- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-533-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00345-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Ultima optio", Š. P.
- Atsakovas
- Audito, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Ultima optio“ ir Š. P. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos UAB „Ultima optio“ ir Š. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Resublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V4-368.
2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjos teigimu, skundžiamu Tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V4-368 pareiškėjai UAB „Ultima optio“, kaip juridiniam asmeniui, ir jos direktorei Š. P., kaip fiziniam asmeniui, yra skirtos nuobaudos – vieši įspėjimai už tai, kad, Tarnybos turimais 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis, UAB „Ultima optio“ turėjo 15 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 14 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) UAB „Ultima optio“ paskirtų įmonių bankroto procesų.
2.2. Pareiškėjos, nesutikdamos su paskirtomis nuobaudomis, teigia, kad nuobaudos paskirtos už tariamą pažeidimą, kuris nėra susijęs su UAB „Ultima optio“ veikla administruojant konkretų juridinį asmenį, o tai, pasak pareiškėjų, reiškia, kad Tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti 2019 m. gruodžio 30 d. išvadoje Nr. D4-1886 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Ultima optio“ veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada) nurodyto klausimo ir skirti nuobaudų. Tokiu būdu Tarnyba viršijo jai priskirtą kompetenciją, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių nuostatas Tarnybos kompetencija bankroto administratorių atžvilgiu yra apribota tik jų veiklos tikrinimu.
2.3. Taip pat tvirtina, kad nei Įmonių bankroto įstatymas, nei Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, nei Tarnybos nuostatai nesuteikia atsakovei teisės tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmų – nė viename iš šių teisės aktų nėra numatyta teisė Tarnybai tirti, nagrinėti tokius klausimus ir priimti dėl jų sprendimus. Pabrėžė, kad nesąžiningos konkurencijos klausimai ir draudimas nesąžiningai konkuruoti yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje ir Tarnyba nepatenka į minėto įstatymo nurodytų subjektų, kurie gali spręsti klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos, sąrašą.
2.4. Nebuvo nustatyti visi būtini teisės pažeidimo sudėties elementai – objektiniai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp jų; subjektiniai – kaltė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką visais atvejais taikant bankroto administratoriui drausminę atsakomybę privaloma nustatyti ir kaltę. Drausminę atsakomybę galima taikyti tik kilus tam tikriems padariniams.
2.5. Nurodo, kad Tarnyba tik pasisakė, kad UAB „Ultima optio“ pažeidė sąžiningumo principą, tačiau jokių teisės aktų nepažeidė, todėl, pareiškėjų manymu, jos veiksmai nelaikytini neteisėtais. Atsakovės pozicija, pasak pareiškėjų, apskritai yra prieštaringa, nes ji konstatavo teisės pažeidimą, pripažindama, kad UAB „Ultima optio“ nepažeidė jokios viešosios teisės normos, tuo tarpu, kai drausminė atsakomybė yra galima tik esant viešosios teisės pažeidimui. Tvirtina, kad UAB „Ultima optio“ bankroto administratorių atrankos programos buvo atrinkta atsitiktine tvarka, t. y. pati pareiškėja objektyviai negalėjo daryti jokios įtakos atrankoms, nes atrankas vykdo kompiuterinė programa, kurios veikimą prižiūri Tarnyba. Pabrėžė, kad kiti administratoriai, kurie turėjo geresnius kriterijus ir rodiklius, tiesiog neteikė sutikimų administruoti mažų (beturčių) įmonių, o UAB „Ultima optio“ neatliko jokių veiksmų, kuriais jai asmeniškai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktai.
2.6. Paaiškino, kad Tarnyba nepasisakė dėl UAB „Ultima optio“ argumentų, pateiktų 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose UAB „Ultima optio“ nurodė, kad Tarnybos nurodytų 14 darbuotojų nebuvo įgalioti administruoti UAB „Ultima optio“ paskirtų įmonių bankroto procesų, tačiau šie UAB „Ultima optio“ teisėtai įdarbinti darbuotojai atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas, padedant UAB „Ultima optio“ įgaliotam asmeniui vykdyti įmonių bankroto procesus.
