- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- eI-1594-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04488-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Mefodija Povilaitienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Statybos dailos ambasada“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018-11-22 raštą Nr. A51- /18(3.3.2.26E-UK) „Dėl UAB „Statybos dailos ambasada“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš padidinto nekilnojamojo turto mokesčio sąrašo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2019 m. taikomas 3 procentų nekilnojamo turto mokesčio tarifas, sąrašo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėja 2018-11-22 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus raštą, kuriuo ji informuota, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), nebus siūlomos išbraukti iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2019 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Susipažinusi su Sąrašu bei Patalpų Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, daro išvadą, kad UAB „Statybos dailos ambasada“ turtas buvo įtrauktas į Sąrašą, nes jo baigtumo procentas nesiekia 100. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) statytojas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ši bendrovė bankrutavo, o stačiusi pastatą darbų nebaigė, t. y. nepateikė prašymo dėl 100 procentų statinio baigtumo. Todėl susiklostė situacija, kad tuo privalo rūpintis statinį administruojantys 749-oji DNSB (duomenys neskelbtini) arba namo administratorius UAB „Antakalnio būstas“, kadangi UAB „Statybos dailos ambasada“ tokių dokumentų pati teikti negali. Taigi dėl kitų asmenų kaltės pareiškėjai teko našta mokėti padidintą mokestinį tarifą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, UAB „Statybos dailos ambasada“ turtas buvo įtrauktas į Sąrašą formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl turi būti išbrauktas iš jo. Į Sąrašą įtrauktas turtas yra naudojamas, šildomas, pilnai įrengtas, todėl faktinio pagrindo jį įtraukti į Sąrašą nebuvo.
Teigia, kad atsakovas turėjo pareigą atlikti bent minimalų patikrinimą, remtis apžiūros aktais, nuotraukomis bei kitais duomenimis, o ne formaliai be jokio pranešimo įtraukti į Sąrašą. Remiantis teismų praktika nurodo, kad savivaldybėms suteikta teisė padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinti ne visą juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o tik apleistą, nenaudojamą, naudojamą ne pagal paskirtį ar neprižiūrimą turtą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įtraukęs pareiškėją į Sąrašą ir neatlikęs bent minimalaus patikrinimo, nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, todėl skundžiamas raštas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018-05-09 sprendimu nustatė atitinkamus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Vilniaus mieste esančiam nekilnojamam turtui. Šiuo sprendimu 3 procentų dydžio mokesčio tarifas buvo nustatytas dviejų kategorijų nekilnojamam turtui, t. y. faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., bei nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas. Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus specialistai, iš VĮ „Registrų centras“ gavęs nebaigtos statybos statinių sąrašą, patikrino UAB „Statybos dailos ambasada“ nuosavybės teise priklausančias Patalpas, 2018-07-09 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas) (pridedamas), kuriame nustatė, kad Patalpos yra naudojamos, o jų baigtumas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis yra 93 proc. Nustatyti duomenys leido daryti išvadą, kad Patalpos yra faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, šios Patalpos buvo įtrauktos į Nekilnojamojo turto, kuriam 2019 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Pareiškėja nepateikė dokumentų, sudarančių pagrindą išbraukti Patalpas iš Sąrašo.
