- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-25
- Bylos Nr.
- N-438-1327-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarimo G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Lošimų organizavimo priežiūros skyriaus specialistas 2006 m. gruodžio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Olympic Casino Group Baltija" generaliniam direktoriui G.G. dėl Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo.
Protokole pažymėta, kad G.G. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1409 patvirtintų Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių 8 punkto reikalavimus, kadangi lošimų organizatorius (šiuo atveju - bendrovė) Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. nutarimu nutarė G.G. nubausti 500 Lt bauda, 10 kompaktinių plokštelių, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai.
Teismas nustatė, kad pagal UAB „Olympic Casino Group Baltija" generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarką bendrovės lošimų namuose atsakingais už registrų tvarką yra paskirti kasininkai, vyr. kasininkai, kasininkai-asistentai, kurie įpareigoti registruoti ir informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl sandorių, viršijančių 3500 Lt sumą. Nustatyta, kad bendrovės lošimų namuose apart kasų, grynuosius pinigus į žetonus prie lošimų stalų turi teisę keisti ir tai daro krupje, šie asmenys nėra įpareigoti tvarkyti registrus asmenų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus virš 3500 Lt sumos. Teismas pažymėjo, kad įstatymai tiesiogiai nenustato vienkartinio pinigų keitimo į žetonus sąvokos, tiesiogiai nenustato, ar turi būti registruojamas registre klientas lošimų namuose per keletą kartų keičiantis grynuosius pinigus į žetonus ir viršijant 3500 Lt bendrą sumą, nenustato, už kokį laiko tarpą klientui turi būti sumuojamos grynų pinigų, viršijančių 3500 Lt sumą, keitimas į žetonus. Teismas vertindamas ALĮ 10 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 8 punkto, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatas, konstatavo, kad šių normų tikslas yra patikrinti lošimų namuose (kazino) žaidžiančių asmenų pajamų pagrįstumą ir teisėtumą, mokesčių sumokėjimą. Todėl teismo vertinimu, vienkartinis atsiskaitymas negali būti vertinamas kaip lošimų namuose esančio kliento grynųjų pinigų keitimas į žetonus neviršijant 3500 Lt sumos, kurio nereikia registruoti kaip baigtinio sandorio, jeigu toks asmuo dar keletą kartų keičia grynuosius pinigus į žetonus ir suma viršija 3500 Lt ir toks sandoris turi būti registruojamas registre, laiko tarpas turi būti apibrėžtas kliento būvimo lošimo namuose laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad toks sandorių kontroliavimas įpareigoja lošimų organizatorius atlikti papildomą darbą yra sudėtingas, tačiau yra privalomas, kadangi kitoks įstatymų ir taisyklių reikalavimų vertinimas iškreipia jų paskirtį ir dvasią, daro juos praktiškai neveikiančius. Todėl teismas vertino, jog G.G., būdamas bendrovėje atsakingas už jos veiklą ir tinkamą lošimų organizavimo tvarką, nenustatydamas savo įsakymu patvirtintoje tvarkoje reikalaujamų įstatymų ir taisyklių registravimo tvarkos, pažeidė ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuobaudą G.G., teismas atsižvelgė į tai, kad pačių faktų jis neneigė, ginčijo tik įstatyminį jų registravimo būtinumą, į tai, kad jo patvirtintas registravimo tvarkos iki patikrinimo kontroliuojančios organizacijos neginčijo ir su ją sutiko.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G.G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas G.G. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G.G. atžvilgiu nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai tiesiogiai nenustato vienkartinio pinigų keitimo į žetonus sąvokos, tiesiogiai nenustato, ar turi būti registruojamas registre klientas lošimų namuose per keletą kartų keičiantis grynuosius pinigus į žetonus ir viršijant 3500 Lt bendrą sumą, nenustato, už kokį laiko tarpą klientui turi būti sumuojamos grynų pinigų, viršijančių 3500 Lt sumą, keitimas į žetonus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (LVAT byla Nr. N12-l50/04). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nullapoena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10. Psl. 74, admin. byla Nr. N6-1313/06). Negalima plečiamai aiškinti teisės aktus ir taikyti administracinę atsakomybę, plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (LVAT admin. byla Nr. N -1148-04). Todėl apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstais apelianto argumentus, jog įstatymas aiškiai nenustato lošimo bendrovei pareigos sumuoti visas lošėjo atliekamas pinigų keitimo į žetonus operacijas ir užregistruoti asmenį, kai bendra suma viršija 3500 Lt. Plečiamasis Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su administracinės atsakomybės principais. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija" priklausančiuose lošimų namuose asmeniui būtų iškeista vienkartinė grynųjų pinigų suma į žetonus, didesnė nei 3500 Lt. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo.
