- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-832-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00196-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Atsakovas
- G. S., „Visada laiku“
- Ieškovas
- Macte Invest FM
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Macte Invest FM akcinės bendrovės ieškinį atsakovams G. S. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Visada laiku“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė Macte Invest FM akcinė bendrovė (toliau – AB arba įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Visada laiku“ ir G. S. 74 587,5 Eur žalą ir 2 726,07 Eur palūkanų dėl nepagrįstai apskaičiuotos bei išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovo G. S. 21 404,81 Eur kaip be pagrindo gautą turtą ir 764,73 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo G. S. priteisė be pagrindo įgytus 21 404,81 Eur, 764 Eur palūkanas, 74 587,50 Eur žalos atlyginimą, 2 726,07 Eur palūkanas ir 5 proc. procesines palūkanas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas G. S. pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys jo atžvilgiu tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė atsakovui G. S. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už skundą žyminį mokestį ir informuoti teismą apie pasirinktą atstovą byloje arba įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne iš darbo teisinių santykių. Ieškovės reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš civilinių teisinių santykių – dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės instituto, taip pat nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo atsakovo G. S. atžvilgiu.
7. Teismas atsakovui, gyvenančiam Vokietijoje, išaiškino, kad šis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nes šios pareigos neįvykdžius, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, nes atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Ieškinys pareikštas atsakovui, kaip buvusiam darbuotojui, dėl tariamai nepagrįstai išmokėtos ir gautos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taigi ieškinio reikalavimai yra išimtinai susiję su darbo teisiniais santykiais. Tokį aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią sprendžiant vidinius ginčus tarp bendrovės ir vadovo dėl kasdieninės bendrovės veiklos, taikomos darbo teisės normos.
9.2. Teismas, įpareigodamas atsakovą nurodyti įgaliotą asmenį, kuriam būtų teikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, be pagrindo rėmėsi CPK normomis. Atsakovas yra nuolatinis Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojas, todėl procesiniai dokumentai jam turi būti įteikiami pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį ir nurodyti Lietuvos Respublikoje gyvenantį asmenį, kuriam būtų teikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo
11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, todėl teismai, spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais būdais.
12. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Apeliantas teisingai nurodo dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, jog nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis pagal nurodytą CPK normą turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
13. Kaip matyti iš ieškinio šioje byloje turinio, jame ieškovė aiškino, kad žalą ji patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, į savo sūnaus sąskaitą pervedė 74 587,5 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai yra kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors mokėti tokią kompensaciją atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Ieškovės teigimu, įmonės patirtą žalą taip pat sudaro ir 21 404,81 Eur suma, kuriuos atsakovas pervedė į savo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai yra mokesčiai nuo išmokos už kompensaciją dėl nepanaudotų atostogų. Ieškovės įsitikinimu, nurodytas lėšas atsakovas įgijo be teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys atsakovo atžvilgiu ir su kuriuo apeliantas nesutinka, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, vadovavosi ir išvadas grindė atitinkamomis Civilinio kodekso normomis. Taigi, tiek pagal ieškinio faktinį pagrindą, tiek pagal pirmosios instancijos teismo atliktą ginčo teisinį kvalifikavimą matyti, kad byloje ginčas kilęs ne iš darbo teisinių santykių, nežiūrint to, kad ieškovės nurodoma patirta žala įvardinta kaip kilusi dėl nepagrįstų kompensacijų už nepanaudotas atostogas mokėjimo.
14. Apeliantas, siekdamas pagrįsti teiginius, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, ir 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais galima remtis tuo atveju, jeigu bylų ratio decidendi (lot. bylos aplinkybės) sutampa. Šiuo atveju apeliantas netiksliai cituoja paminėtose bylose pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir juos klaidingai interpretuoja. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai – tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinio teismo nurodyta, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu. Už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo grindžiamas būtent apelianto, kaip įmonės vadovo, įstatyme nustatytų pareigų netinkamu vykdymu bei tokiu neteisėtu veikimu padaryta žala, kurios atlyginimo ir reikalavo ieškovė.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje, kurioje sprendžiamas turtinis ginčas, atsakovo apeliacinis skundas yra apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytas taisykles.
Dėl bylos šalies pareigos pateikti informaciją apie paskirtą atstovą arba įgaliotą asmenį
16. Apeliantas taip pat nesutinka su kitu nustatytu apeliacinio skundo trūkumu, nurodytu pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje, kuria jis įpareigotas informuoti teismą apie byloje pasirinktą atstovą arba įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Apelianto įsitikinimu, jam, kaip nuolatiniam Vokietijos gyventojui, procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas Nr. 1393/2007) nuostatomis.
17. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas reglamentuojamas CPK 316 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti, jei apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų. CPK 306 straipsnyje apibrėžti skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai, CPK 311 straipsnyje – skundo priedų pateikimui keliami reikalavimai. Šalies atstovo ar įgalioto asmens paskyrimo pareigos pagal CPK 805 straipsnio 1 dalį nustatymas ir vykdymas nesusijęs su reikalavimais apeliacinio skundo, kaip šalies procesinio dokumento, turiniui ir formai, kurių trūkumai šalintini vadovaujantis CPK 316 straipsnio normomis.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo apelianto pateikto apeliacinio skundo pagrindui ir dalykui keliamų reikalavimų neatitikimo, daro išvadą, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatymas atsakovui termino informacijai apie pasirinktą atstovą arba įgaliotą asmenį pateikti, kaip apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, pripažintinas neteisėtu teismo procesiniu nurodymu. Skundžiamoje nutarties dalyje fiksuota atsakovo pareiga pateikti teismui informaciją apie paskirtą atstovą arba įgaliotą asmenų negali būti siejama su apeliacinio skundo, kaip šalies procesinio dokumento, trūkumais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nurodė savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą Europos Sąjungos valstybėje, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galėjo tik pasiūlyti apeliantui atlikti CPK 805 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, bet ne nurodyti atlikti tokius veiksmus, kaip skundo trūkumų šalinimo būdą.
Dėl procesinės baigties
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsakovui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, joje nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo – žyminio mokesčio sumokėjimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatomas naujas terminas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikant apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto normas nurodyti atsakovui atlikti veiksmus, kurių atlikimą reguliuoja CPK 805 straipsnio 1 dalies normos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl termino nustatymo atsakovui pateikti informaciją apie atstovo arba įgalioto asmens paskyrimą yra naikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo pareigos atsakovui G. S. nustatymo palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui G. S. naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti už skundą proporcinį žyminį mokestį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokesčio mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atsakovui G. S. nustatytas terminas pateikti teismui informaciją apie pasirinktą atstovą arba įgaliotą asmenį.