- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-681-574/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25104-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- P. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
P. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie parduotuvės Rodūnios kel. 24, Vilniuje, A. F. vieną kartą spyrė į koją, nuo ko nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, bandė patikrinti kišenę, tačiau nukentėjusiajam paėmus ranka už kišenės ir neleidus iš kišenės ištraukti telefono, sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis per šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to ištraukė iš kišenės ir pasiėmė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1200, 10 eurų vertės. Tokiu būdu P. P. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. F. priklausantį 10 eurų vertės turtą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.Nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jis apkaltintas nebūtais dalykais, įvykio aplinkybės yra išgalvotos. Jis prašė tyrėjo, kad nuo telefono, kurio pagrobimu jis kaltinamas, būtų nuimti pirštų antspaudai, tačiau jam buvo nurodyta, kad nėra tikslinga.Jis prašė, apklausti Liną (pavardė nežinoma), kuris įvykio metu buvo kartu su juo, tačiau, kol jo ieškojo, Linas mirė. Taip pat prašė apklausti tariamą nukentėjusįjį A. F. kurį turėjo apklausti psichologas.Jis pats yra nukentėjęs, aptariamo įvykio metu buvo užpultas, dėl ko yra iškelta kita baudžiamoji byla.Pirmos instancijos teismas, bylos aplinkybių išsamiai ir objektyviai nenagrinėjo, buvo šališkas.Teismo posėdžio metu nuteistojo P. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybės yra išgalvotos, tačiau tokius skundo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir pagrįstai pripažino apeliantą kaltu.Iš nukentėjusiojo A. F. parodymų matyti, kad kaltinamasis jam trenkė per kojas, pastarajam nukritus, sudavė du-tris smūgius į pilvą. Jam gulint ant žemės, P. P. pradėjo tikrinti jo kišenes ir paėmė telefoną. Telefoną paėmė kaltinamasis, kitas asmuo stovėjo šalia. Atėjus jo broliui E. F. kitas vyras pabėgo, Kaltinamasis pradėjo pulti jo brolį, po to nubėgo į parduotuvę, brolis nubėgo paskui. Jis (A. F.) atbėgo ir pasakė broliui, kad jo telefonas yra pas kaltinamąjį. Broliui tempiant kaltinamąjį iš parduotuvės, iš jo kišenės iškrito jo (A. F.) telefonas. Kaltinamąjį atpažino, jį buvo matęs ir anksčiau (2 t., b.l. 9). Nukentėjusiojo parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Iš liudytojo E. F. parodymų matyti, kad eidamas į parduotuvę, pamatė ant žemės gulintį brolį ir prie jo du asmenis, iš kurių vienas buvo kaltinamasis. Jį atpažino, kadangi yra matęs anksčiau. Kaltinamasis tikrino brolio kišenes, kitas vyras stovėjo šalia. Brolis sakė, kad paėmė jo telefoną. Jis (E. F.) su kaltinamuoju pradėjo muštis. Kaltinamasis nubėgo į parduotuvę, jis tempė kaltinamąjį iš parduotuvės, tuo metu iškrito brolio telefonas (2 t., b.l. 9-10). Liudytojas pareigūnas R. A. parodė, kad nukentėjusysis atpažino sulaikytą asmenį, kuris atėmė iš jo telefoną. Nukentėjusiojo broliui buvo lūžusi ranka (2 t., b.l. 26). Liudytoja D. K. parodė, kad prie parduotuvės E. F. ir jo brolis A. F., pasakė, kad vyras, kuris buvo užėjęs į parduotuvę, iš jo atėmė telefoną. Vėliau vienas iš tų vyrų įbėgo į parduotuvę ir pradėjo slėptis. Matė, kad vaikas pakėlė telefoną nuo žemės parduotuvės tambūre, kai E. F. tempė žmogų iš parduotuvės, vaikas pakėlęs telefoną, pasakė, kad tai jo telefonas, matė, kaip vaikas atpažino telefoną. Kai vaikas atėjo į parduotuvę po įvykio, jis smarkiai šlubavo, sakė, kad jam įspyrė, kai atėmė telefoną (2 t., b.l 26). Liudytojas A. L. taip pat nurodė, kad kaltinamąjį tempiant iš parduotuvės, telefonas iškrito tarp vaiko ir kaltinamojo. Vaikas pagriebė telefoną nuo žemės ir sušuko, kad tai jo telefonas. Vaikas šlubavo, buvo purvinas, atėjo pas jį apsiprausti (2 t., b.l. 27). Minėtų liudytojų parodymai atitinka ir liudytojos T. S. parodymus, kad A. F. pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Kai E. F. traukė vyrą iš parduotuvės, pastarasis susipurtė ir grįžo į parduotuvę. Pamatė gulintį telefoną. A. F. pakėlė ir pasakė, kad jo telefonas. Kaip iškrito telefonas ji nematė, matė kaip traukė tą žmogų, paskui ant laiptelio pamatė telefoną. Nukentėjusysis sakė, kad iš jo atėmė telefoną ir sumušė koją. Ji matė, kad A. F. šlubavo (2 t., b.l. 34-35). Taigi, liudytojų parodymai atitinka nukentėjusiojo A. F. parodymus, prieštaravimų tarp jų nėra. Liudytojas E. F. parodė, kad kaltinamasis, kurį jis atpažino, tikrino ant žemės gulinčio brolio kišenes. Kiti liudytojai nematė kokiu būdu kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo telefoną, tačiau liudytojai E. F., D. K., A. L., T. S. parodė, kad po to, kai E. F. tempė P. P. iš parduotuvės, visi matė iškritusį telefoną, kurį pamatęs nukentėjusysis pasakė, kad tai jo telefonas. T. S., D. K., A. L. patvirtino, kad A. F. šlubavo, kas atitinka paties nukentėjusiojo parodymus, jog prieš jį nuteistasis panaudojo fizinį smurtą. Be to, byloje nustatyta, kad P. P. puolė ir prie brolio pribėgusį E. F.. Muštynių metu E. F. lūžo ranka. Apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuimti pirštų antspaudai nuo telefono, taip pat nebuvo apklaustas asmuo vardu Linas, kuris įvykio metu buvo kartu su P. P., nesudaro pagrindo prielaidoms, jog atlikus šiuos veiksmus galėjo būti gauti duomenys, leidžiantys daryti priešingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad Linas (pavardė nežinoma) yra miręs.Apelianto manymu, nukentėjusįjį A. F. turėjo apklausti psichologas, tačiau pagal BPK 186 straipsnio 5 dalį, nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, o esant proceso dalyvių prašymui arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio liudytojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytas imperatyvus reikalavimas visais atvejais į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo apklausą kviesti jo atstovą, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-746/2016). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, apklausiant liudytoją A. F. dalyvavo jo atstovė pagal įstatymą – motina Č. F. (1 t., b.l. 23, 25, 26; 2 t., b.l. 7-10). Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, tokių nenurodo ir apeliantas, jog buvo būtinybė apklausti nukentėjusįjį dalyvaujant psichologui.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad yra iškelta ir kita baudžiamoji byla, nepaneigia, pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl P. P. įvykdyto plėšimo. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis BPK XIX - XXII skyriuose, rungimosi principu, apeliantui sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, teismas išklausė tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nuosprendį byloje priėmęs teismas būtų šališkas. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino P. P. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.