2.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiti administratoriai, kurie taip pat buvo įdarbinę darbuotojus, kuriems nebuvo pavesta administruoti nei vienos įmonės bankroto proceso, dalyvavo bankroto administratorių atrankose, buvo atrinkti, tačiau negavo nuobaudų, kaip pareiškėjų atvejais. Tokiu būdu pareiškėjos yra diskriminuojamos kitų administratorių atžvilgiu, taikomi dvigubi standartai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl pareiškėjų argumento, kad Įsakymu nuobaudos paskirtos už tariamą pažeidimą, kuris nėra susijęs su administratoriaus veikla administruojant konkretų juridinį asmenį, todėl Tarnyba viršijo savo kompetenciją, paaiškino, kad Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis. Teigia, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį pareiškėjų patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, nes pagal Tarnybos nuostatus Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis), valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (9.4.5 papunktis), analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (9.4.6 papunktis), kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (9.4.7 papunktis).
3.2. Nesutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo / neegzistuoja drausminės atsakomybės sudėtis (nenustatyti neigiami padariniai). Tarnyba pripažįsta, kad atliekamo patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims. Šiuo atveju buvo svarbu, kad žala gali būti padaryta ne tik konkretiems ar atskiriems asmenims ir kreditoriams, bet ir kitiems tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas. Taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019, kurioje konstatuota, kad asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas.
3.3. Pabrėžė, kad bet kuris bankroto administratorius kaip juridinis asmuo, informuodamas Tarnybą apie priimtus darbuotojus, iš anksto žinodamas, jog jie nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas pagalbines administravimo funkcijas (darbus), turi aiškiai tai nurodyti Tarnybai teikiamame pranešime pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 9 punktą, atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį.
3.4. Mano, kad pareiškėjų argumentas, jog jų veiksmai negalėjo būti nukreipti į nesąžiningų tikslų siekimą, todėl negali būti laikomi atliktais tyčia ar esant neatsargumui, yra nepagrįstas dėl to, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia; jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Pabrėžė, kad atsakovė nustatė aplinkybę, jog nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. UAB „Ultima optio“ papildomai įdarbino 14 darbuotojų bankroto administratorių, kurie nuo įdarbinimo pradžios iki patikrinimo pradėjimo dienos neadministruoja (neadministravo) minėtai įmonei paskirtų įmonių bankroto procesų. Be to, atliekant patikrinimą, taip pat buvo nustatyta, kad minėti darbuotojai bankroto administratoriai pradėjus patikrinimą buvo atleisti. Teigia, kad dėl priimtų papildomų darbuotojų UAB „Ultima optio“, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus bankroto administratorius, dalyvaujančius atrankoje, todėl, Tarnybos manymu, tokiu būdu įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningu ir netoleruotinu.
3.5. Dėl pareiškėjos atžvilgiu galimai taikymų dvigubų standartų paaiškino, kad kiekvienas iš Tarnybos atliekamų patikrinimų yra individualus, jo metu vertinamas skirtingos faktinės aplinkybės, atitinkamai ir Tarnybos priimami sprendimai gali būti skirtingi. Mano, kad skundžiamo Tarnybos įsakymo panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2607 informavo pareiškėją UAB „Ultima optio“, kad bus atliekamas patikrinimas. Šios pareiškėjos buvo paprašyta iki 2019 m. spalio 14 d. Tarnybai pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl administratoriaus atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui.
4.2. Tarnyboje 2019 m. spalio 14 d. gauti UAB „Ultima optio“ paaiškinimus (registracijos Nr. Dl-16502). Juose pareiškėja nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir teismui pateiktame skunde.
4.3. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo parengtas Tarnybos išvados projektas Nr. D4-1790 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Ultima optio“ veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvados projektas), kuris buvo pateiktas Tarnybos direktoriui ir pareiškėjai UAB „Ultima optio“ elektroniniu būdu supažindinti.
