Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 metų spalio 25 dienos nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2006-08-16 apie 18.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Chrysler Voyager , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, kelyje atsiradus kliūčiai - pėsčiajai L. E. M., ėjusiai per važiuojamąją kelio dalį iš dešinės pusės, savalaikiai nestabdė transporto priemonės, ją parbloškė ir sužalojo, dėl ko L.E. M. tą pačią dieną 20.10 val. KMUK neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje mirė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. T. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis prašo paskirti papildomą kompleksinę medicininę autotechninę eismo įvykio aplinkybių ekspertizę. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą bei priimant nuosprendį, buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės bei kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistasis, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tvirtina, kad byloje nėra neginčytinų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad susipažinęs su bylos medžiaga ir specialisto išvada, apeliantas nebetvirtina, kad žuvusioji iš pradžių buvo kliudyta kito automobilio, o tik vėliau atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, jis sutinka, kad realiai kito automobilio galimai nebuvo. Tačiau specialisto išvados apskaičiavimai grindžiami iš jo nurodyto 25-35 km/h greičio, kuriuo jis judėjo įvykio metu, o pagal liudytojos T. R. parodymus nuteistojo vairuojamas automobilis važiavo 45 km/h greičiu, dėl ko automobilio stabdymo kelias būtų apie 23-24 metrai. Nuteistojo teigimu, iš liudytojos T. R. parodymų seka, kad nukentėjusioji ne pėsčiųjų perėjoje išėjo iš už priekio stovinčio stotelėje autobuso, kuris pagal savo gabaritus užima dalį jam skirtos sustojimo aikštelės ir dalį pirmos eismo juostos, tačiau ši aplinkybė nebuvo tirta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantas tvirtina, kad atstumas tarp L. E. M. ir autobuso krašto iki susidūrimo antroje eismo juostoje buvo ne daugiau kaip 3-4 metrai, bet ne 8,5 metro, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Be to, nukentėjusioji bėgo per gatvę, ir jis negalėjo laiku jos pastebėti bei sustabdyti vairuojamą automobilį. Nuteistojo teigimu, ekspertams nebuvo pateikti visi bylos duomenys, dėl ko jie neįvertino pačios žuvusiosios kaltės dėl autoįvykio.

Nuteistasis skunde nurodo, kad, perskaitydamas liudytojos T. R. parodymus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnį, nes ji nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisme. Nuteistojo manymu, turėjo būti apklaustas ir liudytojas D. M., jis 2006 m. gruodžio mėnesį turėjo būti Lietuvoje.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendį grindė prielaidomis, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos duomenis ir, tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl E. T. kaltės.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ar šie duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šioje baudžiamojoje byloje įrodymų šaltiniu laikytini duomenys, užfiksuoti paties E. T. parodymuose, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole, specialisto išvadoje, atlikus kompleksinį teismo medicininį- autotechninį eismo įvykio aplinkybių tyrimą (specialisto išvados Nr.11-73/07 ir Nr. 11-3119/06), teismo medicinos specialisto išvadoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, papildomai tirti E. T. parodymai, duoti ikiteisminio bylos nagrinėjimo stadijoje ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šie duomenys vertintini ne atsietai, bet tarpusavio sąveikoje.

Visų pirma, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kurioje vietoje stovėjo nuteistojo automobilis po autoįvykio, kur buvo stiklo šukės nuo nuteistojo automobilio, kur gulėjo partrenkta pėsčioji. Šiame protokole taip pat užfiksuoti duomenis apie kelio išmatavimus, kelio ženklus ir ženklinimą. Šie duomenys yra objektyvūs, sutikdamas su šiais duomenimis, nuteistasis šį protokolą pasirašė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti objektyvūs duomenys, nustatyti ištyrus L. E. M. lavoną (b. l. 21-25), iš šios išvados seka, kad mirtini sužalojimai, padaryti L. E. M., yra būdingi sužalojimams, sužalojant judančio automobilio dalimis pėsčiąjį.

Specialisto išvadoje Nr. 11-3119 (06) atskleistas nuteistojo automobilio Chrysler Voyager ir pėsčiosios L. E. M. susidūrimo mechanizmas, iš kurio seka, kad susidūrimo metu pėsčioji buvo vertikalioje padėtyje ir judėjo skersai Šiaurės prospekto važiuojamosios dalies (b. l. 29-31).

Specialisto išvadoje Nr. 11-73 (07) nurodyta techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga, dėl kurios įvyko eismo įvykis, o būtent tai, kad automobilis Chrysler Voyager, vairuojamas E. T., važiuodamas vairuotojo nurodytu 25-35 km/h greičiu, nestabdė vairuojamo automobilio tuo momentu, kada nukentėjusioji pėsčioji L. E. M., judėdama skersai gatvės važiuojamosios dalies prieš artėjantį automobilį, sukėlė grėsmę eismo saugumui (b. l. 32-34).

Visuose minimuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra objektyvūs, išskyrus nuteistojo vairuojamo automobilio greitį, kuris buvo nustatytas iš vairuotojo žodžių. Apie automobilio greitį savo parodymuose, duotuose ikiteisminio bylos tyrimo metu pasisakė ir liudytoja T. R..

Nors apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojos T. R. parodymais, kadangi ji nebuvo apklausta teismo posėdyje, teismas, perskaitydamas jos parodymus, esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis numato, jog liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Šios liudytojos parodymuose, kurie buvo perskaityti teismo posėdžio metu, užfiksuota, kad apie nuteistojo automobilio judėjimo greitį ji sužinojo po įvykio iš vairuotojo, parbloškusio pėsčiąją (b. l. 35).

Be objektyvių duomenų, užfiksuotų išanalizuotuose procesiniuose dokumentuose, kaip minėta, įrodymų šaltinis yra ir paties nuteistojo parodymai, duoti įvairiose bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose. Paaiškinime, rašytame tuoj po įvykio (b. l. 13) nuteistasis pats nurodė aplinkybes, kuriomis įvyko autoįvykis- buvo sustojęs prieš perėją, pajudėjęs važiavo 25-35 km/h greičiu, iš priekio švietė saulė, pėsčiosios nematė. Apklausiamas įtariamuoju (b. l. 49), E. T. parodė, kad važiavo antrąja eismo juosta apie 20 km/h greičiu, pirmoje eismo juostoje matė kitą automobilį, girdėjo to automobilio stabdymo garsą ir smūgį, po kurio kažkoks daiktas, panašus į maišą, praskrido pro jo automobilį ir atsitrenkė į jo automobilio priekinį kairį kampą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 76-78) E. T. detaliai apibūdino, kaip atrodė automobilis, važiavęs pirmąja eismo juosta ir jį lenkęs tuo metu, kai buvo partrenkta moteris, taip pat detaliai nupasakojo garsus, kuriuos girdėjo šiam automobiliui stabdant ir susiduriant su kažkokia kliūtimi. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad susipažinęs su visa bylos medžiaga, specialisto išvada, liudytojos T. R. parodymais, daro išvadą, kad realiai kito automobilio galimai nebuvo, o L. E. M. buvo parblokšta tik jo vairuojamo automobilio.

Kadangi apeliantas skunde teigia, kad automobilio pirmojoje eismo juostoje galimai nebuvo, iš to turėtų sekti, kad visa jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, nurodytų aplinkybių visuma neatitinka realių įvykių. Visų nuteistojo parodymų analizė leidžia padaryti išvadą, jog nuteistasis iš viso nematė nukentėjusiosios moters kelio važiuojamoje dalyje iki jos susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu, taip pat iš viso nematė ir nevertino situacijos kelyje, dėl ko nestabdė savo vairuojamo automobilio , parbloškė pėsčiąją ir dėl ko ši žuvo.

O tai reiškia, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra padarė nusikalstama veiką, už kurios padarymą jis pagrįstai nuteistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.