- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- A6.-3043-1015/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Pažeidėjas
- R. G.
viešame teismo išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi (b.l. 22-23), kuri buvo papildyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis (b.l. 68-69; 109-110) pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena R. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovu:
1) pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir laiku, t.y. iki 2017 m. balandžio 30 d. nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti;
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2) pažeidė ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, įpareigojančią ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams sudaryti galimybę susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke; taip pat pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš akcininkų neturtinių teisių - pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o būtent: pareiškėjui R. G., turinčiam 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (likusi 50 procentų Bendrovės akcijų dalis priklauso R. G.), pasiūlius akcininkų susirinkimą sušaukti 2017 m. gegužės 30 d., 13 val., taip pat paprašius sudaryti galimybę susipažinti su Bendrovės metiniu pranešimu, auditoriaus išvada, metinių finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 m., pelno (nuostolio) paskirstymo projektu ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos, 2017 m. gegužės 10 d. buvo gautas Bendrovės direktoriaus R. G. patvirtinimas elektroniniu paštu, kad paraiška gauta ir kad siūloma visuotinio akcininkų susirinkimo data yra priimtina. Tačiau prašomus susirinkimui reikšmingus dokumentus (auditoriaus išvadą, Bendrovės 2016 m. balansą, pelno nuostolio ataskaitą, aiškinamąjį raštą) R. G. Pareiškėjui atsiuntė tik 2017 m. gegužės 29 d., t.y. akcininkų susirinkimo išvakarėse. Tai lėmė, kad Pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo neturtinės teisės dalyvauti Bendrovės valdyme. Nesulaukdamas dokumentų, susijusių su akcininkų susirinkimo darbotvarke, Pareiškėjas raštu pareiškė savo pretenzijas dėl to ir nuomonę, kad, nepateikus susirinkimui reikšmingų dokumentų, manytina, jog susirinkimas neįvyks. Į 2017 m. gegužės 30 d. eilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą nuvyko Pareiškėjo atstovas advokatas G. P., tačiau jam nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais, motyvuojant netinkamu įgaliojimų įforminimu, nors 2017 m. gegužės 30 d. išduotu notariškai patvirtintu įgaliojimu Pareiškėjas advokatui G. P. suteikė teisę atstovauti R. G. akcininkų susirinkimuose bei įgyvendinti visas R. G., kaip Bendrovės akcininko, turtines ir neturtines teises;
3) pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas akcininko neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o būtent: R. G. sušaukė pakartotinį akcininkų susirinkimą 2017 m. birželio 14 d., kai R. G. asmeniškai negalėjo dalyvauti šiame susirinkime bei apie tai informavo R. G., taip pat neleido tinkamai įgaliotam Pareiškėjo atstovui balsuoti 2017 m. birželio 14 d. susirinkime.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė ABĮ įtvirtintą nuostatą bei per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, dėl to labai gailisi, tačiau tai darė nepiktybiškai. Nurodė, kad prieš tai akcininkų susirinkimai buvo rengiami nuolat, nepažeidžiant nustatytų terminų, bet po to tarp jo ir R. G. prasidėjo konfliktai ir teisminiai procesai. Jis buvo susitikęs su R. G. mediacijoje ir sutarė, kad akcininkų susirinkimą šauks po to, kai gaus Bendrovės audito išvadas. Auditas buvo daromas ilgai ir kai jis 2017 m. gegužės 29 d. gavo audito išvadas, jas iš karto persiuntė R. G.. Tai, kad audito išvados R. G. buvo nusiųstos prieš pat 2017 m. gegužės 30 d. turėsiantį įvykti susirinkimą, niekaip negalėjo pareiškėjui sutrukdyti sudalyvauti šiame susirinkime. Prieš tai bendrovės auditą darė kitas auditorius ir viskas buvo gerai. Tačiau R. G. nesutiko, kad bendrovės auditą atliktų tas pats auditorius, todėl buvo nutarta kreiptis į kitą auditorių, kuris turėjo susipažinti su visa medžiaga ir šis procesas užtruko. Į 2017 m. gegužės 30 d. įvykusį akcininkų susirinkimą atvyko R. G. atstovas, pateikė įgaliojimą, tačiau jame nebuvo numatyta išskirtinė teisė balsuoti akcininkų susirinkime, kaip numatyta ABĮ 21 straipsnyje. Advokatui buvo nurodyta patikslinti įgaliojimą ir tuomet jis galėtų balsuoti. Į kitą iš anksto suderintą susirinkimą R. G. vėl neatvyko, nors jo žiniomis, jis tuo metu buvo Lietuvoje. Į susirinkimą atvyko jo advokatas, kuris vėl pateikė tą patį įgaliojimą. 2017 m. birželio 14 d. susirinkimo datos jis nepakeitė, nes nematė jokio R. G. elektroninio laiško, kad jis tuo metu turi būti policijoje, todėl jam atrašė, jog susirikimo data nebus keičiama.
