi. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad J. R. jai perdavė dokumentus ir seną lenkišką 1938 m. planą; matė J. T., V. D., I. I.. Su J. R. apie to seno plano atsiradimą nekalbėjo, tokių klausimų nekilo.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamoji J. B. kokiais nors veiksmais suklaidino V. D. ir I. I.. Jos patvirtino, kad pas notarę formino sutartį dėl žemės nuosavybės, vien dėl to, kad jos dėl senyvo amžiaus (V. D. jau yra mirusi) ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebegali nurodyti atskirų sutarties sudarymo aplinkybių, negalima atmesti jų parodymų. Jos, taip pat J. T. nurodė, kad J. R. turėjo kažkokius senovinius dokumentus, kuriuos atidavė pas notarę, J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur J. R. jai buvo rodęs buvusias savo žemes. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nenustatęs jų suinteresuotumo baudžiamojoje byloje.

Liudytoja J. T. parodė, kad kaltinamąją J. B. pažįsta kaip jos pusbrolio V. J. žmoną. Nuo 1999 metų ji pažinojo I. R., kuris buvo jos dukters kaimynas ir su kuriuo susipažino, bevedžiodama anūkę. Viename iš pokalbių I. R. užsiminė, kad pusė Lazdynų mikrorajono yra pastatyta ant jam priklausančios žemės. I. R. užsiminė, kad tvarkosi nuosavybės dokumentus, kad galėtų atgauti likusią neužstatytą žemę. Kito pokalbio metu, gal 2000 metais, I. R. užsiminė, kad norėtų perleisti nuosavybės teises į žemę, ir kad jis turi žemės planą. J. B. ir V. J. tuo metu ieškojo įsigyti žemės sklypą Vilniaus mieste. Ji jiems pasakė, kad I. R. nori perleisti nuosavybės teisę į žemę ir juos supažindino. J. B. ir V. J. susipažino su žemės planu ir sutiko įsigyti iš I. R. nuosavybės teises į žemės sklypą. Ji dar buvo nuvažiavusi į archyvą, kur gavo pažymą dėl žemės, nes I. R. buvo senas ir jam buvo sunku nuvažiuoti. Dar I. R. turėjo kažkokį geltoną popieriuką, ant kurio rusų kalba buvo parašyta „Spravka“. Berods 2001 m. balandžio mėn. J. B., V. J. su keliomis moterimis važiavo į Rinktinės g. esantį notarų biurą, ten ji nuvežė ir I. R., po to jį parvežė atgal namo. Jie visi iš J. R. įsigijo nuosavybės teises į žemę; kada I. R. atidavė žemės sklypo planą J. B. – ji negali pasakyti, nes pas notarą pačioje procedūroje nedalyvavo. Vežamas namo I. R. džiaugėsi, kad senatvėje pagyvens, minėjo, kad už žemę gavo 15000 Lt.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.4 b.l.119-126) matyti, kad liudytoja J. T. savo parodymus patikslino vietoje, nurodė žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr., Vilniuje prie „Litexpo“ parodų rūmų, kurį jai nurodė I. R., vietą, kur pasak I. R., buvo jo kaimynų žemė ir kur baigėsi jo sklypo ribos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.

Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tiek pamena, kad su dukra važiavo pas notarą ir pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Tačiau kada, kur ir dėl kokios žemės, nepamena. Jos pirko žemę, tačiau iš ko, pagal kokius dokumentus, nepamena. Tai vyko jau seniai ir ji niekaip negali prisiminti. Kas dabar vyksta su ta žeme, ji nežino. Atsakydama į tyrėjos klausimus, ji parodė, kad ji kažkur girdėjo pavardę B., tačiau neatsimena, kas tai per moteris, nieko apie ją pasakyti negali. Ji labai blogai girdi ir nieko neprisimena apie tai, kaip važiavo į notarų kontorą dėl teisių į žemės sklypą įgijimo, kokius dokumentus ten pasirašinėjo, kokie asmenys buvo toje kontoroje. Į klausimą, kiek mokėjo pinigų už teisę į žemės sklypą, atsakė, kad neprisimena. Į klausimą, kiek kartų buvo notarų kontoroje ir kokiu adresu, atsakė, kad neprisimena. Į klausimą, ką gali papasakoti apie dokumentų pasirašymą notarų kontoroje, atsakė, kad neprisimena, net neprisimena, ar ji išvis ką nors pasirašinėjo. Į klausimus, ar matė žemės sklypo planą, ar gali ką nors papasakoti apie kitų dokumentų (įgaliojimo, įgaliojimo anuliavimo) pasirašymą, atsakė, jog nieko apie tai papasakoti negali, nes nieko neprisimena, žemės sklypo plano jai niekas nerodė (t. 4 b.l.127-128, 131-132). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb išrašo matyti, kad V. D. (duomenys neskelbtini) mirė (t.5 b.l.132).

Liudytoja I. I. parodė, kad kaltinamąją J. B. ji pažįsta, susipažino per kaimynę T. J., kurios sūnaus V. J. sugyventinė buvo J. B.. 2000 metais į ją kreipėsi J. B. su pasiūlymu įsigyti žemės sklypą Vilniaus mieste. J. B. sakė, kad jai vienai įsigyti sklypą yra per brangu. J. B. minėjo, kad yra galimybė įsigyti nuosavybės teisę, žemę, priklausiusią J. R., (duomenys neskelbtini) kaime 2,514 ha J. B. ji pasiūlė ir savo motiną V. D.. Notariate Rinktinės g. 50 ji, jos motina, J. B. bei šios pažįstama J. T. iš J. R. įsigijo pagal sutartį nuosavybės teises į anksčiau iki karo priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, jos su motina sumokėjo po 16 000 Lt, kiek pamena. Joms atsiskaičiuos, J. R. perdavė joms dokumentus - žemės sklypo planą - seną dokumentą lenkų kalba, taip pat archyvo dokumentus ir pažymą iš Žemėtvarkos skyriaus. Susitarė su J. B., kad ir toliau visus dokumentus tvarkys ši, tad dar notarų kontoroje visus iš I. R. gautus dokumentus perdavė J. B.. Po to į namus ateidavo dokumentai iš Žemėtvarkos skyriaus, kuriuos ji perdavinėjo J. B.. Taip pat jos reikalus dėl žemės tvarkė advokatas M. S.. Apie tai, kad žemės sklypo planas gali būti netikras arba suklastotas, ji nežinojo. Ji galėjo surašyti pas notarą įgaliojimą J. B. tvarkyti žemės reikalus.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau –VAVA) 2003-12-19 pareiškimo (t. 4 b.l.1-6) matyti, kad pretendentai J. B., V. D., I. I. pateikė galimai suklastotą 1938-07-12 lenkų kalba parengtą žemės sklypo planą. Lietuvos centrinis valstybės archyvas informavo, kad archyvo fonduose J. R. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) k. Riešės vls. plano nerasta.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius pateikė nuosavybės teisių į buvusio savininko I. R. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) k. atkūrimo bylos Nr. 685 patvirtintas dokumentų kopijas. (t. 4, b.l. 101, Priedas Nr. 2 NTAB Nr. 685 kopija).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos priedo Nr.2 -Nuosavybės teisių į buvusio savininko J. R. žemę (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje atkūrimo bylos Nr. 685, joje yra kopijos 2001-04-27 sutarčių, kuriomis J. B., V. D. ir I. I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I.(J.) R. įgijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 2.62 ha žemės (J. B. – į 8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mst., Vilniaus apskr. bei tą pačią dieną - 2001-04-27 –V. D. ir I. I. J. B. įgaliojo atstatyti nuosavybės teisę į I. R. nuosavybės teisėmis turėtą žemę minėtoje vietovėje (priedas Nr. 2, NTAB Nr. 685 b.l.276, 277, 279, 280).

