- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1058/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti iš atsakovo S. T. AB SEB bankas naudai 453 908,58 Lt BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1160706010138-40, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir 8539 Lt ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad skolininkas BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, kuriam 2009 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-78-267/2013 iškelta bankroto byla, negrąžino AB SEB bankas pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1160706010138-40 su vėlesniais pakeitimais jai suteikto 1 338 000 Lt kredito dalies, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Įsiskolinimas bylos iškėlimo dieną sudarė 453 908,58 Lt. Dalį skolos padengė lėšos, gautos pardavus bankui įkeistą skolininko turtą, todėl ieškinio reikalavimus ieškovas sumažino iki 386 892,16 Lt, likusios ieškinio reikalavimų dalies teismo posėdyje atsisakė. Ieškinį grindė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, ir 4 punktų, 6.81 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies ir 2008 m. spalio 9 d. Laidavimo sutarties Nr. 1, pagal kurią S. T. laidavo už kredito gavėją BUAB „Baltijos investiciniai projektai“, nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas S. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, pripažinus, kad ieškovas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ir prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio. Nurodė, kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2009 m. spalio 7 d., būtent ši data buvo nurodyta kaip paskutinė kredito grąžinimo diena. Kreditavimo sutartis baigėsi pasibaigus jos galiojimo terminui, nustatytam šalių susitarimu pačioje sutartyje, t. y. 2009 m. spalio 7 d. Atsakovas aiškino, kad ši aplinkybė leidžia teigti, kad jo sudaryta laidavimo sutartis buvo terminuota, galiojo kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu iki 2009 m. spalio 7 d. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas reikalauja įvykdyti nebegaliojančią prievolę, nes reikalavimai laiduotojui nebuvo pareikšti per 3 mėnesius. Atsikirtimus atsakovas grindė CK 6.33, 6.87, 6.88, 6.89 straipsniais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo S. T. ieškovo AB SEB bankas naudai 386 892,16 Lt ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 386 892,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią bylos dalį nutraukė; priteisė iš atsakovo S. T. ieškovo AB SEB bankas naudai 7032 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo S. T. 27,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; grąžino ieškovui AB SEB bankas sumokėto žyminio mokesčio dalį – 1507,50 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimus trečiajam asmeniui BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ pagal 2007-08-17 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr.1160706010138-40 įvykdė tinkamai, o kredito gavėja BUAB ,,Baltijos investiciniai projektai“ prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal sutarties sąlygas neįvykdė. Bankrutavusi UAB „Baltijos investiciniai projektai“, kuriai iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo S. T., pagal minėtą kreditavimo sutartį liko skolinga ieškovui AB SEB bankas 386 892,16 Lt. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-78-267/2013 konstatuotas pagrindinio skolininko UAB „Baltijos investiciniai projektai“ neįvykdytos piniginės prievolės dydis – 386 892,16 Lt. Paskolos gavėjui UAB „Baltijos investiciniai projektai“ tinkamai neįvykdžius prievolės pagal Kreditavimo sutartį, laiduotojas S. T. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB SEB bankas už skolininko prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskolis (LR CK 6.81 str., 6.76 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutarties 1.2. punktas). Laiduotojas S. T. laidavimo sutartimi įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo Banko rašytinio pranešimo (reikalavimo) gavimo dienos įvykdyti visas kredito gavėjo UAB „Baltijos investiciniai projektai“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Kredito gavėjo UAB „Baltijos investiciniai projektai“ nemokumo atveju laiduotojas S. T. sutiko tenkinti Banko reikalavimus pirmumo tvarka (Laidavimo sutarties 4.4. punktas). Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis laidavimo sutarties 5.3 punktu Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir Laidavimo sutartį įvykdymo dienos. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti įsiskolinimą iš laiduotojo S. T.. Be to, ieškinys pareikštas neišregistravus BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ iš Juridinių asmenų registro, t.y. skolininko prievolė ieškovui dar nebuvo pasibaigusi, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika reikalavimas laiduotojui galėjo būti pareikštas. Teismas nurodė, kad skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl ieškovas, esant UAB „Baltijos investiciniai projektai“ iškeltai bankroto bylai, turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarus skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Be to, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovui – laiduotojui S. T., pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko – UAB „Baltijos investiciniai projektai“ prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas – laiduotojas S. T. (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas S. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria ieškovui AB SEB bankui iš atsakovo S. T. priteista 386 892,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančius sutarčių galiojimą, vykdymą, nustatydamas terminuotų ir neterminuotų prievolių požymius ir neaiškino sutarties sąlygų pagal tikruosius sutarties ketinimus bei valią. Laidavimo sutarties 1.1 punkte yra nustatyta, jog laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina laidavimo sutarties 5.3 punktą, nes šiame punkte nėra keičiamos atsakovo atsakomybės ribos ir sąlygos.