Pareiškėjas R. G. palaikė pareiškimuose išdėstytą poziciją bei nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. bendrovėje vienas priiminėja sprendimus ir elgiasi nieko nepaisydamas, todėl jam tenka eiti į teismus ir įrodinėti savo teises.
Pareiškėjo atstovas advokatas G. P. palaikė pareiškimuose išdėstytą poziciją bei papildomai nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. jis atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą, turėdamas R. G. išduotą įgaliojimą, tačiau jam neleido dalyvauti susirinkime ir juo labiau balsuoti. Šiuo metu tarp dviejų bendrovės akcininkų yra susidariusi kebli situacija, jie savo ginčus sprendžia teismuose, todėl kai ateina bendrovės susirinkimo diena, bendrovės vadovas R. G. pastoviai pateikia kokį nors siurprizą, vienas diriguoja įmonės veiklai. Pasibaigus įmonės finansiniams metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas per keturis mėnesius turėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, per kurį turėjo būti patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė. Jeigu iškyla kokia nors kliūtis susirikimo sušaukimui, vadovas apie tai privalo informuoti akcininkus. Paaiškino, kad jis pats dalyvavo visose mediacijose su R. G. ir jokių susitarimų jų metu dėl vėliau, nei numato įstatymas, šaukiamo akcininkų susirinkimo nebuvo. Šiuo atveju nesušaukus įstatymo nustatytu terminu akcininkų susirinkimo, R. G. pats inicijavo susirinkimo sušaukimą. R. G. sutiko sušaukti susirinkimą, tačiau tik susirinkimo išvakarėse pateikė susirinkimui aktualią medžiagą, todėl pareiškėjas į susirinkimą neatvyko. Jo manymu, įmonės vadovas taip pat yra atsakingas už tai, kad dokumentai nebuvo pateikti laiku, nes jis turi pasirūpinti, kad viskas būtų atlikta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovui atėjus į susirinkimą su notaro patvirtintu įgaliojimu, jam neleido jame dalyvauti ir balsuoti. R. G. paskyrus kitą susirinkimo datą 2017 m. birželio 14 d. iš anksto žinant, jog R. G. jame dalyvauti negalės, R. G. nesutiko perkelti susirinkimo datos į kitą dieną. Pareiškėjo atstovui su notaro patvirtintu įgaliojimu atėjus ir į 2017 m. birželio 14 d. vykstantį susirinkimą, jam vėl nebuvo leista šiame susirinkime balsuoti. Tokiu būdu R. G. vienas patvirtino ir pateikė VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose yra dideli neatitikimai. Mano, kad 2017 m. gegužės 30 d. R. G. išduotas įgaliojimas, patvirtintas notaro, kuriame jam yra suteikiama teisė atstovauti R. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, suteikiant visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose, apima ir jo teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, nes balsavimo teisė yra viena iš akcininkų neturtinių teisių.