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 685 2003-03-25 J. B. savo vardu ir kaip V. D., I. I. įgaliotoji atstovė pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymus, su jais pateikė 1938-07-12 J. R. plano kopiją (Priedas Nr. 2 NTAB Nr. 685 b.l.257, 260).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir priedo Nr.3 (t.4 b.l.8, vokas 4-ojo tomo gale) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2004-01-23 J. B. pateikė 1938-07-12 sudaryto žemės sklypo, priklausančio J. R., planą.

Kaip matyti iš cdb duomenų, I. (J.) R. mirė (duomenys neskelbtini) (t.4 b.l.102).

Apklausus liudytojais buvusio žemės savininko J. R. palikuonis – J. T., S. M., K. K., R. R., nustatyta, kad žemė priklausė seneliui J. R., šeima gyveno kartu, visi pagal žodinį susitarimą buvo pasidaliję žemę ir ją dirbo, jokių padalinimų dokumentais įforminta nebuvo; buvo tik šeimos žodinis susitarimas, kas kuriuo sklypu naudojasi; jokių dokumentų dėl žemės šeimoje nebuvo. Dėl tos priežasties 1997 m. jie kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. R. mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje 12 dešimtinių žemės valdė jo sūnūs: J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R. - kiekvienas po 2,4 dešimtinės. Teisme dalyvavo žemės savininko J. R. sūnus J. R., jis jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių žemės nuosavybės faktą nepateikė.

Liudytojas B. R. parodė, kad J. R. yra jo tėvo brolis. 1997-12-16 jis kartu su savo pusseserėmis J. T., S. L., S. M., K. K., pusbroliu R. R. bei dėde J. R. (tėvo broliu) kreipėsi į Vilniaus m. 2-os apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po J. R. (liudytojo senelio) mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje 12 dešimtinių žemės valdė jo sūnūs: J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R. - kiekvienas po 2,4 dešimtinės. Teismas savo nutartimi pripažino juridinį faktą. Nei teismo metu, nei prieš, nei po teismo jo dėdė J. R. nieko nėra sakęs, kad pas jį yra žemės planas, kuris patvirtina jo nuosavybę į turėtą žemę. Kiek pasakojo tėvas, pas juos nebuvo jokių žemės planų po karo. Kreiptis į teismą dėl juridinio fakto pripažinimo pasiūlė pusseserė J. T.. Jis anksčiau nebuvo matęs tyrėjo jam pateikto 1938 m. plano. Jo žiniomis, J. R. žemės sklypas turėtų būti pažymėtas kitoje vietoje, negu nurodytame plane.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. J. R. buvo jos tėvo J. R. brolis, buvo dar trys broliai A., A. ir K. Senelis J. R. turėjo 8 ha žemės sklypą dabartiniame Lazdynų mikrorajone. Jokių planų nebuvo, visa žemė buvo rėžiais. Po senelio mirties visi broliai senelio žemę pasidalijo po lygiai ir ją dirbo. Dokumentais pasidalijimas įtvirtintas nebuvo. Kai atsirado galimybė jie visi kreipėsi dėl nuosavybės teisių į senelio J. R. turėtą žemę atstatymo, tik nesikreipė dėdė J. R., kuris jų teiravosi, kaip tai reikia padaryti, bet pats dokumentų nebuvo padavęs. Kadangi jokių dokumentų, liudijančių, kad senelis tikrai turėjo žemės, nebuvo, 1997 metais jie kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Dėdė J. R. posėdyje taip pat dalyvavo, tačiau jokių žemės dokumentų ar planų neturėjo. Ji niekada nėra mačiusi jokių dokumentų, planų, įrodančių, kad senelio J. R. žemė buvo padalinta. Kai Vilniaus m. žemėtvarkos sk. darbuotojai 2003 m. kartografavo (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, dalyvavusios kažkokios moterys turėjo dokumentą, kad jos dėdė J. R. perleidžia nuosavybės teises į žemę kažkokiems asmenims. Jie klausė dėdės, kaip yra iš tiesų ir jis sakė, kad žemės jis niekam neatidavė. Kartografiją darę Savivaldybės darbuotojos turėjo žemės atkūrimo dokumentą dėdės J. R. vardu. 1938 metų planą ji pirmą kartą pamatė pas tyrėjus.

Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamoji jam matyta, kai maždaug dalyvavo, atstovaudama jos dėdę J. R., kartografijos (duomenys neskelbtini) kaime daryme. Jo senelis J. R. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau vadintame A. Š.. Mirus seneliui žemę po lygiai pasidalino ir valdė jo sūnūs – J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R.. Jokių senų dokumentų pas senelį nebuvo, žemės padalinimas buvo padarytas žodžiu. Kadangi nebuvo nuosavybės dokumentų, jie kreipėsi į teismą, siekdami įrodyti, kad iki nacionalizacijos senelio J. R. žemę dirbo 5 jo sūnus, nes pagal dokumentus žemė jiems padalinta nebuvo. Teisme dalyvavo liudytojai - buvę kaimynai, kurie patvirtino tai. Teismas priėmė sprendimą ir nustatė faktą, kad senelis J. R. turėjo 13 ha žemės, kuri po jo mirties buvo padalinta visiems sūnums lygiomis dalimis. Dėdė J. R. apie jokią turimą atskirą žemę nėra kalbėjęs, jo manymu, neturėjo. 1938 metų planą jis pamatė, kai kartografavimo metu jį pateikė J. B., tačiau tai buvo ne jų žemės planas. 1924 m. po senelio mirties visi kartu gyveno su motina ir visi žemę valdė, dėdė J. R. jokios kitos žemės neturėjo.

Liudytoja S. M. parodė, kad jos tėvas J. R. po senelio J. R. mirties žemę, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadintame kaime, kuris vėliau buvo pervadintas į A. Š. km., paveldėjo ir po lygiai pasidalino su kitais senelio J. R. vaikais – savo broliais A. R., K. R., A. R., J. R.. Jokių žemės pasidalinimo dokumentų ar planų sudaryta nebuvo, žemė buvo pasidalinta žodiniu susitarimu. Jei būtų buvę dokumentai, jiems nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Ji dalyvavo teismo posėdyje ir dėdė J. R. jokio dokumento nepateikė.

Liudytoja J. T. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. 1997-12-16 ji kartu su savo seserimis, dėde J. R. (jos tėvo J. R. broliu), bei pusbroliais B. R., R. R. kreipėsi į Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje, 12 deš. žemės valdė jo sūnus J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R. – kiekvienas po 2,4 dešimtinės. Nei teismo metu, nei prieš, nei po jo dėdė J. R. nieko nesakė ir neminėjo, kad jis turi 1938m. žemės planą. Dėl tyrėjo pateikto 1938 m. plano jis gali pasakyti, kad nurodytas žemės plane sklypas yra ne toje vietoje, kurioje iš tiesų yra jiems priklausanti žemė. Žemėtvarkoj tvarkant kartografinius planus ji sužinojo, kad dėdė J. R. savo teisę į žemę perleido J. B.. J. B. ji matė vieną kartą, jos nepažįsta ir su ja nebendravo.

