Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas K. Stulginskas Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02478-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;122.4.

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 3 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą ir pareiškėjos K. S. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2859-215/2013, kuria nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumams dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė ne pareiškėjas S. S., o jo sutuoktinė – pareiškėja K. S.. Todėl pildyti, keisti ar iš naujo sudarinėti teisinių paslaugų sutarties pareiškėjas neturi jokio pagrindo ir noro. Vadovaujantis CK 6.156 str., niekas negali pareiškėjo versti tai daryti.

2. Kaip matyti iš teisinių paslaugų sutarties turinio ir advokato įsipareigojimų, sutartis faktiškai įvykdyta ir dėl to nustojo galioti. Nemano, kad taisyti ar koreguoti įvykdytą sutartį galima.

3. Teisinių paslaugų su advokatu sutartyje advokato darbo vieta ir jo buveinė akivaizdžiai aiškiai nurodyta - Laižuvos g. 24, Mažeikiai, kas atitinka registracijos vietą. Iš sutarties teksto nedviprasmiškai aišku, kad adresas Vydūno g. 12, Mažeikiai, ir asmuo teisininkė K. L. nurodyti pareiškėjos K. S. noru, t. y. kliento pageidavimu, taip yra parašyta sutartyje. Tokią teisę pareiškėjai K. S. suteikia CPK 122 str. 1 d. Akivaizdu, kad tai ne advokato darbo vieta, o apelianto S. S. sutuoktinės K. S. nurodytas adresas ir asmuo, kuriam ji nori, kad būtų įteikiami dokumentai. Šiuo atveju advokato nepriklausomumo principas niekuo dėtas ir negalėjo būti pažeistas.

4. Atsižvelgiant į CK 6.717 str. 4 d. turinį, asmuo turi teisę samdyti vieną arba lygiagrečiai keletą advokatų arba kitus asmenis (bendroves, fizinius asmenis ir t. t.), teikiančius teisines paslaugas ir pavesti jam arba jiems teikti tokias paslaugas ir tokioje apimtyje, kokios ir kokioje jis pats pageidauja. Tai kiekvieno asmens konstitucinė laisvo apsisprendimo teisė.

5. Vadovaujantis CPK 122 str. 1 d., kiekvienas fizinis asmuo dokumentams įteikti gali nurodyti kitą adresą ir kitą asmenį. Tai gali būti pažįstamas, kaimynas, draugas, teisininkas ar kt. ir nebūtina su juo dėl to sudaryti rašytinę sutartį. Užtenka ir žodinio su juo susitarimo, pranešus apie tai kitiems asmenims (tuo pačiu laiku, teismui, advokatui ar kitiems) (CK 1.72 str.).

6. Vadovaujantis teismo logika, jeigu asmuo nurodo korespondencijos gavimo vietą savo gyvenamąją vietą, tai advokato nepriklausomumo principas nepažeidžiamas, o jeigu jis nurodo kitą vietą (CPK 122 str. 1 d.) (adresą) ir asmenį, kuriam jis pageidauja, kad būtų įteikiama jo korespondencija, tai advokato nepriklausomumo principas pažeidžiamas. Mano, kad nei pirmu, nei antru atveju tas principas negali būti pažeistas, nes tai kliento dokumentų įteikimo vieta, o ne advokato adresas. Tai tik įstatymo numatyta kliento teisė apsispręsti, kaip ir kam turi būti įteikiami skirti jam dokumentai ir kita korespondencija.

7. Sutartis su teisininke K. L. byloje dėl santuokos nutraukimo nereikalinga, nes ji neturi ir negali turėti jokio ryšio su šia byla iš esmės. Nurodo, kad tokia sutartis galėjo būti sudaryta žodžiu. Tai išskirtinai kliento ir teikiančio paslaugą asmens reikalas (CK 1.72 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos A. T., Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (pareiškimo) pateikimas. Jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 111 straipsnyje numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai prašymo trūkumams dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra prašyme nenurodytų (nepateiktų) duomenų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti (nepateikti) duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams pareiškimo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas (nepateikimas) su prašymu, atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, turi esminę reikš­mę civilinės bylos iškėlimui, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas.

Iš pateikto pareiškėjų S. S. ir K. S. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų prašymas pasirašytas abiejų sutuoktinių asmeniškai (b. l. 1-2), kartu pridėta abiejų sutuoktinių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 3-4), kurią pareiškėjai prašo teismo, nutraukiant santuoką patvirtinti. Taip pat pridėta teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos K. S. ir advokato J. M., iš kurios turinio matyti, kad su advokatu buvo tartasi dėl teisinių paslaugų, tuo pačiu ir procesinių dokumentų teismui paruošimo, taip pat nurodyta, kad klientas pageidauja, jog korespondencija būtų siunčiama adresu, (duomenys neskelbtini), teisininkei K. L. (b. l. 13). Pareiškėjai taip pat yra pridėję atskirą prašymą, kuriame išreiškia savo valią, nurodydami, jog prašo, kad teismas visus procesinius dokumentus siųstų per dokumentus paruošusią teisininkę K. L., adresu (duomenys neskelbtini), pažymėdami, kad būtent teisininkė, gavusi iš teismo procesinius dokumentus, susisieks su pareiškėjais (b. l. 24). Pažymėtina, kad nei teisinių paslaugų sutartyje, sudarytoje su advokatu J. M., nei prašyme dėl santuokos nutraukimo, nei jokiame kitame procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad pareiškėjai teisme bylą ves per atstovą.

CPK 111 str. yra reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys. Be kitų reikalavimų, nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). CPK 122 str. 1 d. nurodyta, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad nė vienoje iš šių teisės normų nėra nurodyta, jog tam, kad būtų galima procesinius dokumentus siųsti šalių nurodytam asmeniui, būtina su pastaruoju sudaryti atstovavimo sutartį.

Pagal CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1-2 p., 57 str. 3 d.). Tai reiškia, jog atstovavimą teisme reglamentuoja procesinės teisės normos. Tačiau CPK nuostatos nenustato specialių reikalavimų asmeniui, kurio kontaktinius duomenis šalys nurodo, prašydamos jam siųsti procesinius dokumentus.

Pažymėtina, kad teismas manydamas, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, bylą gali skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 540 str. 1.), netenkindamas pareiškėjų prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamojoje teismo nutartyje minima teisinių paslaugų sutartis yra sudaryta tarp pareiškėjos K. S. ir advokato J. M., sutartyje yra nurodytas advokato kontoros adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), o tai, kad teisinių paslaugų sutartyje dar yra nurodyta, jog klientė pageidauja, kad korespondencija būtų siunčiama adresu, (duomenys neskelbtini), teisininkei K. L., nėra pagrindas išvadai, kad minėta teisininkė naudojasi advokato vardu. Be to, tai negali būti pagrindas įpareigoti pareiškėjus sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar sudaryti teisinių paslaugų sutartį su teisininke K. L., nes paraiškėjai yra laisvi rinktis, ar vesti civilinę bylą patiems, ar per atstovus (CPK 51 str. 1 d., CK 6.156 str. 1 d., 2 d.).

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu formaliai atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis panaikintina, o pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjų S. S. ir K. S. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.