Liudytojas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas, R. G. ir R. G. yra šios įmonės akcininkai. 2017 m. gegužės 30 d. jis buvo paprašytas atvykti, nes bus akcininkų susirinkimas ir jis turės jame sekretoriauti. Šis susirinkimas buvo šaukiamas R. G. iniciatyva. 2017 m. gegužės 30 d. ryte atvyko R. G. atstovas advokatas G. P., pateikė tą pačią dieną išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą. Šis advokatas jau kurį laiką atstovauja R. G., nes pastarasis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Susipažinus su pateiktu įgaliojimu buvo nustatyta, kad jame nėra numatyta teisė balsuoti akcininkų susirinkime, nes pagal ABĮ 21 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmuo, kuris nėra akcininkas, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokios išskirtinės teisės balsuoti įgaliojime nurodyta nebuvo. Advokatas pasakė, kad tokį įgaliojimą jam išdavė notaras ir kad jis susirinkime vis tiek nebalsuotų. Šis pokalbis vyko ne protokolui ir jį girdėjo R. G., kuris paklausė, kodėl į susirinkimą neatvyko pats R.. Advokatas į šį klausimą atsakyti negalėjo. Po susirinkimo pats R. G. inicijavo susitikimą su R. G.. Jie susitiko pietų metu ir klausė R., kodėl šis neatvyko į susirinkimą, nes jo išduotas įgaliojimas advokatui tik suteikia teisę dalyvauti susirinkime ir susipažinti su dokumentais. Ankstesniuose R. G. išduotose įgaliojimuose advokatui buvo nurodyta teisė balsuoti akcininkų susirinkimuose. 2017 m. gegužės 30 d., apie 14 val. advokatui buvo aišku, kad įgaliojimas buvo netinkamas ir buvo pasiūlyta jį pasitaisyti. Tačiau į sekantį akcininkų susirinkimą vėl atėjo tik R. G. advokatas bei pateikė tą patį įgaliojimą. Liudytojo manymu, tokiu būdu R. G. bando gudrauti ir kažką neaiškaus daryti teismo pagalba. Liudytojas taip pat nurodė, kad R. G., kaip bendrovės vadovas, iki 2017 m. balandžio 30 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nes tarėsi su R. G., kad susirinkimas bus šaukiamas vėliau. Po to R. G. pats inicijavo susirinkimo sušaukimą, pats suformulavo klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami, gegužės 26 d. atsiuntė juos R., jis pritarė, paskelbė darbotvarkę, pateikė išsamų tų klausimų apibendrinimą, prieš tai apibendrindamas reikiamą medžiagą.
Dėl ABĮ 24 straipsnio 1 dalies pažeidimo (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo įstatymo nustatytu terminu)
R. G. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. ir tuo savo veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. neneigia fakto, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesušaukė įstatymų nustatytu terminu visuotinio akcininkų susirinkimo ir dėl to labai gailisi. Teigia, jog tai darė nepiktybiškai, nes laukė, kol bus atliktas Bendrovės auditas. Audito išvados buvo pateiktos tik 2017 m. gegužės 29 d., o 2017 gegužės 30 d. jau buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, pareiškėjas R. G. taip pat neprieštaravo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų šaukiamas po Bendrovės audito išvadų gavimo.
ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.3 punkte numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka, Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Įstatų 1.4 punkte numatyta, kad Bendrovės finansiniais metais yra kalendoriniai metai (b. l. 11-13). Taigi įvertinus tai, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 30 d. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. yra išrinktas R. G., kuris pareigas pradėjo eiti nuo 2002 m. spalio 2 d. (b.l. 7-10, 26). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 procentų akcijų savininkas R. G. (b.l. 5) 2017 m. gegužės 8 d. pateikė paraišką bendrovės vadovui R. G., reikalaudamas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų paskelbtas Bendrovės metinis pranešimas ir auditoriaus išvada, sprendžiama dėl metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus tvirtinimo ir Bendrovės pelno (nuostolio) už 2016 metus paskirstymo bei pasiūlė susirinkimo datą 2017 m. gegužės 30 d., 13 val. (b.l. 63-64). Bendrovės vadovas R. G. sutiko su siūloma susirinkimo data. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo tik R. G. (b.l. 101), todėl 2017 m. gegužės 30 d. buvo surašyta pažyma dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo neįvykimo, kurioje nurodyta, jog į susirinkimą užsiregistravo tik vienas akcininkas, turintis 50 procentų bendrovės akcijų, tad sušauktame susirinkime nėra kvorumo, dėl ko jis laikomas neįvykusiu (b.l. 100).
Šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų neįvykdė, t. y. iki 2017 m. balandžio 30 d. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo negalėjo sušaukti laiku dėl objektyvių priežasčių. Pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą bet kada sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės. R. G., kaip bendrovės vadovas, žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą bei tai patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau laiku nesiėmė veiksmų šiai pareigai įvykdyti. Dėl šios priežasties laikytina, kad R. G. kaltė yra įrodyta ir jis pagrįstai yra prašomas patraukti administracinėn atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl nurodytos veikos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Nagrinėjamu atveju R. G., laiku nesušaukdamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. G. teises, todėl baustinas.
Dėl ABĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo (dėl neturtinių akcininko teisių pažeidimo 2017 m. gegužės 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime)
R. G. taip pat prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad į 2017 m. gegužės 30 d. bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nuvykus Pareiškėjo atstovui advokatui G. P. ir jam pateikus 2017 m. gegužės 30 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti R. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, jam nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais, motyvuojant netinkamu įgaliojimo įforminimu. Tokiais savo veiksmais R. G. kaltinamas pažeidęs akcininko R. G. neturtines teises, numatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, t.y. dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime bei jame balsuoti per akcininko įgaliotą atstovą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltės dėl šio nusižengimo nepripažino bei nurodė, kad į iš anksto suderintą susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2017 m. gegužės 30 d., pareiškėjas R. G. neatvyko, nors tuo metu buvo Lietuvoje, o atsiuntė į jį savo atstovą advokatą G. P., kuris pateikė 2017 m. gegužės 30 d. išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriame nebuvo numatyta išskirtinė teisė balsuoti akcininkų susirinkime, nes pagal ABĮ 21 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmuo, kuris nėra akcininkas, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Advokatui buvo pasiūlyta patikslinti įgaliojimą, kad jis toliau galėtų tinkamai atstovauti akcininką R. G..
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas V. M. patvirtino teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus bei papildomai nurodė, kad jam susipažinus su advokato G. P. pateiktu įgaliojimu buvo nustatyta, kad jame nėra numatyta išskirtinė teisė balsuoti akcininkų susirinkime, numatyta ABĮ 21 straipsnio 8 dalyje. Pokalbis su advokatu dėl įgaliojimo tinkamumo vyko ne protokolui ir advokatui buvo pasiūlyta pateikti patikslintą įgaliojimą. Liudytojas pažymėjo, kad advokatas G. P. seniai atstovauja R. G., nes pastarasis gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau ankstesniuose R. G. išduotuose įgaliojimuose advokatui buvo nurodyta išskirtinė teisė balsuoti akcininkų susirinkimuose.
Pareiškėjo atstovas advokatas G. P. teismo posėdyje nurodė, kad jam 2017 m. gegužės 30 d. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą ir pateikus R. G. išduotą įgaliojimą, patvirtintą notaro, jam neleido dalyvauti susirinkime ir juo labiau balsuoti, motyvuojant tuo, kad jis nėra tinkamai įformintas, nes jame nėra numatytos išskirtinės teisės balsuoti akcininkų susirinkime. Pareiškėjo atstovas mano, kad 2017 m. gegužės 30 d. notaro patvirtintas įgaliojimas, kuriame jam yra suteikiama teisė atstovauti R. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, suteikiant visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose, apima ir jo teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, nes balsavimo teisė yra viena iš akcininkų neturtinių teisių.
Kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso dviem asmenims – R. G. ir R. G. ir kiekvienas iš jų turi po 50 procentų šių akcijų (b.l. 5). Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas G. P. 2017 m. gegužės 30 d. atvyko į bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir pateikė 2017 m. gegužės 30 d. išduotą ir notariškai patvirtiną įgaliojimą, kuriuo R. G. įgaliojo atstovauti jį kaip akcininką Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įgyvendinant jo, kaip Bendrovės akcininko, visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose (b.l. 41). Nepaisant pateikto įgaliojimo, advokatui G. P. nebuvo leista dalyvauti 2017 m. gegužės 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, motyvuojant tai netinkamu įgaliojimo įforminimu, nes jame nėra atskirai išskirta teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Šias aplinkybes, be paties pareiškėjo atstovo, patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. bei liudytojas V. M.. Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 30 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąraše užfiksuota, kad į susirinkimą atvyko tik akcininkas R. G. (b.l. 101). Tad G. P., atvykus į susirinkimą nustatytu laiku ir pateikus įgaliojimą, jam nebuvo leista užsiregistruoti kaip susirinkimo dalyviui, ko pasėkoje eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes sušauktame susirinkime nebuvo kvorumo (b.l. 100).
ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos akcininkų neturtinės teisės, tarp kurių yra teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. ABĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. ABĮ 21 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančio notaro patvirtinto įgaliojimo turinio yra akivaizdu, kad R. G. įgaliojo G. P. atstovauti jį kaip akcininką Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įgyvendinant jo, kaip Bendrovės akcininko, visas turtines ir neturtines teises, numatytas įstatymuose ir Bendrovės įstatuose (b.l. 41). Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo savo atsisakymą leisti dalyvauti pareiškėjo atstovui visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti motyvuoja tuo, kad pateiktame įgaliojime atstovui nebuvo atskirai numatyta teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, kuri, jo manymu, yra numatyta ABĮ 21 straipsnio 8 dalyje. Tačiau teismas nesutinka su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija. Kaip minėta, ABĮ 21 straipsnis suteikia teisę dalyvauti susirinkime ir balsuoti ne tik akcininkams, bet ir jų įgaliotiems atstovams. Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko neturtinės teisės (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Akcininkas pats ar per atstovą, dalyvaudamas ir balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių – dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Tuo tarpu ABĮ 21 straipsnio 8 dalyje numatyta tik tai, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, turintis teisę balsuoti susirinkime. Čia nurodyta, kad asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiuo atveju G. P., siekdamas dalyvauti susirinkime, be savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pateikė ir kitą dokumentą, t.y. įgaliojimą, kuriuo jam buvo suteikta teisė atstovauti R. G., įgyvendinant jo, kaip Bendrovės akcininko, visas turtines ir neturtines teises, kurioms yra priskiriama ir ABĮ 16 straipsnyje numatyta teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Tad spręstina, kad G. P. buvo tinkamai įgaliotas atstovauti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjo atstovui, kaip įgaliotam kito šios bendrovės akcininko, neleidžiant dalyvauti bei balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo pažeista ir akcininko, t. y. R. G. neturtinė teisė dalyvauti bendrovės valdyme per įgaliotą asmenį. Esant nurodytoms aplinkybėms R. G. ir šia veika pripažintinas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Dėl ABĮ 26 straipsnio 10 dalies nuostatos, įpareigojančios ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams sudaryti galimybę susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke
R. G. taip pat prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pasiūlius akcininkų susirinkimą sušaukti 2017 m. gegužės 30 d., 13 val., taip pat paprašius sudaryti galimybę susipažinti su Bendrovės metiniu pranešimu, auditoriaus išvada, metinių finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 m., pelno (nuostolio) paskirstymo projektu ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo datos, ir gavus 2017 m. gegužės 10 d. Bendrovės direktoriaus R. G. patvirtinimą elektroniniu paštu, kad paraiška gauta ir kad siūloma visuotinio akcininkų susirinkimo data yra priimtina, prašomi susirinkimui reikšmingi dokumentai (auditoriaus išvada, Bendrovės 2016 m. balansas, pelno nuostolio ataskaitas, aiškinamasis raštas) R. G. Pareiškėjui atsiuntė tik 2017 m. gegužės 29 d., t.y. akcininkų susirinkimo išvakarėse. Tokiais savo veiksmais R. G. kaltinamas pažeidęs ABĮ 26 straipsnio 10 dalį, 16 straipsnį, nes R. G. negalėjo įgyvendinti savo neturtinės teisės dalyvauti Bendrovės valdyme.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. neneigia faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo prašomus susirinkimui reikšmingus dokumentus (auditoriaus išvadą, Bendrovės 2016 m. balansą, pelno nuostolio ataskaitą, aiškinamąjį raštą) R. G. išsiuntė 2017 m. gegužės 30 d. turėjusio vykti susirinkimo išvakarėse. Teigė, jog tai darė nepiktybiškai, nes tik gavęs audito išvadą, ją iš karto persiuntė pareiškėjui. Nurodė, kad Bendrovės auditas užtruko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes R. G. nesutiko, kad bendrovės auditą atliktų tas pats auditorius, todėl buvo nutarta kreiptis į kitą auditorių, kuris turėjo susipažinti su visa medžiaga ir šis procesas užtruko. Ta aplinkybė, kad visa medžiaga R. G. buvo pateikta susirinkimo išvakarėse, niekaip nesutrukdė jam dalyvauti susirinkime.