2. Pirmosios instancijos teismas sutarties nuostatas aiškina neatsižvelgdamas į tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sudarant laidavimo sutartį, ieškovo elgesys, motyvai dėl laidavimo sutarties būtinybės, kitos subjektyvios aplinkybės suteikė pagrindą manyti, jog laidavimo sutartis yra sudaroma daugiau dėl kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonių skaičiaus ir formalios apimties, o nesiekiant konkretaus tikslo – atsakovo turtinės atsakomybės, nes atsakovo turtinės padėties ieškovas netikrino.
3. Kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta nei vienos iš šalių, o jos kredito terminas baigėsi 2009 m. spalio 7 d., todėl laiduotojo solidari pareiga galiojo visą kredito grąžinimo terminą nuo laidavimo sutarties sudarymo iki 2009 m. spalio 7 d. bei tris mėnesius po jo pabaigos.
4. Ieškovas nesilaikė laidavimo sutartyje nustatytos pareigos prieš 30 dienų raštu pareikalauti įvykdyti atsakovo prievolę pagal laidavimo sutartį, nes laidavimo sutartimi ieškovas savo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti kredito gavėjo prievolę siejo su ta diena, kai atsakovas gauna ieškovo rašytinį reikalavimą įvykdyti prievolę.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas, kaip verslininkas privalėjo suprasti laidavimo sutarties sąlygas ir tai, kokias pasekmes gali sukelti jo prisiimti įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį. Be šio prievolių įvykdymo užtikrinimo bankas bendrovei nebūtų suteikęs kredito. Atsakovui buvo žinoma, kad bendrovė savo prievolių bankui nėra įvykdžiusi, todėl turėjo būti žinoma ir tai, kad bankas turi reikalavimo teisę ir kad bankas neprivalėjo šiuo klausimu informuoti apeliantą. Pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties pasibaigė prievolės įvykdymo terminas, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta. Nesutiko su apelianto argumentu, jog teismas nemotyvavo sprendimo priteisti 5 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas, todėl tenkinus ieškinį, teismas priteisia ir procesines palūkanas, jeigu jų reikalauja ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Byloje kilęs ginčas dėl apelianto (laiduotojo) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (ieškovui) už skolininko BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ skolas, kildinamas iš kreditavimo sutarties.
Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas, skolininkui tenka pagrindinė pareiga ją įvykdyti. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino laidavimo sutarties nuostatas dėl laidavimo sutarties pabaigos, kadangi pasibaigus kreditavimo sutarties galiojimo terminui, pasibaigė ir laiduotojo prievolė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.), tačiau įstatymo ar sutarties numatytais atvejais laidavimas gali pasibaigti ir anksčiau nei juo užtikrinama prievolė. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuoto laidavimo pabaigos pagrindas, t. y. tuo atveju, kai buvo užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Šis terminuoto laidavimo pabaigos pagrindas taikytinas tuo atveju, kai laidavimu užtikrinama prievolė dar nėra pasibaigusi. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 straipsnyje nurodytą terminą. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Teisėjų kolegija nurodo, kad laidavimo sutarties 1.1 punkte yra nustatyta, jog laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Kreditavimo sutarties 13.1 punkte yra apibrėžtas kreditavimo sutarties galiojimo terminas, t.y. numatyta, jog kreditavimo sutartis galioja iki visiško kredito gavėjo prievolių įvykdymo bankui pagal sutartį. Laidavimo sutarties 5.3 punkte yra numatytas laidavimo sutarties įsigaliojimas ir galiojimo terminas, t.y. šalys susitarė, kad laidavimo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo dienos. Taigi sistemiškai aiškinant kreditavimo sutarties ir laidavimo sutarties nuostatas atmestina kaip nepagrįsta apelianto pozicija, jog šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, ir darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys yra susitarusios dėl neterminuoto laidavimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys pareikštas neišregistravus BUAB „Baltijos investiciniai projektai“ iš Juridinių asmenų registro, t.y. skolininko prievolė ieškovui dar nebuvo pasibaigusi, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika reikalavimas laiduotojui galėjo būti pareikštas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas grindžia tuo, kad ieškovas nesilaikė laidavimo sutartyje nustatytos pareigos prieš 30 dienų raštu pareikalauti įvykdyti atsakovo prievolę pagal laidavimo sutartį, nes laidavimo sutartimi ieškovas savo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti kredito gavėjo prievolę siejo su ta diena, kai atsakovas gauna ieškovo rašytinį reikalavimą įvykdyti prievolę. Ieškovas įrodinėja, jog apeliantui buvo žinoma, jog prievolė nėra įvykdyta, todėl ieškovas neprivalėjo šiuo klausimu informuoti apeliantą. Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito ar bet kurios jo dalies, nesumokėjus palūkanų, netesybų ir kitų įmokų, nustatytų kreditavimo sutartyje, laiduotojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo banko rašytinio pranešimo gavimo dienos įvykdyti visas kredito gavėjo prievolės pagal kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad šiuo atveju laiduotoju buvo UAB „Baltijos investiciniai projektai“ vadovas, jam visos aplinkybės, susijusios su prievolės vykdymu turėjo būti žinomos, todėl nors ieškovas rašytinio reikalavimo dėl prievolės įvykdymo už skolininką atsakovui nepateikė, šis pažeidimas nepanaikina ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo tinkamai įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.