4.4. Tarnyboje 2019 m. gruodžio 20 d. (registracijos Nr. Dl-18370) gauti UAB „Ultima optio“ 2019 m. gruodžio 19 d. paaiškinimai Nr. SR19/12-20-03, kuriuose pareiškėjos nesutinka su joms nustatytais pažeidimais ir mano, kad Tarnyba viršijo savo kompetenciją. Teigia, kad šioje situacijoje pareiškėjoms nuobaudos negali būti paskirtos.
4.5. 2019 m. gruodžio 30 d. Tarnyba priėmė skundžiamą 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V4-368 „Dėl nuobaudų bankroro administratoriams UAB „Ulima optio“ (toliau – ir Pareiškėja 1) I) ir Š. P. (toliau – ir Pareiškėja II) skyrimo“. Jame konstatuota, kad pareiškėjos pažeidė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbinusios darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino rodiklius, kurie leido dalyvauti atrankoje ir būti atrinktu. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, skyrė pareiškėjoms – bankroto administratoriui juridiniam asmeniui ir jo vadovei Š. P. už patikrinimo metu nustatytus Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimus Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas nuobaudas – viešus įspėjimus.
5. Ginčas kilo dėl bankroto administratoriui (juridiniam asmeniui) ir bankroto administratoriui (fiziniam asmeniui) pritaikytų nuobaudų – viešo įspėjimo. Pareiškėjos ginčija priimtą skundžiamą įsakymą remdamosi šiais esminiais argumentais, dėl kurių kyla ginčas: 1) Tarnyba neturėjo kompetencijos nagrinėti veikų, už kurias skirta nuobauda, nes kontrolė gali būti atliekama tik dėl administratoriaus veiklos, t, y. turi būti susijusi su konkrečios įmonės bankroto administravimu, be to, pažeidimas susijęs su nesąžininga konkurencija, kas yra ne Tarnybos kompetencija; 2) nebuvo visų būtinų teisės pažeidimo sudėties elementų – nenustatyta, kad būtų kilusios pasekmės ir pareiškėjų kaltė; 3) pareiškėjos nepažeidė jokių teisės aktų, atrankas vykdė nuo jos nepriklausanti kompiuterinė programa, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė; 3) kitais analogiškais atvejais Tarnyba netaikė atsakomybės, t. y. pareiškėjos buvo diskriminuojamos.
6.1. Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), nustatantis pagrindinius administracinių sprendimų priėmimo principus, ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (Priežiūros taisyklės) ir planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę nustatantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (Patikrinimų taisyklės).
6.2. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1² dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).
6.3. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis (toliau – ir Programa). Bankroto administratorių atranką (toliau – ir Atranka) reguliuoja Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (Atrankos taisyklės). Jų 21-24 punktuose nustatyti kriterijai, lemiantys atrankos rezultatus.
6.5. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, (toliau – ir Elgesio kodekse) nurodyta, kad, laikydamasis sąžiningumo principo, administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas), taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).
Šioje byloje teismas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) dėl Elgesio kodekso teisėtumo, t. y. ar priimant Elgesio kodeksą nebuvo pažeistos ĮBĮ nustatytos reguliavimo ribos, t. y. įtvirtintos teisinės pareigos, kurių ĮBĮ nenumato. LVAT 2021 m. kovo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021 (teisminio proceso Nr. 3-66-3-00013-2020-6), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ 1 punkto (iki 2020 m. vasario 14 d. galiojusi redakcija), kurioje konstatavo, kad Elgesi kodekso tvirtinimas neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Taigi laikytina, kad Elgesio kodeksas nustato teisines privalomo pobūdžio taisykles, už kurių nesilaikymą taikoma teisinė atsakomybė.
ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šiuo atveju buvo paskirta nuobauda už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (Elgesio kodeksas). Elgesio kodekso 2 punkte nustatyta, kad kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese. Taigi Elgesio kodekso reguliavimo dalykas apima ne tik administravimo veiksmus konkrečioje administruojamoje byloje, o visą bankroto administratoriaus veiklą, į kurią patenka ir dalyvavimas atrankoje administruoti. Taigi šie santykiai, kaip bankroto administratoriaus veiklos dalis, yra teisiškai sureguliuoti ir už jų nesilaikymą Tarnyba turi teisę taikyti nuobaudas. Šiuo atveju pareiškėjų teikiamas argumentas esą buvo nagrinėjama nesąžininga konkurencija, kuri nepriskirtina Tarnybos kompetencijai, nėra pagrįstas. Toks argumentas remiasi lingvistiniu panašumu į Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje reguliuojamus santykius. Šiuo atveju Elgesio kodeksas nustatė pareigą elgtis sąžiningai atrankoje ir tai yra būtent šio, specialaus, teisės akto reguliavimo dalykas. Tarnyba, kaip ĮBĮ numatyta, kontroliavo kaip laikomasi šio bankroto administratorių veiklą reguliuojančio teisės akto. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344, Tarnyba, be kita ko, vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis).
8.1.1. Pareiškėjos remiasi tuo, kad nebuvo tiesioginio teisinio draudimo įdarbinti darbuotojus ir nepriskirsti jiems administravimo bylų, taigi teisės pažeidimo nebuvo.
8.1.2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėja I įdarbino darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų. Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėja I papildomai įdarbino 14 darbuotojų bankroto administratorių, kurie nuo įdarbinimo pradžios iki patikrinimo pradėjimo dienos neadministruoja (neadministravo) Pareiškėjai I paskirtų įmonių bankroto procesų. Taip pat nustatyta, kad atliekant patikrinimą minėti darbuotojai bankroto administratoriai buvo atleisti (2019 m. rugsėjo 24 d.). Tuo tarpu Pareiškėja I, teikdama sutikimus- deklaracijas dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodydavo, jog šias įmones bus pavesta administruoti tik bankroto administratorei Š. P., t. y. tik 1 iš 15 darbuotojų administratorių realiai buvo priskirtas administruoti įmones.
8.1.3. ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Viešai yra skelbiami duomenys apie juridinio asmens darbuotojus administratorius, kurie gali veikti juridinio asmens vardu administruojant procesus, t. y. tų, kurie gali būti paskirti atsakingu už bankroto proceso administravimą asmeniu. Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 9.2 ir 9.3 papunkčiais juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia duomenis: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir nuo tokio asmens pareigų pakeitimo (pradedant arba baigiant eiti bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą.
8.1.4. Atrankos taisyklių 21.1 p. numatyta, kad darbo krūvis - Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – ir FASĮS). Tų pačių taisyklių 21.1.2 p. numatyta, kad juridinio asmens darbo krūvis - juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, darbo krūvių, apskaičiuotų šių taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalinta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus. Atrankos taisyklių 24 p. numatyta, kad kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė - leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius (toliau – ir LASĮS).
Dėl nustatytų atrankos kriterijų laikytina, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų administratorių skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus. Pareiškėjos ir neginčija, kad didesnis darbuotojų administratorių skaičius sudarė palankesnes sąlygas Atrankoje. Tai, kad Atranka vykdoma Programos pagalba, situacijos nekeičia, nes Programa yra tik įrankis, kuris taiko nustatytas taisykles. Taip pat pareiškėjų veikos vertinimui įtakos neturi kitų bankroto administratorių pasyvus elgesys, t. y. tai, kad kitos įmonės galimai neteikė sutikimų administravimui, nepašalina pažeidimo. Taip pat matyti, kad realiai kiti įdarbinti darbuotojai administratoriai nebuvo skiriami administruoti procesus ir nebuvo planuojama to daryti. Pareiškėjos iš esmės nepateikia argumentų, kodėl kitų darbuotojų administratorių įdarbinimą reikėtų laikyti realiu, t. y. aptartos aplinkybės lieka nepaneigtos. Taigi laikytina, kad Pareiškėja I dirbtinai kūrė palankesnes sąlygas Atrankoje.
