Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-575-5088-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-575-5088-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575?5088/2010Procesinio sprendimo kategorija 52.4; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu R. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2750 Lt bauda – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Viniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino R. K. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir 2010 m. kovo 23 d. pateiktą R. K. skundą dėl nutarimo atsisakė priimti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1180-484/09 (kuri yra įsiteisėjusi) buvo atmestas R. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakyta priimti skundą dėl Institucijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo. Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartyje konstatuota, jog pareiškėjo delsimas kreiptis teisminės gynybos yra subjektyviai jo pasirinktas elgesio variantas ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi, nepriklausančia nuo asmens valios bei sutrukdžiusia realizuoti jo teisę kreiptis į teismą nustatytu terminu. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą, jog tokios priežastys kaip kreipimasis į įvairias institucijas aiškinantis ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes ar jo teisėtumą, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti (2005 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-5-383-2005). Vadinasi, R. K., remdamasis neatitinkančiais tikrovės faktais, prašo atnaujinti praleistą terminą skundui administracinio teisės pažeidimo byloje paduoti. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Atskiruoju skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį. Nurodo, kad po to, kai buvo skirta administracinė nuobauda, paaiškėjo naujos aplinkybės – įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi buvo konstatuota, kad nebuvo įvykio, už kurį R. K. buvo skirta administracinė nuobauda. Pareiškėjo manymu, teismas galėjo, remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, administracinį procesą atnaujinti. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu vykstantis procesas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu yra baudžiamasis, todėl jis turi teisę į teisingą teismo procesą. Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Konvenciją bei jos protokolus, ATPK nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teisės normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą, šiuo atveju į proceso atnaujinimą dėl ne teisminės valstybės institucijos priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas pažymi, kad prašymas dėl termino atnaujinimo galėjo būti patenkintas ir remiantis baudžiamojo proceso įstatymo analogija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas 2009 m. gegužės 20 d. (b. l. 8). R. K. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimą bei tą pačią dieną gavo nutarimo nuorašą (b. l. 24?26). R. K. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2010 m. kovo 23 d. (b. 1. 1), tai yra žymiai praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatyme numatytas trumpas (dešimties dienų) terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti skundą nebus ginama. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausančiai nuo pareiškėjo valios trukdo jam paduoti skundą, nors pareiškėjas nori tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises yra rūpestingas ir atidus. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog po Institucijos nutarimo priėmimo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, leidžiančios abejoti nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia aplinkybė nekliudė pateikti skundą laiku. Iš apelianto paaiškinimų akivaizdu, kad skunde įvardintos naujai paaiškėjusios aplinkybės tik nulėmė R. K. apsisprendimą skųsti nutarimą, bet objektyviai apelianto teisės paduoti skundą neribojo.

Jokių kitų aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė. Darytina išvada, kad tokių aplinkybių ir nebuvo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1180-484/09 jau buvo atmestas R. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakyta priimti skundą dėl to paties Institucijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo.

Vertindamas apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. K. į teismą kreipėsi praėjus dviems mėnesiams net ir nuo apelianto nurodytų naujų aplinkybių paaiškėjimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra paduotas ir nagrinėjamas prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, o ne dėl proceso atnaujinimo. Todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo galimybe.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių, o dėl paties asmens pasirinkto elgesio varianto (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl skundo padavimo terminas neatnaujintinas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti R. K. atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas