Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovui S. P., atsakovo UAB „Solveiga“ atstovui adv. Sergejui Lapuchovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams UAB „Solveiga“ ir S. P., trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl avanso grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo savo pozicijos dėl ginčo esmės nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

2008-11-04 E. Š. ir UAB „Solveiga“, atstovaujama direktoriaus S. P., sudarė buto unikalus Nr. 4400-1121-4774:8120, esančio (duomenys neskelbtini) Trakuose, preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 2.2 p. pirkėjas įsipareigojo sumokėti 64000 Lt pradinę įmoką per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. 2008-11-17 mokėjimo nurodymu Nr. 56124644 ieškovas sumokėjo UAB „Solveiga“ 64000 Lt (18535,68 Eur). Šios sutarties terminą šalys tęsė kelis kartus, o 2012-02-03 sudarė naują preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, unikalus Nr. 4400-1004-7159:1110, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ši sutartis dar buvo pratęsta iki 2013-07-25, tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, kaip pripažino abi šalys, nebuvo sudaryta.

Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas nurodytomis sąlygomis sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį ateityje. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 str.). Pagal preliminariąją sutartį jokie mokėjimai neatliekami. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, pirkėjas iš anksto sumokėjęs dalį ketinamo pirkti daikto sumos, turi teisę reikalauti, kad pardavėjui avansu sumokėta suma už ketinamą pirkti turtą jam būtų grąžinta (CK 6.315 str. 3 d.). Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Solveiga“. Parduoti butą įsipareigojo UAB „Solveiga“. Avanso sumą ieškovas sumokėjo UAB „Solveiga“. Todėl nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė grąžinti sumokėtą avanso sumą kyla UAB „Solveiga“. Sprendžiant dėl avansu sumokėtos sumos grąžinimo, priežastys dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nėra teisiškai reikšmingos, todėl teismas šalių kaltinimų viena kitai dėl nesudarytos pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, nevertina. Sprendžiant šį ginčą taip pat nėra teisiškai reikšmingi ir atsakovo UAB „Solveiga“ santykiai bei susitarimai su trečiaisiais asmenimis, nes jie nešalina ir nekeičia atsakovo prievolės grąžinti sumokėtą avansą ieškovui.

Kaip matyti iš atsakovo UAB „Solveiga“ 2016-04-15 prašymo Nr.007 AB SEB bankui dėl leidimo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir banko 2016-05-11 rašto Nr.vv1601101 bei 2016-08-11 rašto Nr. vv1601598 dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą, atsakovo kreditorius, leisdamas atsakovui parduoti įkeistą turtą, įpareigojo atsakovą pirkimo pardavimo sutartyje numatyti pirkėjui sąlygą ne mažiau kaip 7389,94 Eur sumokėti E. Š. pradinio įnašo grąžinimui.

Atsakovo susitarimas su banku dalį už parduotą butą gautų pinigų sumokėti ieškovui ar atsakovo susitarimas su buto pirkėju dalį už perkamą butą mokamų pinigų pervesti tiesiogiai ieškovui, neatleidžia atsakovo nuo prievolės įvykdymo ieškovui. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas sutikdamas, jog bankas ar buto pirkėjas jam sumokėtų pusę sumos, tuo pačiu atsisakė kitos skolos dalies, yra niekuo nepagrįstas ir teismo vertinamas kaip samprotavimas, siekiant vilkinti prievolės vykdymą, o ne įrodymais pagrįstas faktas.