8.1.6. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.). Kaip matyti, Elgesio kodeksas draudžia atlikti nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų sukuriamas dirbtinis pranašumas.
8.1.7. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas; sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai; sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise; sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia; jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu; siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą; piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (žr. 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9). Kaip aptarta, Pareiškėja įdarbindama darbuotojus administratorius realiai nesiekė jiems perduoti administruoti bankroto bylas, tačiau sukūrė pranašumą Atrankoje.
Todėl Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos pažeidė Etikos kodekso 11.4.1 punkto ir 11.4.4 punkto reikalavimus.
8.1.8. Pareiškėjos teigia, jog nustatyti pažeidimai nėra susiję su bankroto administravimo veikla, todėl atsakomybė negalėjo būti taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) .
Elgesio kodeksas taikomas visai bankroto administratoriaus veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla. Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams - asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (1 punktas). Elgesio kodekso tikslas - nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (2 punktas). Vadinasi, Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu Atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.), t. y. Elgesio kodeksas tiesiogiai reguliuoja šią veiklos sritį, o už šio reguliavimo pažeidimus taikoma teisinė atsakomybė.
Pareiškėjos nurodo, kad nekilo jokios neigiamos pasekmės.
Pagal LVAT formuojamą praktiką profesinei drausminei atsakomybei taikyti nėra būtinos materialinio pobūdžio, apčiuopiamos pasekmės (žr. pvz., LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Be to, šiuo atveju viešasis interesas ir kitų, sąžiningai besielgiančių bankroto administratorių, interesai buvo pažeisti, nes prieš juos buvo įgytas pranašumas Atrankoje dėl aukščiau aptartų nesąžiningų veiksmų.
8.2.1. Pareiškėjos nurodo, kad jų veiksmuose nėra kaltės, jos sąmoningai nesiekė neteisėtų tikslų, įdarbindamos darbuotojus tikėjosi, kad jie atliks darbines funkcijas.
8.2.2. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus atsako juridiniai asmenys ir jų vadovai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1509-756/2019).
Lietuvos teisės sistemoje administraciniam baudimui taikomas objektyvaus pakaltinamumo principas, kuris reiškia, kad ūkio subjekto asmens kaltė esant pažeidimui, atskirai neįrodinėjama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-141-05, Kaltė kaip juridinių asmenų administracinio baudimo sąlyga, Teisė 2016, 100, p. 81-101). Taigi, konstatavus pareiškėjų pažeidimą, jų kaltė, kaip specialaus subjekto, kuriam suteiktos specialios teisės tam tikroje srityje, kaltė yra pareziumuojama, o pareiškėjos nepaneigė šios prezumpcijos. Taigi šiuo atveju nėra reikšminga, ar pareiškėjos pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaip aptarta, pažeidimas pasireiškė nesąžiningais veiksmais sukuriant pranašumą, taigi laikytina, kad pareiškėjos pažeidimą padarė tyčia.
Kaip jau aptarta, Pareiškėja I galėjo pati pasirinkti darbuotojų skaičių, tačiau matydama, kad pas ją dirbantys bankroto administratoriai atliks kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) turėjo informuoti Tarnybą, o ne naudotis tokiais duomenimis Atrankos tikslais.
9. Pareiškėjų argumentas, jog jų turimomis žiniomis, ne visi Tarnybos atrinkti patikrinimams bankroto administratoriai buvo nubausti įspėjimu ar viešu įspėjimu, nėra teisiškai reikšmingas, nes nepaneigia pareiškėjų pažeidimo.
10. Dėl atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams:
Kaip matyti iš aptarto, Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiat į Išvadoje nurodytus motyvus, kurių esmė yra suprantama, remtasi faktais ir teisės joje nurodytais teisės aktais. Todėl Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) reikalavimus.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų UAB „Ultima optio“ ir Š. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.