Iš byloje esančios nepriklausomo audito išvados matyti, kad UAB „Finansinių ataskaitų analizė“ direktorius, auditorius R. K. dokumentą elektroniniu parašu pasirašė 2017 m. gegužės 29 d., 13.04 val. (b.l. 43-61). R. G. šiuos dokumentus R. G. persiuntė 2017 m. gegužės 29 d., 15.27 val. (b.l. 62).
ABĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose visi tikrieji nariai yra uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: 1) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų; 2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų; 3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų. Įvertinus byloje esančius duomenis (nepriklausomo audito išvadą), darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditas pagal įstatymus yra privalomas, atitinkamai jis turi būti tvirtinamas visuotiniame akcininkų susirinkime, kurį buvo privaloma sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t.y. iki 2017 m. balandžio 30 d. (ABĮ 24 str. 1 d.). Kadangi būtent įmonės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir sutarties su audito įmone sudarymą (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.), todėl jis privalėjo pasirūpinti ir tuo, kad audito išvada būtų pateikta laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. šios savo pareigos tinkamai neatliko, nes sušaukus eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą netgi vėliau nei numato įstatymas, t.y. 2017 m. gegužės 30 d., bendrovės akcininkui R. G. nebuvo sudarytos galimybės ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke (t. y. su klausimais, kurie pagal Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, privalėjo būti sprendžiami eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime).
Darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė akcininko R. G. neturtinę teisę dalyvauti Bendrovės valdyme, nesuteikdamas jam galimybės įstatymo nustatytu terminu susipažinti su dokumentais, kurie, pažymėtina, nebuvo dar parengti irgi dėl jo, kaip įmonės vadovo, neveikimo. Todėl konstatuotina, kad ir ši jo nurodyta veika, pažeidusi akcininko R. G. neturtinę teisę, kvalifikuotina kaip ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.
Dėl ABĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo (dėl neturtinių akcininko teisių pažeidimo 2017 m. birželio 14 d. visuotiniame akcininkų susirinkime)
R. G. taip pat prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sušaukė pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2017 m. birželio 14 d., kai R. G. asmeniškai negalėjo dalyvauti šiame susirinkime bei apie tai informavo R. G., taip pat neleido tinkamai įgaliotam Pareiškėjo atstovui balsuoti 2017 m. birželio 14 d. susirinkime. Tokiais savo veiksmais R. G. kaltinamas pažeidęs akcininko R. G. neturtines teises, numatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, t.y. dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime bei jame balsuoti pačiam ar per akcininko įgaliotą atstovą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltės dėl šio nusižengimo nepripažino bei nurodė, kad paskyrus pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2017 m. birželio 14 d., į jį vėl atvyko tik R. G. atstovas advokatas G. P. bei pateikė tą patį įgaliojimą, kuris buvo pateiktas 2017 m. gegužės 30 d. Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, šiame įgaliojime nebuvo numatyta atstovo išskirtinė teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, jam nebuvo leidžiama to daryti. R. G. taip pat pripažino, kad paskirtos 2017 m. birželio 14 d. susirinkimo datos jis nekeitė, nes nematė jokio R. G. elektroninio laiško, kad jis tuo metu turėtų būti policijoje, todėl jam atrašė, jog susirikimo data nebus keičiama, nes prieš tai ji buvo suderinta ir su Bendrovės teisininku V. M..