Teigia, kad ginčijamas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai kokias nors teisines pasekmes. Šiuo raštu pareiškėjai nėra suformuojamos jokios privalomo elgesio taisyklės, nenustatytos privalomos vykdyti pareigos, nesuteikta teisių bei nepritaikyta poveikio priemonių. Ginčijamu raštu pareiškėjai tiesiog atsakoma į jos prašymą, ji pakartotinai informuojama, kokiu pagrindu Patalpos įtrauktos į Sąrašą. Prašydama šį raštą panaikinti, pareiškėja nenurodo jokių tokio rašto naikinimo pagrindų, t. y. nepaaiškina, kodėl šį raštą laiko neteisėtu ir kaip jis pažeidžia kokias nors pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Skundžiamas raštas laikytinas informaciniu raštu (atsakymu), kurį Savivaldybės administracija pareiškėjai pateikė bendra tvarka vykdydama jos kompetencijai priklausančią procedūrą – atsakinėjimą į interesantų paklausimus (administracinė paslauga). Dėl to pareiškėja savo skunde ginčijamą raštą neabejotinai klaidingai vertina kaip dokumentą, nulėmusį jos turto įtraukimą į Sąrašą. Pareiškėjos skunde nurodytas pasekmes, t. y. turto įtraukimą į Sąrašą, sukėlė ne skundžiamas raštas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-03 sprendimas Nr. 1-1732, kuriuo buvo patvirtintas Sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad į Sąrašą pareiškėjai priklausantis nekilnojamas turtas buvo įrašytas tuo pagrindu, jog asmuo „faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Aplinkybę, jog Patalpų statyba nėra užbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina Nekilnojamo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, jog ginčo turtas, t. y. (duomenys neskelbtini) yra nebaigtos statyti, jų baigtumas siekia 93 proc. Aplinkybę, jog nebaigtas statyti statinys yra faktiškai naudojamas patvirtina Patikrinimo aktas, kurį Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus specialistai parengė atlikę Patalpų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad ant statinio, kuriame yra Patalpos, langų yra pakabintos užuolaidos, gėlės balkone, o pastato pirmame aukšte pareiškėja vykdo komercinę veiklą, ant durų parašytas darbo laikas, pakabinta pašto dėžutė korespondencijai. Todėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios Patalpos į Sąrašą buvo įtrauktos įvertinus bei nustačius visas būtinas aplinkybes, leidžiančias nustatyti turto atitikimą nurodytiems kriterijams, bei atliktus turto patikrinimą vietoje. Atsakovė papildomai pastebi, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl kitų asmenų kaltės nesudaro pagrindo Patalpų išbraukti iš Sąrašo. Pareiškėja manydama, jog finansinė našta susidarė dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, ji turi teisę reikalauti žalos bei nuostolių atlyginimo. Pareiškėja faktiškai naudoja nebaigtas statyti Patalpas, t. y. atitinka sąlygas, ir Savivaldybės administracijai iki šiol nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų priešingai.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo ji informavo pareiškėją, kad nesiūlys pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto išbraukti iš Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018-10-03 sprendimu patvirtino Sąrašą, kurio 4 punkte pažymėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018-05-09 priėmė sprendimą Nr. 1-1526 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“, kurio 1.3 papunkčiu nustatė, jog 3 proc. tarifas taikomas faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. Šio įsakymo 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą (toliau – ir Sąrašo tvarkos aprašas).
Vadovaujantis Sąrašo tvarkos aprašo 3 punktu, į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų, įskaitant ir faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tam, jog nekilnojamasis turtas galėtų būti įtraukiamas į Sąrašą jis turi būti laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį, nepatekti į šio Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą, atitikti bent vieną iš Sąrašo tvarkos aprašo 3 punkto papunkčiuose išvardintų kriterijų.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamentas 2018-10-15 raštu nurodė pareiškėjai, kad jos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Sąrašą, pareiškėjai pranešimas įteiktas 2018-10-19. Minėtu raštu pareiškėja informuota, kad jai priklausantis turtas gali būti išbraukiamas iš Sąrašo pateikus dokumentus, įrodančius, kad turtas neatitinka Sąrašo tvarkos apraše nurodytų kriterijų. Pareiškėja 2018-10-19 atsakovei pateikė informaciją, kad nuosavybės teise priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), neturi. Atsakovė 2018-10-24 raštu informavo pareiškėją, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, pareiškėjai nuo 2015-06-16 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018-11-19 prašymu kreipėsi į atsakovę, paaiškindama, kad (duomenys neskelbtini) statytojas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau statytojas bankrutavo, o pastačiusi pastatą darbų nebaigė, t. y. nepateikė prašymo dėl 100 proc. statinio baigtumo, todėl pareiškėja tokių dokumentų pateikti negali, mano, kad nekilnojamasis turtas įtrauktas į Sąrašą formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius ginčijamu 2018-11-22 raštu informavo pareiškėją, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios pareiškėjai, yra įtrauktos į Sąrašą, nes atitinka šio Sąrašo tvarkos aprašo 3.3 papunktį – faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka, nurodė, kad šių patalpų nebus siūloma išbraukti iš Sąrašo.