V.
Komisija pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1257-2007, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies ir ATPK 173¹⁸ straipsnio taikymo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė šiais motyvais bei argumentais:
1. Komisija paaiškino, kad ginčas tarp G.G. ir Priežiūros komisijos iš esmės kilo dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad lošimų organizatorius privalo registruoti asmenis, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus, kurių sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ar kai bendra pinigų suma, viršijanti 3500 litų, dirbtinai ar netyčia dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, neatleidžia lošimų organizatoriaus nuo pareigos užregistruoti tokį asmenį. Taigi šioje byloje esminę reikšmę atsakomybės taikymui yra suvokimas, ar asmeniui atliekant grynųjų pinigų keitimą į žetonus, kai bendra pinigų suma, viršijanti 3500 litų, dirbtinai ar netyčia dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, lošimų organizatoriaus privalo užregistruoti tokį asmenį.
2. Komisijos nuomone, šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartyje minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis (administracinė byla Nr. N6-1313/06, Administracinių teismų praktika Nr. 10) netaikytina ir neturi prejudicinės galios, kadangi vertinant šios bylos (administracinės bylos Nr. N -1257-07) ir administracinės bylos Nr. N -1313/06 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis) faktines aplinkybes galima daryti išvadą, kad šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Administracinėje byloje Nr. N6-1313/06 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis) ginčas tarp D.R. ir Priežiūros komisijos iš esmės kilo dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad lošimų organizatorius privalo registruoti asmenis, kurie laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, o ginčijamoje administracinėje byloje Nr. N -1257-07 ginčas tarp G.G. ir Priežiūros komisijos iš esmės kilo dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad lošimų organizatorius privalo registruoti asmenis, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ar asmeniui atliekant grynųjų pinigų keitimą į žetonus, kai bendra pinigų suma, viršijanti 3500 litų, dirbtinai ar netyčia dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, lošimų organizatoriaus privalo užregistruoti tokį asmenį.
3. Komisijos manymu, šiuo atveju taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartis (administracinė byla Nr. N -1456/2006,) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis (administracinė byla Nr. P11 - 238/2007), kuriose būtent ir buvo išnagrinėtas ginčas dėl grynųjų pinigų keitimo į žetonus ir asmenų registracijos, kai bendra pinigų suma buvo skaidoma į dvi ar daugiau mažesnių dalių.
4. Komisijos teigimu, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį (administracinė byla Nr. N -1257-07) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartį (administracinė byla Nr. N17-1456/2006), 2007 m. birželio 14 d. nutartį (administracinė byla Nr. Nr. P - 238/2007) matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant bylas dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies ir ATPK 173¹⁸ straipsnyje nustatytų pažeidimų, išsiskyrė. Vadovaudamasis teisės aktais, lošimų organizatorius privalo registruoti visus asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymų leidėjas nenumato jokių išimčių, dėl kurių asmenys, keičiantys grynuosius pinigus į žetonus, ar įmokantys atitinkamą sumą, ar pasikeiciantys žetonus į grynuosius pinigus, viršijant 3500 litų, galėtų būti neregistruojami. Kaip prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė Komisija, nesvarbu ar lošėjai prie lošimo stalų, ar kasoje keičia grynuosius pinigus į žetonus. Jei keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 3500 litų, tokie asmenys įstatymų nustatyta tvarka privalo būti užregistruoti. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. nutarties (administracinė byla Nr. N17 - 1456/2006) ir 2007 m. birželio 14 d nutarties (administracinė byla Nr. Nr. P11 - 238/2007) analizės darytina išvada, kad atliekant keitimą, kai bendra pinigų suma, viršijanti 3500 litų, dirbtinai ar netyčia dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, neatleidžia lošimų organizatoriaus nuo pareigos užregistruoti tokį asmenį. Pagrindinis asmenų registracijos kriterijus vykdant pinigų plovimo prevenciją - pinigų suma. Komisijos manymu, toks lošimų organizatoriaus pareigos nevykdymas neužtikrina pinigų plovimo prevencijos tikslų: užtikrinti žaidžiančių asmenų pajamų pagrįstumą ir teisėtumą, mokesčių sumokėjimą ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi atnaujino procesą pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1257/2007 ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB „Grand Casino Europa“ generalinis direktorius patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad lošimo namuose (kasino) buvo neužregistruotas asmuo, laimėjęs 4100 litų. Teismas 2007 m. rugsėjo 22 d. nutartimi konstatavo, kad esminę reikšmę atsakomybės taikymui turi laimėjimo sąvokos suvokimas, be to laimėti galima tiek vieno, tiek kelių lošimų metu. Taigi nustatant laimėjimą, jo dydį, gali būti svarbus ir laiko faktorius. Kadangi įstatyme nėra pateiktas bendrasis laimėjimo apibrėžimas, ALĮ 20 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į vienkartinį laimėjimą, nustatė, kad nėra aiškaus reguliavimo, kokiu atveju asmuo turi būti laikomas laimėjusiu 3500 litų ALĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu. Visos abejones nagrinėjamu atveju traktavo traukiamo atsakomybėn asmens naudai, todėl paliko galioti pirmos instancijos teismo nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties Administracinė byla Nr. N 6 -1313/2006).