Liudytojas V. M. patvirtino R. G. duotus paaiškinimus bei papildomai nurodė, kad į 2017 m. birželio 14 d. vykusį akcininkų visuotinį susirinkimą atvyko tik R. G. atstovas advokatas G. P., kuris pateikė tą patį įgaliojimą, nors 2017 m. gegužės 30 d. buvo informuotas apie tai, kad šis įgaliojimas turi būti patikslintas, nes jame nėra numatytos išskirtinės teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Dėl šios priežasties G. P. susirinkime nebalsavo.
Pareiškėjo atstovas advokatas G. P. nurodė, kad jam su notaro patvirtinu įgaliojimu atvykus į 2017 m. birželio 14 d. susirinkimą, jam vėl nebuvo leista balsuoti šiame susirinkime, motyvuojant netinkamu įgaliojimo įforminimu. Tokiu būdu R. G. vienas patvirtino ir pateikė VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose yra dideli neatitikimai.
Byloje esantis antstolės Astos Stanišauskaitės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad jai kartu su advokatu G. P. 2017 m. birželio 14 d. atėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą, jo pirmininku buvo išrinktas R. G., sekretoriumi – V. M.. G. P. nurodė, kad jis atstovauja akcininką R. G. bei pateikė 2017 m. gegužės 30 d. išduotą įgaliojimą. Tiek susirinkimo pirmininkas, tiek V. M. nurodė, kad įgaliojimas tinkamas tik dalyvauti susirinkime, tačiau nesuteikia advokatui G. P. balsuoti už akcininką R. G.; advokatui G. P. leidžiama dalyvauti susirinkime, tačiau neleidžiama balsuoti. Eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąraše buvo įrašytas tik R. G.. Advokatui G. P. paprašius įrašyti, kad dalyvauja ir akcininkas R. G. per atstovą advokatą G. P., R. G. nurodė, kad advokatas bus įrašytas į protokolą, o šiame sąraše, kadangi neturi balsavimo teisės, įrašomas nebus. Susirinkime buvo svarstoma audito išvada, kuriai R. G. pritarė. Po to buvo svarstomas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus tvirtinimas, kurią R. G. patvirtino. Taip pat buvo svarstomas pelno-nuostolių už 2016 metus paskirstymas. R. G. sprendimu įmonės pelnas skirstomas nebus (b.l. 84-95).
Šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad pareiškėjo atstovui advokatui G. P. pateikus įgaliojimą ir tokiu būdu įrodžius aiškiai išreikštą atstovavimo santykių egzistavimą, jam nepagrįstai nebuvo leista balsuoti 2017 m. birželio 14 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko R. G. vardu, ko pasėkoje R. G. priėmė vienasmeniškus sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų, kurios akcininkas taip pat yra ir R. G.. Dėl įgaliojimo turinio, kuriame nėra išskirta teisė balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, jau buvo pasisakyta sprendžiant R. G. kaltės klausimą dėl akcininko R. G. neturtinių teisių pažeidimo 2017 m. gegužės 30 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, todėl nurodyti argumentai, dėl kurių buvo pripažintas atitinkamų įstatymo reikalavimų pažeidimas, nekartojami.
Esant nurodytoms aplinkybėms R. G. pagrįstai už šį nusižengimą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes jis pažeidė akcininko R. G. neturtinę teisę balsuoti 2017 m. birželio 14 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime per įgaliotą atstovą – advokatą G. P..
R. G. taip pat prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis paskyrė akcininkų visuotinio susirinkimo datą 2017 m. birželio 14 d. iš anksto žinodamas, jog R. G. negalės jame dalyvauti, nes tuo metu turės būti prokuratūroje ir nesutiko susirinkimo perkelti į vėlesnę datą, tuo pažeisdamas R. G. teisę pačiam dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su šiuo pažeidimu bei nurodė, kad R. G. nepateikė jokių dokumentų dėl jo dalyvavimo prokuratūroje, todėl jis nekeitė numatytos susirinkimo datos, nes ši data buvo suderinta ir su V. M., kuris turėjo sekretoriauti susirinkime.
R. G. kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra grindžiama byloje esančiu elektroniniu susirašinėjimu tarp R. G. ir R. G. (b.l. 102-104).