Atsakovės teigimu, pareiškėjo ginčijamas 2018-11-22 raštas nelaikomas individualiu administraciniu aktu, tačiau teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes; skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Sąrašo atitinkamo punkto, kuriuo pareiškėjai priklausančioms Patalpoms nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, tačiau sprendžiama ar buvo pagrindas siūlyti išbraukti pareiškėjai priklausančias Patalpas iš Sąrašo. Pagal Sąrašo tvarkos aprašo 12 punktą matyti, kad Sąrašas gali būti tikslinamas, t. y. asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo turto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1, 3.2 ar 3.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Gavęs tokius dokumentus, miesto ūkio ir transporto departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo rašte išdėstytus motyvus bei įvertinęs nekilnojamojo turto savininkų ar mokesčio mokėtojo atliktus veiksmus dėl objekto būklės gerinimo esant pagrindui teikia Savivaldybės tarybai su Finansų ir strateginio planavimo departamentu suderintą Sąrašo pakeitimo projektą (Sąrašo tvarkos aprašo 13 punktas).
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą matyti, kad atsisakymas siūlyti išbraukti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, nes atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą išbraukti ją iš Sąrašo lemia, jog pareiškėja ir toliau turės mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Pareiškėjos ginčijamas raštas nelaikytinas tarpiniu sprendimu, nes Sąrašas, kuriame nurodyti nekilnojamojo turto objektai, kuriems taikytinas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokestis jau patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-10-03 sprendimu, tačiau šiuo atveju pareiškėja prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atlikti veiksmus – išbraukti ją iš jau patvirtinto Sąrašo, o tokius veiksmus inicijuoti atsakovas atsisakė, nors tokia galimybė įtvirtinta Sąrašo tvarkos aprašo 12-13 punktuose.
Vertinant ar atsakovas pagrįstai atsisakė siūlyti išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, vadovaujantis Sąrašo tvarkos aprašo 12-13 punktais, analizuotina, ar pareiškėja pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog jai nuosavybės teise priklausančios Patalpos neatitinka Sąrašo tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtinto kriterijaus (faktiškai naudojamos ir nebaigtos statyti Patalpos), pagal kurį Patalpos įtrauktos į Sąrašą, ar egzistuoja 4.1-4.3 papunkčiuose išvardintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai priklausančių Patalpų baigtumas yra 93 proc., tokią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taigi Patalpos yra nebaigtos statyti. Aplinkybę, kad Patalpos yra faktiškai naudojamos patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio pareigūno užpildytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Pagal minėtame akte užfiksuotas aplinkybes matyti, kad pareiškėja naudoja pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, vykdo ten komercinę veiklą, taigi nebaigtos statybos Patalpos naudojamos pareiškėjos komercinei veiklai. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotą Patalpų baigtumo procentą, taip pat nepaneigė atsakovo patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, jog Patalpos yra faktiškai naudojamos. Taigi pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad jai nuosavybės teise priklausančios Patalpos atitinka Sąrašo tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintą kriterijų.
