Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Nurodė, kad šalys 2024 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovė kaip pardavėja įsipareigojo ieškovui kaip pirkėjui parduoti nekilnojamąjį turtą – pastatą su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo jį nupirkti už 460 000 Eur iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Pagal Sutarties 4.1. punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 46 000 Eur avansą ir šį įsipareigojimą įvykdė 2024 m. birželio 25 d. pervesdamas 46 000 Eur avansą į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovas, siekdamas iki sutartyje numatyto termino, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d., nupirkti statinį, surado atskirų jo dalių pirkėjus, kurių pinigais būtų nupirkęs iš atsakovės visą statinį. Ieškovas ir E. N. 2024 m. birželio 28 d. pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2024/06/24, pagal kurios 2.1. punktą iki 2024 m. rugsėjo 2 d. ieškovas įsipareigojo parduoti E. N. 48,72 m2 ploto patalpą namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte už 87732 Eur sumą. E. N. ieškovui pagal preliminarią sutartį pervedė 27 200 Eur avansą (2024 m. birželio 3 d. pavedimu – 1 000 Eur, 2024 m. birželio 29 d. pavedimu – 25 000 Eur ir 2024 m. liepos 26 d. pavedimu – 1 200 Eur). Ieškovas 2024 m. liepos 12 d. sudarė su L. A. preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2024/07/12, pagal kurią iki 2024 m. rugsėjo 2 d. įsipareigojo parduoti 43,41 m2 ploto patalpą (duomenys neskelbtini) name už 86 820 Eur. Pagal šią sutartį L. A. sumokėjo ieškovui 8 600 Eur avansą. Ieškovas 2024 m. liepos 28 d. su UAB „Oringas“ sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2024/07/28, pagal kurią iki 2024 m. rugsėjo 2 d. įsipareigojo parduoti pirmo aukšto patalpas, 116,16 m2 ploto patalpą, taip pat 41,57 m2 ploto ir 17,41 m2 ploto rūsio patalpas už 300 000 Eur. Pagal šią sutartį UAB „Oringas“ sumokėjo ieškovui 35 000 Eur avansą. Šios trys sudarytos pirmosios preliminarios sutartys rodo, kad ieškovas turėjo visą sumą (netgi daugiau) nupirkti ginčo pastatą iš atsakovės (300000 Eur + 87732 Eur + 86820 Eur = 474552 Eur) dar iki 2024 m. rugsėjo 2 d., tačiau atsakovė nesutiko sudaryti sandorio. Be to, ieškovas sudarė preliminarią sutartį dėl trijų trečiojo aukšto patalpų pardavimo bendrai 180 800 Eur sumai, t. y. už patalpą 19,28 m2 ploto 60 000 Eur, už patalpą 19,1 m2 ploto 59 800 Eur ir už patalpą 20,47 kv.m. ploto 61 000 Eur. Ir dar vieną preliminarią sutartį 36 m2 ploto patalpos, esančios 2 aukšte paradavimui už 92 000 Eur. Taigi, pareiškėjas iš viso turėjo gauti 287 352 Eur papildomų pajamų (474552 Eur + 60000 Eur + 61000 Eur + 59800 Eur - 460000 Eur). Be to, pagal susitarimą ieškovas turėjo perleisti papildomai žemės sklypą už 160 000 Eur atsakovės direktoriaus dukros vyrui. Todėl ieškovo bendros pajamos turėjo būti 127 352 Eur. Tačiau dėl atsakovės kaltės pajamų negavo, nes 2025 m. balandžio 28 d. visą statinį atsakovė pardavė tretiesiems asmenims. Be to, pagal preliminarias sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, ieškovas turi sumokėti 29 000 Eur baudų, jos taip pat įskaičiuojamos į ieškovo nuostolius. Taip pat iš ieškovo E. N. prisiteisė 5 000 Eur baudą, 5 proc. palūkanas ir 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 1 100 Eur antstoliui vykdymo išlaidų. Todėl bendras ieškovo patirtas nuostolis šiai dienai yra 158 952 Eur, neskaitant, kad kiti pirkėjai gali pareikšti ieškinius dėl papildomų nuostolių atlyginimo, nes buvo daromi turto vertinimai bankui ir t.t. Be to, atsakovė negražino ieškovui sumokėto 46 000 Eur avanso. Ieškovas iš karto prieš sudarydamas preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis iš anksto pirkėjus informavo, kad pats yra sudaręs preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove ir šią sutartį persiuntė visiems preliminariems pirkėjams. Tuo labiau, kad dalį pastato turėjo nusipirkti pats ieškovas. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tam reikėjo jos sutikimo. Turto perpardavimas yra normali verslo praktika. Visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė nusprendė neparduoti turto ieškovo surastiems pirkėjams. Juk buvo perkamas visas pastatas, ne jo dalis, ir atsakovei šiuo atveju nėra jokio skirtumo, kam parduoti. Atsakovė sandorio nesudarė ne dėl to, kad ieškovas iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo sudaręs preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis dėl to pačio turto, tačiau dėl to, kai atsakovės vadovas suprato, kad ieškovas pardavęs tą patį turtą gaus didesnę kainą, nei atsakovė turtą parduos ieškovui, kas reiškia, kad ieškovo veiksmuose nėra jokio teisės pažeidimo.