Administracinėje byloje Nr. N 17 -1456/2006 Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat sprendė ginčą dėl ALĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymo. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas „Olympic Casino Group Baltija“ paslaugų pardavimo vadybininkas, kadangi lošimo namų kasoje neužregistravo to paties asmens, kuriam dalimis du kartus iškeitė žetonus į grynuosius pinigus po 3 000 Lt (viso 6 000 Lt). Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. spalio 20 d. nutartimi konstatavo, kad faktinė aplinkybė, kad atliekant keitimą bendra pinigų suma viršijanti 3500 Lt dirbtinai ar netyčia yra dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, neatleidžia lošimų organizatoriaus nupareigos tokio asmens užregistruoti. Pažymėjo, kad aptariamoje teisės normoje nėra akcentuotas vienkartinio pobūdžio veiksmas, keičiant grynuosius pinigus į žetonus.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 3 -1257/2007 nustatė, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius organizavo bendrovės darbą taip, kad bendrovės lošimo namuose nebuvo užregistruoti asmenys, kurie keitė grynuosius pinigus į žetonus ir keičiama grynųjų pinigų suma viršijo 3500 Lt. Teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N 6 1313), apeliacinio skundo argumentus, jog įstatymas aiškiai nenustato lošimo bendrovei pareigos sumuoti visas lošėjo atliekamas pinigų keitimo į žetonus operacijas ir užregistruoti asmenį, kai bendra suma viršija 3 500 Lt. Konstatavo, kad plečiamasis azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su administracinės atsakomybės principais. Kadangi teismas nenustatė byloje , kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiose lošimų namuose asmeniui būtų iškeista vienkartinė grynųjų pinigų suma į žetonus, didesnė nei 3 500 Lt, konstatavo, kad nesant aiškaus reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose Nr. N 6 -1313/2006, Nr. N 17 -1456/2006 ir Nr. N 3 -1257/2007, administracinių teisės pažeidimo bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos – ginčas bylose kilęs dėl Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies taikymo. Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Iš normos dispozicijos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas nediferencijuoja ar asmuo laimi, ar keičia pinigus į žetonus, ar įmoka sumą, viršijančią 3500 litų. Todėl šiems asmenims yra nustatytos vienodos registravimo sąlygos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas administracinio teisės pažeidimo bylas, byloje Nr. N 17 -1456/2006 konstatavo, kad faktinė aplinkybė, kai atliekant keitimą bendra pinigų suma viršijanti 3500 Lt yra dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, neatleidžia lošimų organizatoriaus nupareigos tokio asmens užregistruoti. Šioje adminsitracinio teisės pažeidimo byloje pažymėjo, kad aptariamoje teisės normoje nėra akcentuotas vienkartinio pobūdžio veiksmas, keičiant grynuosius pinigus į žetonus. Administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N 6 -1313/2006 ir Nr. N 3 -1257/2007 nurodoma jog nėra aiškaus reglamamentavimo ar turi būti registruojami asmenys, kurie vienkartiniu veiksmu keičia grynuosius pinigus į žetonus ar laimi pinigų sumą viršijančią 3500 Lt, ar pinigų sumos gali būti sumuojamos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu nurodytose bylose yra skirtingai aiškinamas Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies turinys. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatavo, kad siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, yra pagrindas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 3 -1257/2007. Dėl išdėstytų argumentų procesas šioje administracinėje byloje buvo atnaujintinas ir ši byla perduota iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
VI.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje kilo ginčas dėl Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo bei aiškinimo.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Lošimų organizavimo priežiūros skyriaus specialistas 2006 m. gruodžio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Olympic Casino Group Baltija" generaliniam direktoriui G.G. dėl Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole buvo pažymėta, kad G.G. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1409 patvirtintų Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių 8 punkto reikalavimus, kadangi lošimų organizatorius (šiuo atveju – bendrovė UAB „Olympic Casino Group Baltija") Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija konstatavo, kad bendrovės UAB „Olympic Casino Group Baltija" lošimo namuose, esančiuose adresu Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, nebuvo užregistruoti asmenys, kurie:
1. 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuo 00.48 val. iki 06.07 val. prie AR2 ruletės stalo (serijinis Nr. 9293, specialus tapatumo ženklas Nr. RS000079) keitė grynuosius pinigus (14680 Lt) į žetonus;
2. 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuo 20.27 val. iki 20.52 val. prie BJ12 Black Jack o stalo (serijinis Nr. BJ/PIx 0203-033, specialus tapatumo ženklas Nr. KS000051) keitė grynuosius pinigus (11000 Lt) į žetonus;
3. 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.51 val. iki 13.53 val. prie AR4 ruletės stalo (serijinis Nr.9294, specialus tapatumo ženklas Nr. RS000018) keitė grynuosius pinigus (6000 Lt) į žetonus ;
4. 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuo 11.32 val. iki 12.24 val. prie AR2 ruletės stalo (serijinis Nr. 9293, specialus tapatumo ženklas Nr. RS000079) keitė grynuosius pinigus (11800 Lt) į žetonus;
5. 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuo 11.44 val. iki 12.06 val. prie AR2 ruletės stalo (serijinis Nr. 9293, specialus tapatumo ženklas Nr. RS000079) keitė grynuosius pinigus (5000 Lt) į žetonus;
6. 2006 m. rugpjūčio 20 d. nuo 03.37 val. iki 07.43 val. prie AR6 ruletės stalo (serijinis Nr. 9418, specialus tapatumo ženklas Nr. RS 000080) keitė grynuosius pinigus (21690 Lt) į žetonus;
7. 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuo 13.59 val. iki 15.35 val. prie AR2 ruletės stalo (serijinis Nr. 9293, specialus tapatumo ženklas Nr. RS0000790 keitė grynuosius pinigus (12600Lt) į žetonus.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. nutarimu nutarė G.G. nubausti 500 Lt bauda dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Teismas nurodė, jog Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnyje, 20 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu patvirtintų Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių 8 punkte, Pinigų plovimo prevencijos įstatyme įtvirtintų teisės normų tikslas yra patikrinti lošimų namuose (kazino) žaidžiančių asmenų pajamų pagrįstumą ir teisėtumą, mokesčių sumokėjimą. Todėl, teismo vertinimu, vienkartinis atsiskaitymas negali būti vertinamas kaip lošimų namuose esančio kliento grynųjų pinigų keitimas į žetonus neviršijant 3500 Lt sumos, kurio nereikia registruoti kaip baigtinio sandorio, jeigu toks asmuo dar keletą kartų keičia grynuosius pinigus į žetonus ir suma viršija 3500 Lt ir toks sandoris turi būti registruojamas registre, laiko tarpas turi būti apibrėžtas kliento būvimo lošimo namuose laikotarpiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N3-1257-07 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.G. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad įstatymas aiškiai nenustato lošimo bendrovei pareigos sumuoti visas lošėjo atliekamas pinigų keitimo į žetonus operacijas ir užregistruoti asmenį, kai bendra operacijų suma viršija 3500 Lt. Plečiamasis Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su administracinės atsakomybės principais. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta ir byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiuose lošimų namuose asmeniui būtų iškeista vienkartinė grynųjų pinigų suma į žetonus, didesnė nei 3500 Lt.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi procesas G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo atnaujintas dėl tos priežasties, jog būtina užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą. Nutartyje dėl proceso atnaujinimo buvo pabrėžta, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas administracinių teisės pažeidimo bylas, byloje Nr. N17-1456/2006 konstatavo, kad faktinė aplinkybė, kai atliekant keitimą bendra pinigų suma viršijanti 3500 Lt yra dalijama į dvi ar daugiau mažesnių dalių, neatleidžia lošimų organizatoriaus nupareigos tokio asmens užregistruoti (aptariamoje teisės normoje nėra akcentuotas vienkartinio pobūdžio veiksmas, keičiant grynuosius pinigus į žetonus). Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N6 -1313/2006 ir Nr. N3 -1257/2007 nurodoma jog nėra aiškaus reglamentavimo ar turi būti registruojami asmenys, kurie vienkartiniu veiksmu keičia grynuosius pinigus į žetonus ar laimi pinigų sumą viršijančią 3500 Lt, ar pinigų sumos gali būti sumuojamos.
Dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo
Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 2 dalimi, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami įstatymus ir kitus teisės aktus.
Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad nagrinėjant administracines bylas, visų pirma, būtina atsižvelgti ir vadovautis tais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais precedentais (įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimais), kurie yra išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17 -1456/2006, dėl kurioje pateiktų Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos išaiškinimų buvo atnaujintas procesas G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje. Todėl šia nutartimi ir joje pateikiamais įstatymų taikymo išaiškinimais nėra privaloma vadovautis teismams nagrinėjant kitas administracines bylas.
Atitinkamai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas G.G. administracinio teisės pažeidimo bylą privalo vadovautis būtent tik administracinėje byloje Nr. N17 -1456/2006 suformuota praktika.
Dėl administracinės atsakomybės už Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimą taikymo
ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalis, už kurios pažeidimą G.G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numato, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Taigi ši teisės norma yra blanketinė, t. y. taikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 173¹⁸ straipsnį būtina vadovautis teisės aktais, apibrėžiančiais azartinių lošimų tvarką.
Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. IX-1843 redakcija) numato, jog lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmens, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tačiau ši teisės norma nepateikia vienkartinio pinigų keitimo į žetonus sąvokos; taip pat tiesiogiai nenustato, ar turi būti registruojamas registre klientas lošimų namuose per keletą kartų keičiantis grynuosius pinigus į žetonus ir viršijant 3500 Lt bendrą sumą; neapbrėžia už kokį laiko tarpą klientui turi būti sumuojamos grynų pinigų, viršijančių 3500 Lt sumą, keitimas į žetonus.
Visi šie klausimai nėra sureguliuoti ir Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, nustatančioje detalias Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu patvirtintų Kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių 8 punktas įtvirtina tik bendro pobūdžio nuostatą, kad „azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti [....] asmenų, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3,5 tūkst. litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą“.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog teisės norminiai aktai nenustato lošimo bendrovei (jos atsakingiems asmenims) aiškios pareigos sumuoti visas lošėjo atliekamas pinigų keitimo į žetonų operacijas ir užregistruoti asmenį, kai bendra tokių operacijų suma viršija 3500 Lt.
Tuo tarpu G.G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikta įrodymų, jog G.G. vadovaujamai UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiuose lošimų namuose asmeniui būtų iškeista vienkartinė grynųjų pinigų suma į žetonus, kuri būtų didesnė nei 3500 Lt (t.2, b.l. 165-170). Atitinkamai nėra ir pagrindo teigti, jog G.G. galėjo pažeisti azartinių lošimų tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nustatančius lošėjų registravimo tvarką.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 7 straipsnio 1-3 dalies nuostatas niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Iš nurodytų teisės normų matyti, jog vienas iš pagrindinių, fundamentalių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principų yra teisėtumas, t. y. administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais ir už tokius pažeidimus, kurie yra konkrečiai bei aiškiai apibrėžti (nustatyti) įstatymuose (nullum crimen, nulla poena sine lege). Šis principas taip pat reiškia, jog negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančius teisės aktus (teisės normas) ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas.
Nagrinėjamu atveju azartinių lošimų tvarką reglamentuojančiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose neapibrėžus tvarkos kaip ir kokiais atvejais turi būti registruojami asmenys (lošėjai) lošimų namuose per keletą kartų keičiantys grynuosius pinigus į žetonus viršijant 3500 Lt bendrą grynųjų pinigų sumą, negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą. Todėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“ direktoriaus G.G. patraukimas administracinėn atsakomybėn už neįvykdytus veiksmus - lošėjų registraciją kai per keletą kartų keičiant grynuosius pinigus į žetonus viršijama 3500 Lt bendrą grynųjų pinigų sumą – yra nesuderinamas su esminiais administracinės atsakomybės taikymo principais (ATPK 7 straipsnis, 250 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia nurodytų teisės normų taikymo bei aiškinimo praktika taip pat buvo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis D.R. administracinio teisės pažeidimo byloje).
Atitinkamai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. nutarimas, kuriuo G.G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies pažeidimą laikytinas neteisėtu. Taip pat konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutarimu pagrįstai patenkino G.G. apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. nutarimą, o G.G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymas palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą bei G.G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą yra netenkintinas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos prašymo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą bei G.G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą netenkinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimą G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1257-2007 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.