Liudytoja Z. M. parodė, kad, atkuriant nuosavybės teisę į J. R. nuosavybės teisėmis turėtą 2,62 ha žemės sklypą Vilniaus – Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, pretendentai J. B., V. D., J. I. pateikė 1938 m. lenkų kalba parengtą žemės sklypo planą. Minėtas planas sukėlė įtarimą, kad jis gali būti netikras, kadangi šio plano lenkų kalba tekstinėje dalyje yra gramatinių klaidų – „powiszchnia“ vietoje „powierzchnia“, „ląnki“ vietoje „ląki“ ir kt. Apvaliame antspaude Lenkijos herbo erelio atvaizdas neatitinka kituose planuose, sudarytuose iki nacionalizacijos, Lenkijos herbo erelio atvaizdo. Pateiktas planas yra kaip atskiro sklypo, nors toje vietovėje kaimas tuo metu buvo rėžinis, o, esant rėžinei sistemai, ir nuosavybė yra atkuriama kitaip: kartografuojamas visas kaimas, o likęs visas laisvas žemės plotas yra atkuriamas proporcingai to kaimo žemės pretendentams.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2¹³-1005-97 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po J. R. mirties 1924 m. (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus apskrityje 12 dešimtinių žemės valdė jo sūnūs J. R., A. R., A. R., K. R., J. R., nustatymo, 1997-12-18 teismo posėdžio J. R. nenurodė, kad turi kokį nors seną sklypo planą.(t.4 b.l.75-76).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-03-04 specialisto išvados Nr. 11-359, 11-751 (t. 4 b.l.11-18) matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas iš popieriaus, kurio pluošto sudėtis atitinka tiek ikikarinio, tiek pokarinio laikotarpio popieriaus pluošto sudėtį, tačiau ryškiai mėlyno popieriaus liuminescencija yra nebūdinga ikikarinio laikotarpio popieriui, be to, žemių sklypų planai ikikariniu laikotarpiu buvo gaminami ant specialaus braižybinio popieriaus,

- plano popierius turi ryškius senėjimo požymius, būdingus dirbtinai sendintam popieriui;

- matininkų parašai bei datos su numeriu parašyti juodos spalvos rašalu, kurio sudėtyje esantys spalvoti komponentai atitinka dažus, įeinančius į pokario laikotarpiu gaminamo juodo rašalo („Raduga“) dažų sudėtį;

- popieriaus pluoštų sudėties, liuminescencijos, parašų štrichų geras kopijavimasis, juodos spalvos dažų sudėties atitikimas pokario laikotarpio rašalo dažų sudėtį, atspaudo dviejų rūšių dažomųjų medžiagų mišinys, popieriaus senėjimo požymiai, nebūdingi natūraliam senėjimui, leidžia tikėtinai teigti, kad J. R. žemės sklypo planas yra pagamintas pokario laikotarpiu.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-06-17 specialisto išvados Nr. 11-1094, 11-1708, 11-1931 (t.4 b.l.50-62), matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas vėliau nei 1960 metais:

- 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas ant popieriaus, kurio sudėtyje yra optiškai balinančių medžiagų, popieriaus gamyboje naudojamų nuo 1960 metų;

- dviejų parašų, datos bei numerio rašalo sudėtis atitinka rašalo „Raduga“, gaminamo nuo 1960 metų, dažų sudėtį.

Be to, 1938-07-12 plane esantys atspaudai yra atspausti ne tais antspaudais, kurių atspaudai yra lyginamajam tyrimui pateiktuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fondo dokumentuose.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-05-21 specialisto išvados Nr. 11-1125 (t.4 b.l.43-48), matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo plane J. E. ir Č. J. vardais pasirašė ne J. E. ir Č. J.. Pasirašyta, mėgdžiojant tikrus J. E. ir Č. J. parašus.