Pareiškėja, teikdama prašymą išbraukti jai nuosavybės teise priklausančias Patalpas, nepateikė įrodymų, jog Patalpų atitiktis Sąrašo tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintam kriterijui yra nulemta veiksnių, nurodytų Sąrašo tvarkos aprašo 4.1-4.3 papunkčiuose. Pareiškėjos nurodomi teiginiai, jog 100 procentų statinio, esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas neįregistruotas dėl bankrutavusio statytojo (duomenys neskelbtini) veiksmų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Patalpos turėtų būti siūlomos išbraukti iš Sąrašo, nes tokie kito asmens atlikti veiksmai nėra pagrindas neįtraukti Patalpų į Sąrašą pagal Sąrašo tvarkos aprašo 4.1-4.3 papunkčius. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, jog pareiškėjai lieka teisė reikalauti patirtų nuostolių (padidinto nekilnojamojo turto mokesčio) atlyginimo iš šalies, dėl kurios veiksmų statinio, kuriose yra Patalpa, statyba nebuvo užbaigta taip, kaip to reikalauja statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytais teiginiais, kad ginčijamas raštas turėtų būti panaikinamas, nes yra priimtas formaliais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Sąrašo tvarkos apraše įtvirtintas kriterijų sąrašas, pagal kuriuos nekilnojamam turtui taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis, yra baigtinis. Tie patys kriterijai vertintini nustatant ar yra pagrindas išbraukti asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo, taip pat atsižvelgiama ar nėra aplinkybių, nurodytų Sąrašo tvarkos aprašo 4.1-4.3 papunkčiuose. Taigi subjektas, siekiantis, jog jam priklausančios patalpos, būtų išbraukiamas iš Sąrašo turi nurodyti konkrečias Sąrašo tvarkos apraše įtvirtintas aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad atsakovui teisės aktai neįtvirtina pareigos tikrinti dėl kokių asmenų veiksmų ar kaltės Patalpų baigtumo procentas nesiekia 100 proc., todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytos aplinkybės (Patalpų baigtumo procentas 93 proc., Patalpos yra faktiškai naudojamos, nėra Sąrašo tvarkos aprašo 4.1-4.3 įtvirtintų aplinkybių) yra pakankamos nesiūlyti išbraukti Patalpų iš Sąrašo, nes pareiškėja atsakovo aplinkybes paneigiančių dokumentų, patvirtinančių, jog Patalpos neatitinka Sąrašo tvarkos aprašo 3.1-3.3 papunkčių ar egzistuoja aplinkybės, nurodytos Sąrašo tvarkos aprašo 4.1-4.3 papunkčiuose, nepateikė.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos teiginius, jog ginčijamas 2018-11-22 raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes atsakovas įtraukė pareiškėjos Patalpas į Sąrašą neatlikęs bent minimalaus patikrinimo. Teismas pažymi, kad, pirma, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas aktas, kuriuo pareiškėjos Patalpos įtrauktos į Sąrašą, antra, kaip minėta, atsakovui teisės aktai nenustato pareigos tikrinti, dėl kokių asmenų veiksmų statinio baigtumas nėra 100 proc., trečia, aukščiau aptartos atsakovo nustatytos aplinkybės buvo pakankamos neinicijuoti pareiškėjos Patalpų išbraukimo iš Sąrašo. Pareiškėjos ginčijamas aktas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis – Sąrašo tvarkos aprašo normomis, Statybos įstatymo nuostatomis, nurodyti faktiniai duomenys – Patalpos neturi 100 proc. baigtumo, nors yra faktiškai naudojamos. Iš tokio ginčijamo akto turinio aišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjos Patalpų išbraukti iš Sąrašo atsakovas nesiūlo. Todėl laikytina, kad ginčijamas 2018-11-22 raštas pareiškėjo nurodomus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018-11-22 raštas Nr. A51- /18(3.3.2.26E-UK) „Dėl UAB „Statybos dailos ambasada“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš padidinto nekilnojamojo turto mokesčio sąrašo“, priimtas tinkamai įvertinus susidariusią faktinę situaciją, bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė nesiūlyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių Patalpų išbraukti iš Sąrašo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Sąrašo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.