CK 6.116 str. numato galimybę skolininkui perkelti savo prievolę kitam asmeniui. Toks skolos perkėlimas galimas tik gavus išankstinį kreditoriaus sutikimą, nes nuo naujojo skolininko savybių (sąžiningumo, mokumo, požiūrio į prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir pan.) priklauso kreditorius reikalavimų patenkinimas. Atsakovas, teigdamas, kad dėl avansinės įmokos grąžinimo ieškovui buvo tariamasi banke dalyvaujant ir ieškovui, bei buvo pasiektas šalių susitarimas dėl pusės sumos grąžinimo ieškovui, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas tokių susitarimų faktą neigė. Kaip matyti iš 2017-06-03 mokėjimo pavedimo 2000 Eur sumai, 2017-09-14 mokėjimo pavedimo 2700 Eur sumai, 2017-09-14 mokėjimo pavedimo 2689,94 Eur sumai R. S. E. Š. pervedė nurodytas sumas pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Solveiga“, t.y. ieškovui sumokėjo 7389,94 Eur. Tai patvirtina atsakovo teiginį, kad atsakovas, parduodamas butą, su jo pirkėju buvo susitaręs, jog šis sumokės dalį atsakovo skolos E. Š.. Šis susitarimas buvo įvykdytas aukščiau minėtais R. S. mokėjimo nurodymais. Ieškovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai apie tai, jog jam nedavus sutikimo perkelti skolą kitam asmeniui, trečiojo asmens už atsakovą sumokėtos skolos jis negali laikyti atsakovo prievolės įvykdymu, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, įstatymo reikalavimu gauti išankstinį kreditoriaus sutikimą skolos perkėlimui siekiama apsaugoti kreditorių nuo nepatikimo naujojo skolininko. Trečiasis asmuo, realiai įvykdęs skolininko prievolę (šiuo atveju – jos dalį), nesiejamą su skolininko asmeniu, kreditoriaus teisių nepažeidė. Todėl ieškovas negali teigti, kad R. S. jam sumokėti pinigai nėra tinkamas UAB „Solveiga“ prievolės įvykdymas vien todėl, kad jis tam nėra davęs sutikimo.

Atsakovas S. P. santykiuose su ieškovu ir kitais asmenimis dėl šioje byloje nagrinėjamo skolos veikė kaip juridinio asmens UAB „Solveiga“ direktorius. CK 2.50 str. 3 d. kurio pagrindu ieškovas prašo taikyti S. P. subsidiarią atsakomybę, numato, kad juridinio asmens dalyvis pagal juridinio asmens prievoles atsako subsidiariai, kai dėl jo nesąžiningų veiksmų juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės. Ieškovo nurodytos (bet įrodymais nepagrįstos) aplinkybės, kad UAB „Solveiga“ turinė padėtis yra sunki, įmonė turi mokestinių skolų, turtas yra suvaržytas, dar neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė nėra pajėgi įvykdyti prievolę ieškovui, ir kad to negali padaryti dėl S. P. nesąžiningų veiksmų. Ieškovo samprotavimais, bet ne įrodymais pagrįsti teiginiai apie UAB „Solveiga“ galimybes įvykdyti prievolę ieškovui, bei S. P., kaip įmonės vadovo veiksmų vertinimas, nėra pakankamas pagrindas S. P. subsidiariai atsakomybei CK 2.50 str. 3 d. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal E. Š. ieškinį atsako UAB „Solveiga“, todėl ieškinys tenkinamas prieisiant nesumokėtą skolos dalį iš UAB „Solveiga“.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustato 5 proc. dydžio metines palūkanas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas šioje byloje patyrė 417 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 109,40 Eur išlaidų antstolio ir 900 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Atsakovas UAB „Solveiga“ šioje byloje patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 93 str. 2 d., nustato, kad kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas preižastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies - 60,13 proc.- teismas, įvertinęs tai, kad toks sprendimas priimamas ne dėl ieškinio nepagrįstumo, bet todėl, kad iškėlus bylą teisme dalis ieškovo reikalavimų buvo patenkinta; įvertinęs tai, kad ieškovas, po bylos iškėlimo teisme gavęs dalies reikalavimo partenkinimą, neatsisakė ieškinio patenkintoje jo dalyje ir neteko teisės į dalies – 124,71 Eur - sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą ( CPK 87 str. 2 d.), ieškovui iš atsakovo priteisiama 291,29 Eur žyminio mokesčio, 109,4 Eur išlaidos antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 60,13 proc. – 541,17 Eur - išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovui iš ieškovo priteisiama 39,87 proc. – 199,35 Eur – išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Padarius priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteisiama 742,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip matyti iš antstolio D. J. 2017-04-06 sudaryto turto aprašo vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo aprašytas tik atsakovo S. P. turtas. Jo atžvilgiu atmetus ieškinį, laikinosios priemonės naikinamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti E. Š. iš UAB „Solveiga“ 11145,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11145,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2017-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 742,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - S. P. turto areštą - taikytas 2017-04-04 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi E. Š. reikalavimo užtikrinimui (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2017017894).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.