Išvardinti įrodymai rodo, kad J. R. žemės sklypas buvo rėžis, jo giminaičiams nebuvo žinoma, jog jis būtų turėjęs kokius senovinius žemės nuosavybės dokumentus, taip pat patvirtina minėto dokumento -1938-07-12 žemės sklypo plano suklastojimo faktą, tačiau nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir kategoriškai teigti, kad kaltinamajai J. B. buvo žinoma J. R. sklypo pobūdis ir kad ji siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirą sklypą (o ne rėžį), ir tam siekiui įgyvendinti ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku ir aplinkybėmis suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimą bei šį suklastotą planą su savo, V. D. ir I. I. prašymu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

2001-04-19 geodezininkas V. P. atliko J. R. sklypo kartografiją 2001-04-24 pažyma Nr.31/02/15-61 – priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.139), kuri buvo panaikinta tik 2003-10-31 d. (priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.44), o J. B. dokumentus formino 2001-04-27 ir žinojo tik atliktos kartografijos rezultatus, t.y., kad tai buvo vientisas žemės plotas. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr.31/03/15-8 buvo surašytas tik 2003-04-11 (priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.85-87), patikslintas jis buvo 2004-02-04, ir tik tada buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas - rėžinis. Tik tada buvo nustatyta kaimo aplinkinė riba, buvę savininkai, jų paveldėtojai bei jiems tenkančios atkurti turėtos žemės dalys. J. B. dokumentus formino 2001-04-27 ir žinojo tik atliktos kartografijos rezultatus, ji neatsakinga už tai, kad 2001-04-19 geodezininkas V. P. neteisingai atliko J. R. sklypo kartografiją. Kaltinimas J. B. tuo, kad ji suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto situacinio plano – suklastojimą, teismo nuomone, nepasitvirtino. Liudytoja Z. M. parodė, kad J. B., V. D. ir J. I. pateikė 1938 m. lenkų kalba parengtą žemės sklypo planą. Minėtas planas žemėtvarkos skyriaus darbuotojams sukėlė įtarimą, kad jis gali būti netikras. Liudytojos I. I., J. T., V. D., taip pat kaltinamoji J. B. parodė, kad 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto situacinį planą jos gavo iš J. R., kad planas suklastotas, jos nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad J. B. suorganizavo plano suklastojimą, nenustatytas joks asmuo, kuris tą planą tiesiogiai klastojo, nesurasti nei klastojimo įrankiai, nei priemonės, nei medžiagos. Tuo pačiu nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad 2003-03-25 suklastotą planą ji kartu su savo pačios surašytu bei pasirašytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. prašymu dėl žemės grąžinimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, į nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 685. J. B. neneigia, kad planą pateikė žemėtvarkos skyriui, tačiau ji nežinojo, kad planas yra suklastotas. Šis planas, atkuriant jai nuosavybės teises į J. R. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, jokios įtakos neturėjo. Kaltinimas J. B. grindžiamas tik prielaidomis, o prielaida, kad J. B. yra prisidėjusi prie plano suklastojimo, nes plano atsiradimas byloje laiko atžvilgiu sutampa su J. B. įstojimu nuosavybės atkūrimo procesą ir ji buvo suinteresuota, jog toks dokumentas būtų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, abejonėmis ar dviprasmiškais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo.

Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nepatvirtinta kaltinamosios J. B. kaltė dėl jai įkaltinto kaltinimo tuo, kad ji, žinodama, kad turi turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į atskirą sklypą, siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad buvęs savininkas J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirą sklypą (o ne rėžį), ir tam siekiui įgyvendinti suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimą ir 2003-03-25 šį suklastotą planą kartu su savo pačios surašytu bei pasirašytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. 2003-03-25 prašymu dėl žemės grąžinimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą Nr. 685.

Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus baudžiamojoje byloje, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. B. pasikėsino apgaule įgyti didelės 2.382.366 Lt vertės valstybei priklausančią žemę 2,62 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, todėl ji išteisinta, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str.5d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-303 str., teismas

nusprendė:

J. B., kaltintą pagal LR BK 22 str.1d., 182 str.2d. (epizodas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti buvusio žemės savininko P. T. žemę), išteisinti, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str.5d.2p.).

J. B., kaltintą pagal LR BK 22 str.1d., 182 str.2d. (epizodas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti buvusio žemės savininko J. R. žemę), išteisinti, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str.5d.2p.).

J. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja J. Čepukėnienė