Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims N. Š., V. P., R. Š., L. P. ir Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarei Jolitai Vaitonienei dėl palikimo priėmimo pripažinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ji 3 mėnesių laikotarpyje po savo mamos mirties priėmė palikimą, paduodama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, bei prašė likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jos mama mirė Zarasų globos namuose. 2006 m. rugpjūčio 8 d. ji kreipėsi į notarų biurą, kur parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė nurodė, jog notarė ją informavo, kad palikimą ji galės priimti bet kada, ir ji nusprendė baigti tvarkyti palikimo priėmimo reikalus tuomet, kai turės pakankamai lėšų. Tačiau nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms (sunkiai sirgo ieškovė, vėliau jos sutuoktinis bei kt.), ji iki pat 2017 metų to nepadarė. Per laikotarpį nuo tada, kai ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo iki 2017 metų išaiškėjo, jog jos mama turėjo ne tik piniginį indėlį Zarasų socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje, tačiau ir žemės sklypą ir sodybą (duomenys neskelbtini), kurį niekur neregistruotu testamentu mama buvo palikusi jauniausiajam sūnui N. Š.. Ieškovė nurodė, kad ir jos brolis po mamos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, sodyba vis dar buvo registruota mirusios mamos vardu. Tik tuomet, kai ieškovės brolis N. Š. gavo pranešimą, kad mamos sodyba, kurioje jis gyvena, atitenka Turto bankui, ieškovė kreipėsi į notarę, kuri nurodė kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po ieškovės O. Č. mirties (duomenys neskelbtini), liko žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, keturi sandėliai, tvartas, daržinė, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), bei piniginis indėlis, esantis Zarasų socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje. Ieškovė dėl palikimo priėmimo 2006 m. rugpjūčio 8 d., t. y. nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, padavė Zarasų rajono 1-ajam notaro biurui pareiškimą dėl mirusios mamos palikimo priėmimo, kurį notarė patvirtino. 2006 m. rugpjūčio 9 d. notarė pranešimą apie palikimo priėmimo išsiuntė Testamentų registrui, tačiau dėl neaiškių priežasčių šis faktas minėtame registre nebuvo įregistruotas. Informacija, jog po J. Š. mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Zarasų 1-ąjį notaro biurą kreipėsi O. Č., 2008 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateikta Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančiai valstybę institucijai. Dėl savalaikio informacijos neįregistravimo atitinkamuose registruose valstybė įmonė Turto bankas, vadovaudamasi pasikeitusiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis, jog būtent ši valstybės įmonė vykdo valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, kreipėsi į Zarasų rajono 1-ajį notaro biurą, ir 2017 m. spalio 17 d. jai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo pavirtinta, jog J. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) turtas, kurį sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, keturi sandėliai, tvartas, daržinė, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), bei piniginis indėlis, esantis Zarasų socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje, pereina valstybei. 2018 m. vasario 18 d. valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nuosavybės teisė į palikėjai priklausiusius nekilnojamuosius daiktus įregistruota Lietuvos Respublikos vardu 2017 m. spalio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 3211 pagrindu.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo nepraleisdama įstatyme numatyto trijų mėnesių termino į notarą kreipėsi jos dukra O. Č., paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kurį notarė patvirtino. Atsižvelgiant į šiuos faktus, darytina išvada, jog palikėjos turas buvo priimtas laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

CK 5.8 straipsnyje numatyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, palikėjos įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, įstojo į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukusi. Tokia jos teisinė padėtis sudaro teisinį pagrindą ją laikyti asmeniu, galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji išreiškė savo valią teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjos civilines teises ir pareigas.

Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Įstatyme nenustatyta terminų per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Kadangi ieškovė pakankamai ilgą laiko tarpą nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dėl savalaikio informacijos neįregistravimo registruose ir pasikeitusio teisinio reglamentavimo, susijusio su valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto administravimu, mirusiosios turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnyje numatytais pagrindais.

Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valstybei paveldėjimo liudijimas išduotas nepriklausomai nuo to, jog ieškovė, mirusiosios įstatyminė įpėdinė, įstatymo numatyta tvarka ir terminais pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kas laikytina palikimo priėmimu. Dėl šios priežasties atsakovas nepagrįstai priėmė palikimą valstybės vardu, paveldėjimo teisės liudijimas jam buvo išduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai ginčija išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl tenkintinas jos reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3211, išduotą Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jolitos Vaitonienės, į palikimą, atsiradusį po ieškovės mamos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas nesprendžia dėl 2017 m. spalio 23 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. TP1-1030/454039 pripažinimo negaliojančiu, kadangi šiuo aktu valstybės nuosavybei perduotas palikėjos nekilnojamasis turtas, jo teisiniu pagrindu turėjo būti 2017 m. spalio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3211, kuris šiuo atveju pripažintas negaliojančiu, kas atitinkamai sudaro teisines prielaidas ir minėto priėmimo-perdavimo akto negaliojimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei O. Č. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kirų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3211, išduotą Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jolitos Vaitonienės, į palikimą, atsiradusį po J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.