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato imperatyvios pareigos bendrovės vadovui derinti susirinkimo datą su akcininkais ir jų pageidavimu nustatytą susirinkimo datą perkelti į kitą būtent akcininkui tinkamą dieną, savo ruožtu atsižvelgiant į principą, kad administracinė atsakomybė galima tais atvejais, kai asmuo pažeidžia aiškiai ir konkrečiai įtvirtintą savo pareigą ir pan., todėl teismas neturi jokio pagrindo už tai R. G. traukti administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina tai, kad R. G. iš anksto suderinus su R. G. visuotinio akcininkų susirinkimo datą 2017 m. gegužės 30 d., R. G., nenurodęs jokių pateisinamų priežasčių, į jį neatvyko, nors tą dieną buvo Lietuvoje, ką patvirtina 2017 m. gegužės 30 d. jo išduotas įgaliojimas G. P., kuris buvo patvirtintas notaro. Dėl šios priežasties R. G. turėjo pakankamo pagrindo manyti, jog R. G. galėtų neatvykti ir į susirinkimą, kuris būtų paskirtas jo nurodytą dieną.
Kaip jau minėta, atitinkamais veiksmais – visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu įstatymo nustatytu terminu bei neturtinių akcininko R. G. teisių pažeidimų R. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams nuo 480 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino dalyje dėl laiku nesušaukto visuotinio akcininkų susirinkimo ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. G. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, dirba, yra vedęs. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo R. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, jam skirtina ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Dėl bylinėjimosi išvadų
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš R. G. jo patirtas 2064 eurų dydžio bylinėjimo išlaidas, susijusias su šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, kurias sudaro apmokėjimas už advokato teisines paslaugas, atvykimo į posėdį, nakvynės viešbučiuose išlaidos, taip pat transporto išlaidos, susijusios su vykimu iš Kauno aerouosto į Vilnių (b. l. 126 – prašymas aktualus dalyje dėl pareiškėjo kelionės ir apgyvendinimo išlaidų; b. l. 169 – patikslintas prašymas dalyje dėl advokato išlaidų).
ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis bei kita ko numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byloje, pripažinus R. G. kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl akcininko R. G. neturtinių teisių pažeidimo, iš R. G. priteistinos R. G. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. R. G. patikslintu pareiškimu iš viso prašo priteisti 1400 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro: pareiškimo parengimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo – 525 eurai, rašytiniai paaiškinimai ir medžiagos papildymas administracinio nusižengimo byloje – 300 eurų; pareiškimo parengimas dėl trukdymo dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime – 225 eurai, atstovavimas 2017 m. birželio 14 d. posėdyje – 100 eurų; atstovavimas 2017 m. birželio 23 d. posėdyje – 100 eurų ir pareiškimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo neteisėtumo korekcijos ir papildomos medžiagos parengimas – 150 eurų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 14 d. ši administracinio nusižengimo byla apskritai nebuvo nagrinėjama (šią dieną posėdis nebuvo paskirtas), todėl priteisti 100 eurų už advokato dalyvavimą posėdyje, kurio faktiškai nebuvo, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti iš R. G. bylinėjimosi išlaidos R. G. advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 1300 eurų, nes pastarosios išlaidos (t. y. 1300 eurų) yra realios, atitinka nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius ir teisinei pagalbai skirtą darbo laiką.
Taip pat R. G. prašo iš R. G. priteisti kitas 664 eurų dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro transporto ir nakvynės viešbučiuose išlaidos. Teismas šioje dalyje R. G. prašymo netenkina, atsižvelgdamas pirmiausia į tai, kad nėra pateikta pakankamų duomenų ir argumentų, jog pastarosios išlaidos buvo būtinos ir susijusios būtent su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Pažymėtina, kad R. G. pateikė pareiškimą teismui, prašydamas iškelti administracinio nusižengimo bylą R. G., byla buvo iškelta, jis buvo atstovaujamas advokato, tačiau būtent R. G. dalyvavimas teisme nebuvo pripažintinas būtinu. Kaip minėta, pastebėtina ir tai, kad neįrodyta, jog nurodytos kelionės išlaidos (skrydžių lėktuvu iš Londono, taip pat apsigyvenimo viešbučiuose išlaidos) buvo patirtos būtent dėl nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
R. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
Priteisti iš Rolando G. R. G. naudai 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).